Filmas: "Vabalų sultys 2" / "Beetlejuice Beetlejuice"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Jau daug internete tikriausiai prisiskaitėte apie Tim Burton po daugybės metų sukurtą „Vabalų sultys 2“ tęsinį. Įdomu tai, kad Lietuvos kino teatruose jis pristatomas anglišku pavadinimu „Beetlejuice Beetlejuice“ (2024). Tiesą sakant, miglotai ką nors prisimenu iš 1988 metų pirmosios dalies, praktiškai tik jaunutės aktorės Winonos Ryder amplua, papilkėjusią ir niurzgą paauglę mokinukę, todėl net negaliu palyginti šių filmo dalių, tačiau žinau, ką šis filmas reiškia užaugusiems iš vaikystės, kai televizijos sproginėdavo anonsuodamos panašaus turinio produkciją, ypač Helovino metu.

 

Istorija pasakojama prabėgus daug metų nuo pirmosios dalies. Lidija, pagrindinė veikėja, kurią vėl vaidina Winona Ryder, yra žinoma mediumė, kuri veda populiarią TV laidą apie paranormalius reiškinius. Galiausiai praeitis ją paveja ir iš pomirtinio pasaulio grįžta ponas Beetlejuice (aktorius Michael Keaton), kuris nori vesti Lidiją dėl to, kad prisikėlė jo sukapotoji pirmoji žmona, kurią vaidina Monica Belluci. Galiausiai Lidija turi paauglę dukrą, kuri naiviai netikinti vaiduokliais pati yra įtraukta į kito pasaulio dimensiją, todėl Lidijai tenka sudaryti santuokos sutartį su pabaisa Beetlejuice... Visa kita gan nuspėjama, nes veikėjai turi išeiti užduočių labirintą, „pamatuoti“ savo šeiminius santykius, iš naujo įvertinti motinos ir dukters ryšį ir galiausiai pabaigoje apsikabinti. Visa tai rasite ir šioje dalyje.

 

Filmas, nors margas, skirtas masėms, lengvas, bet man jis nelabai patiko. Tiesą sakant, Tim Burton lieka ištikimas savo pirminio projekto dvasiai ir režisuoja pagal visas tas pačias taisykles ir nieko naujo neeksperimentuoja. Kiek nuobodokas pasirodė scenarijaus braižas, aiškus nuo A iki Z, primityviai bandoma moralizuoti, o veikėjai karikatūriškai tipizuoti. Bet netgi visas filmas yra karikatūrinis, primena maketą makete ir nieko natūralaus. Juodasis humoras, kuris turėjo kilstelėti kartelę, pernelyg tiesmukas, žaidžia įsisenėjusiomis klišėmis, pvz., kito šeimos nario gelbėjimo misija, motinystės instinktu ir paauglės užsispyrimu neigti motiną, kuri nori tik gera. Toks tiesmukas santykių žemėlapis labai neskanus ir lėkštas.

 

Visgi Tim Burton žino, kad turi sukurti karikatūrinį filmą ir jis tą daro pagal 1990-ųjų manierą, panašiai kaip „Fokus pokus“ ekranizacija po 30 metų – žiūri, ir nesitiki, kad nieko naujo ir įdomaus nebeišspaudžia, todėl labai abejoju, kad šie filmų tęsiniai, kurie grąžina mums aktorius ir primena pastangas susigrąžinti praeitį praleistą kadaise prie TV (nes nieko kito nerodė), taps kultiniais filmais, jie tiesiog užpildys triukšmingą eterį ir galiausiai nugrims. Filmo juokeliai primityvoki, sukurtas „Vabalų sulčių“ pasaulis toks iš esmės juk ir buvo, tie tyčia pabrėžtinai netikroviški ir animuoti intarpai bei siaubo efektų parodijos, pvz., smėlio gyvatė, kuri veikiau primena kojine aptrauktą ranką, irgi juk palikta tyčia išlaikyti balansą tarp komedijos ir siaubo, todėl pagrindinis siaubūnas Beetlejuice primena dar vieną karikatūrinį veikėją – žaliaveidį Kaukę bei infantiliai dekoruotus, bet šiaip labai pasaulyje vertinamus Weso Andersono kino projektus.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Eksperimentuotojas" / "Experimenter"

 

Sveiki,

Apie šį filmą žinojau seniai, kai peržiūrinėjau aktorės Winonos Ryder filmų retrospektyvą, tačiau taip anuomet šio filmo neteko pamatyti. Režisieriaus Michael Almereyda sukurtas televizinis vaidybinis filmas „Eksperimentuotojas“ (angl. Experimenter) (2015) pasakoja apie tikrai egzistavusį amerikiečių socialinių ryšių mokslininką Stanley Milgram (1933-1984). Istorija mus nukelia į 1961 metus, kai ambicingas ir jaunas mokslininkas sumano atlikti socialinį eksperimentą ir ištyrinėti, kodėl žmonės yra linkę paklusti. Kitaip sakant, paklusnumas valdžiai ar įtakingam asmeniui gali baigtis visos civilizacijos pabaiga.

Stanley Milgram buvo sukrėstas dėl Antrojo pasaulinio karo aukų, jam ramybės nedavė tai, kodėl žmonės žudė kitus nekaltus žmones. Kokia jėga vertė juos laisva valia nužudyti milijonus žydų. Aišku, mes galime tikėti, kad visi vokiečių naciai buvo besąlygiškai išplautomis smegenimis, įtikėją Hitlerio ideologija apie arijus, tačiau mokslininkui aišku, jog visi negalėjo būti vienodai fanatiški, todėl jis ėmėsi eksperimento, kuris, beje, šiame filme perteiktas labai įdomiai. Viename kambaryje elektra kankinamas žmogus, o kankina jį atsitiktinis amerikietis per mikrofoną uždavinėdamas žodžių sekas, kurias teisingai turi pakartoti, o kaskart apsirikus vis didesne elektra krečiamas žmogus. Sąlyga tokia: kad ir kas benutiktų, negalima nutraukti eksperimento. Kiek eilinis amerikietis yra pasiruošęs sadistiškai kankinti kitą žmogų, nes jis dalyvauja eksperimente? Praktiškai visi. Šis skandalingas eksperimentas sako, jeigu dabar (1961 m.) vyktų kažkas panašaus į nacių žudynes, beveik visi amerikiečiai pasirašytų žudyti, nes juk jiems sakoma žudyti.

Aišku, filme vaizduojamas mokslininko sunkios pastangos visuomenei atskleisti šį faktą, mat, daugelis daktarų smarkiai puolė ir kritikavo Stenlio išvadas dėl siaubingai stresą patyrusių eksperimento dalyvių ir jų apgaudinėjimo. Filme taip pat vaizduojami ir kiti įdomūs socialiniai tyrimai, dėl kurių verta žiūrėti šį filmą, bet apie juos nepasakosiu.

Filmas, sakyčiau, nėra kažin koks stebuklas. Du žinomi aktoriai stengiasi perteikti laikmetį ir socialinio eksperimento idėjas, tačiau filmas nėra kažin kokiose aukštumose, nes jo tikslas – supažindinti žmones su šio savo laiku nuvertintu ir nepripažintu mokslininku, pagal kurio pirmines išvadas vėliau buvo suformuoti socialinių ryšių lygmenys. Man šis filmas buvo atradimas, nes gavau be galo daug informacijos, o ir pats eksperimentas žiūrisi labai įdomiai. Nenustojau galvoti apie mūsų pačių paklusnumą šiomis dienomis. Mes esame linkę tikėti, jog elgiamės dažnai pagal savo laisvą valią, o iš tikrųjų kur kas dažniau elgiamės dėl kitų įtakos ir neretai kaip tikra avių banda. Šis eksperimentas patvirtina tai, kad žmogus paklusdamas gali padaryti pačius blogiausius dalykus.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kai meilės nepakanka: Luis Vilson istorija" / "When Love Is Not Enough: The Lois Wilson Story"

Sveiki,

Kaip ir dažnas lietuvis, aš taip pat nieko nežinojau apie realiai egzistavusius ponus Vilsonus, kurių gyvenimo faktais buvo pastatytas biografinis filmas „Kai meilės nepakanka: Lois Vilson istorija“ (angl. When Love is Not Enough: The Lois Wilson Story) (2010). Tai filmas apie XX amžiaus pirmąją pusę, kada iš pažiūros laiminga jauna pora pamažu supranta, kad negali susilaukti kūdikio ir vyras pradeda vis smarkiau įnikti į alkoholį. Iš tikrųjų istorija pasakoja apie gilų alkoholio liūną, apie žmonos užsispyrimą nepalikti vyro juodžiausiomis valandomis. Galiausiai jie įkuria savo namuose anoniminių alkoholikų klubą ir padeda vietos turčiams, kurie priklausomi nuo alkoholio.

Gerai, pripažinkime vieną: filmo medžiaga išties puiki ir yra puikiausių būdų atskleisti pagrindiniams personažus vidinius sudėtingus draminius išgyvenimus. Su aktore Winona Ryder, atrodo, lyg ir būtų viskas gerai, tačiau pragariškai prasta režisūra. Istorija tiesiog neįtikina, nebent retkarčiais prasiveržusios skaudžios ribinės šeimos situacijos, kai aktorė W. Ryder vėl trumpam sužibėdavo – taip, ji geba perteikti dramą, bet visais kitais atžvilgiais netgi Winonos vaidyba buvo teatrinė. Visi tie tvarkingai sugalvoti antakių pakėlimai, romantiniai susižvalgymai, jaunatviški „pasitūsinimai“ buvo tokie režisūriniai nevykę sprendimai – vien tik riebios televizinės muilo operos klišės. Apskritai visoje šioje keblioje istorijoje pasigedau visko, ko reiktų geroje draminėje juostoje – vidinio žmonių išgyvenimo analizės, aštrumo, neapsikentimo su dabartine situacija...

O į ką dabar pavirto istorija? Į kažkokią pigią ekspozicinę alkoholiko istoriją, kurioje žmona tampa didvyre, suburdama į vištų krūvą savo būsimas klubo drauges ir kantriai, kaip ir pridera žmonai, kentė savo vyro girtuoklystes. Mizanscenos primena devinto dešimtmečio kiną, istorija perteikta teatrine vaidyba ir dėl to, sakyčiau, kaltas tik šio filmo režisierius, per kurį buvo užsakytas tiesiog toks „žiūralas“, kuris patenkintų neišrankų žiūrovą. Sakau, jeigu neįdomi priklausomybių tematika ir ne vietomis iš teatrinės vaidybos persirikiavimas į visai gerą Winonos pasirodymą, visais atžvilgiais drama būtų apskritai prisvilusi. Visgi filmas labiau romantinių klišių filmas nei vykusi biografinė juosta. Nesunku įsivaizduoti, kad biografinis filmas buvo pagražintas ir nė neatitinka realumo.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Šokiruojantis vaizdo klipas: netikras pop muzikos pasaulis ir Holivudas - klonai, užhipnotizuotos įžymybės, viešai prarandančios kontrolę

Sveiki,

Šiandien noriu pasidalyti šiuo keistu paparacių užfiksuotų vaizdo klipų montažu, kurį tikriausiai padarė labai išmintingas žmogus ir tikriausiai ne vien tam, kad suglumintų ar kaip nors kitaip paklaidintų žmones. Iš tikrųjų šių vaizdo klipų ištraukas esu matęs ir seniau, bet tik dabar netyčia mane pasiekė šis ilgo siužeto montažas apie tai, kad viskas, ką regite populiariojoje kultūroje (ypač iš Holivudo) iš esmės yra propaganda. Vaizdo klipe matysite žinių vedėjų ir tokių garsenybių kaip Beyonce, Winona Ryder, Hillary Clinton, Britney Spears, Lady Gaga ir kitų neadekvatų ir sveiku protu nepaaiškinamą elgesį.

Apie tai, kad pasaulyje jau sukurta daugybę klonų, kad garsenybės yra užhipnotizuotos – kaip manote, kodėl taip liūdnai savo gyvenimus baigė Whitney Houston, Amy Winehouse ir Michael Jackson? – informacijos jau randasi pamažu ir lietuviškai. O kaip politikos atstovai marionetės? Iš didelio noro tarnauti valdžiai? Baisiausia iš visko, ką mačiau vaizdo klipuose, atrodo buvusi demokratų kandidatė į prezidentus Hillary Clinton, kuri absoliučiai veikia kaip lėlė robotas (siužete slapta užfiksuota, kaip ją vos ne lanksto į automobilį) ir atrodo absoliučiai net neužhipnotizuotas žmogus, o kažkoks plastiko gabalas. Šitokia „netyčiukų“ ir „prigautukų“ vaizdinių kratinys leidžia iš esmės permąstyti viską, ką regime kine ir per TV.

Manoma, kad dabartinis Holivudas, kuriame tiek daug pedofilijos, sekso ir netgi yra valdomi kitokios padermės, ateivių rūšies, iš esmės yra šeštajame dešimtmetyje kurto MK-Ultra projekto padarinys. Šiame projekte buvo atliekami įvairūs bandymai su žmonėmis. Bent įdomumo dėlei pasižiūrėkite, kas vyksta. Vėliau yra klipas, kurį sukūrė Robertas Mackevičius, paaiškindamas, kas yra kas... Vėlgi, kaip tuose „X-failuose“: tiesa slypi kažkur anapus.

P. S. Tikiuosi, kad nebūsiu apkaltintas naivumu, jeigu tai nebūtų plačiai pasklidę ir viešai kalbama, manau, net nesiryžčiau remtis vienu ar tik keliais šaltiniais.

Roberto Mackevičiaus klipas

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Darvino apdovanojimai" / "The Darwin Adwards"

Sveiki,

Ko galima tikėtis iš filmo, kuriame vaidina mano mėgstama Winona Ryder? Dvejopų rezultatų: filmas arba geras, arba visiška nesąmonė. Niekada nesi apsaugotas dėl filmo turinio, netgi jei aktorius garsėja ir puikiais projektais. Panašiai nutiko su filmu su iškalbingu pavadinimu „Darvino apdovanojimai“ (angl. The Darwin Adwards) (2006), kuris tikriausiai buvo vienas labiausiai nejuokingiausių komedijų per pastarąjį pusmetį. 

Filmo idėjos gana šmaikščios: pagrindiniai veikėjai, vadovaudamiesi tikimybių nelaimių teorijomis, gyvena detektyvinį gyvenimą ir jį taiko asmeniniame gyvenime. Dokumentiniu braižu filmuojama juosta pasakoja totalių nevykėlių istorijas ir šmaikščias (netgi visai išmoningas!) nelaimingas situacijas. Būtent tik dėl tų netikėtų situacijų ir pagrindinio veikėjų versijų galima šį filmą dar palaikyti originaliu ir šiek tiek kitokių nuo lėkštų amerikietiškų nesąmonių, tačiau realizacija ir vaidyba... Dieve tu brangus! Filmas absoliutus pigumas, atrodo, kad režisierius sukvietė savo pažįstamą „chebrytę“ ir per kelias dienas nufilmavo anekdotines situacijas ir sukalė šį nejuokingą filmą. Filmo idėja pasilaidojo po itin nekokybišku režisūrine tinginyste, gal net ne tinginyste, o absoliučiu talento neturėjimu. Situacijos su filmo operatoriumi – nejuokingos, kai kurie juokeliai labai pigūs ir jau matyti, primena „Vienas namuose“ parodiją, komedijinė pora stereotipinė, o montažas – apsaugok tu, Dieve! 

Vienintelis filmo pliusas aktorių pora, kuri įmesta kaip vištos tarp skiedrynų, beprasmiškai bando kažką nuveikti. Kapstosi su režisieriaus nevidono nevykusiu žiūros tašku. Filmas prastas absoliučiai visomis prasmėmis. Tiesiog net gėda kam nors rekomenduoti.

Mano įvertinimas: 2/10

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Keisti dalykai" / "Stranger Things" (1 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Liepos 15 dieną gerų serialų kalvė „Netflix“ išleido aštuonių serijų serialą pavadinimu „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things), kuris labai mane sudomino, kad praktiškai sužiūrėjau vos keliais prisėdimais. Priežastys buvo net kelios, kodėl pasirinkau šį serialą. Visų pirma aktorė Winona Ryder, kurios darbus masiškai žiūrėjau prieš kelerius metus, antra – serialo tematika ir dėl to, kad serijų nedaug ir nereikės kankintis, kad negaliu greitai ir nesigraužiant dėl laiko pasinerti į serialo pasaulį.

Išties šio serialo koncepcija labai paprasta – atkurti senųjų siaubo ir mistinių filmų eros dvasią (taigi devintas dešimtmetis). Tai serialas, kuris kaip archeologija – išstudijuota literatūra, populiarusis to meto kinas ir, žinoma, devinto dešimtmečio pradžios mada, kostiumai, šukuosenos, technika, interjeras, automobiliai. Dabar galvoju, kad dar prieš kokius 15 metų į devintą dešimtmetį žiūrėjom kaip labai artimą periodą, šiandien, žiūrint serialą „Keisti dalykai“ visa tai atrodo kaip retro, jau sena, bet vis dar labai artima.

Tiesą sakant, iš pradžių net nesigilinau apie ką serialas, bet beveik neabejojau, kad apie ateivius, tačiau, pasirodo, klydau. Serialo atmosfera iš tikrųjų primena filmą „E. T.“, primena ateivių grobiamų žmonių istorijas, tačiau kartu tai gerai apgalvotas „miksas“, primenantis senąsias siaubo-mistinių romano rašytojo Stephen King ekranizacijas – „Kristina“, „Švytėjimas“, „Kerė“ ir t. t. Tačiau kažkiek yra ir tokių elementų kaip „Svetimas“ ar 1989 metais sukurta D. Camerono „Gelmė“. Netgi retkarčiais galima jausti tokių kultinio filmo kaip „Košmaras Guobų gatvėje“ elementų. Žodžiu, serialas „pasisavino“ tam tikrus šių filmų įvairius elementus ir moduliacijas, tačiau siužetinė linija apie super galių turinčią mergaitę yra autentiškas „produktas“. Šių dienų kine devinto dešimtmečio siaubo filmų atmosferą kūrė režisierius J. J. Abrams, 2011 metais pristatydamas filmą „Super 8“, todėl yra įvairių lyginimų ir su šiuo kūrinių.

Grįžtant prie paties serialo turinio, čia svarbų vaidmenį, kaip ir devinto dešimtmečio filmuose, atlieka vaikai. Kaip visada jie gudresni, „fainesni“, šaunesni ir visa galva aukščiau už klišėmis mąstančius suaugusiuosius. Iš esmės šis elementas netgi erzina ir atrodo pernelyg ryškus šablonas, tačiau daug ką atsveria Winonos Ryder kuriamas motinos personažas, kuri taip pat iškart patiki keistais dalykais. Dviejų pasaulių dimensijos maišosi per atidarytus kibernetinius vartus iš esmės siejasi ir su Amerikoje tuo metu labai smarkiai išpopuliarėjusia komiksų kultūra, tad super galios tampa seriale neatsitiktiniu atributu, o padiktuotu kultūros tendencijų.

 Aktoriai per serialo premjerą.

 Puiki serialo atmosfera.

 Kadras iš serialo "Keisti dalykai".

 Repeticijos.

 Pritrenkiančio grožio aktorė Winona Ryder.

Reikia kelti nykščius į viršų ir dėl vaikų vaidybos. Ji išties gera ir vaikai puikiai dirba su kamera. Žinoma, šio serialo didžiausia žvaigždė visgi yra Winona Ryder, kuri atliko ypač emocionalų ir dramatišką vaidmenį – paklaikusios motinos vaidmenį. Žymi aktorė prisipažino, kad tai pirmas kartas, kai jai teko filmuotis ne kine, o seriale, ir tvirtino, kad ne daug kas skiriasi nuo darbo kine, ją kur kas labiau jaudino neišbandytas dramatiškas amplua. Nedrįsčiau teigti, kad jos veikėja verta būti nominuota įvairiems televiziniams apdovanojimams, tačiau prigesusi karjeros žvaigždė gali visai pagrįstai vėl sužibti, o tai manęs nė kiek nenustebintų.

Taigi, seriale, žinoma, yra erzinančių siužetinių vingių, kaip antai kai kurie paauglių meilės ir draugysčių trikampiai, kurie sąmoningai lyg ir yra reikalingi, tačiau žiūrovui, kuris tik žiūri ir nemąsto, tai tarsi papildomas dirgiklis, kuris atitraukia nuo pagrindinio veiksmo – per realybės matmenis šokinėjančio padaro. Nemažai ką papildo ir garso takelis. Intro pradžios muzikėlė išties puiki, netgi šiek tiek asocijuojasi su „X failai“, bet ir pats serialas prisodrintas devinto dešimtmečio garsų, kurie dar labiau sustiprina įspūdį, kad kūrinys išties nori mus nunešti į to meto epochą.

Galėtumėt paklausti, kodėl verta žiūrėti šį serialą? Ir aš Jums galėčiau atsakyti, kad vien dėl devinto dešimtmečio rekonstrukcijos, bet tai būtų nepilnas atsakymas, nes ir pati istorija teikia kažkokio keisto intelektualinio pasitenkinimo, kai atpažįsti vieną ar kitą pasakojimo elementą ir gali susieti su jau matytais senaisiais filmais, dėl kurių vaikystėje negalėdavome ramiai užmigti. Ir, žinoma, aktoriai, puikioji Winona Ryder. Nenustebkite, kad po pirmosios serijos suabejosite, ar verta žiūrėti toliau, nes serialas tausoja pirmojoje serijoje intrigos, tačiau mane sužavėjo atmosfera, kad po antros serijos net nebeabejojau, kad žiūriu ne šiaip sau serialą, o gerą serialą. 

Pirmojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela