Filmas: "Juodoji našlė" / "Black Widow"

 Sveiki,

 

Kas gali supaisyti visus Marvel Studio serijos filmus? Tikriausiai tik tikri šios serijos gerbėjai ir užkietėję komiksų bei fantastinių veiksmo filmų gerbėjai. Nesu tas didysis seklys, kuris suvoktų visus šios studijos serijos dalis, atskiras ir besijungiančias į vieną „Keršytojų“ pasaulį, tačiau kaskart pažiūrėjęs Marvel serijos filmą lieku nustebintas to filmo didingumu, ambicijomis, specialiaisiais efektais, išvystyta istorija ir paliktomis emocijomis. 24-asis Marvel studijos filmas tapo „Juodoji našlė“ (angl. Black Widow) (2021), kurį režisavo režisierė Cate Shortland, o pagrindinis vaidmuo buvo patikėtas Scarlett Johansson. Kiek supratau, į šį vaidmenį taikėsi Emily Blunt ir tikriausiai būtų gavusi vaidmenį, jeigu nebūtų įsipareigojusi kitiems projektams.

 

Taigi „Juodoji našlė“ pasakoja vienos iš „Keršytojų“ grupės super didvyrių, kuri taip ir vadinama Juodąja našle, o iš tikrųjų ji Nataša Romanoff. Filmas, kaip jau įprasta, kai Marvel skiria vienam šio sugalvoto pasaulio veikėjui, pradeda nuo pačios vaikystės ir baigiasi kokiu nors itin didingu ir labai svarbiu personažui įvykiu. Mažajai Natašai po antpuolio pavyksta su sese, mama ir tėvu pabėgti nuo ginkluoto išpuolio, tačiau netrukus jas atskiria nuo tėvų ir uždaro į sunkių kovinių apmokymų bazę. Galiausiai po daugel metų susitikusios seserys išsiaiškina, kad jomis manipuliuojama, kaip ir kitomis bazėse apmokytomis kovinėmis žudikėmis, nes joms įmontuojamos susinaikinimo ir paklusnumo programos, todėl seserys skuba jas išgelbėti, bet po daugel metų joms vėl teks susidurti su tariamais tėvais...

 

Iš tikrųjų paskutinis Marvel serijos filmas, kurį buvau matęs, atrodo, buvo „Juodasis feniksas“ ir jis man atrodė kur kas negyvesnis, o „Juodoji našlė“, kaip ir Tarantino filme „Nužudyti Bilą“, pagrindinė herojė, tiksliau pagrindinės herojės, nes Flonrece Pugh sukurtas Juodosios našlės sesers vaidmuo taip pat labai įspūdingai gyvas, atrodo žmogiškesnis serijos variantas. Nežinau kodėl, bet gal dėl to, kad veikėjos iš tikrųjų neturi itin kokių nors super galių, tik išlavintus kovos elementus ir stiprų kūną bei žmogišką troškimą turėti šeimą. Man šis filmas iš šios serijos kažkaip labiausiai virpa dėl žmogiškųjų faktorių ir čia mažiau to tokio ceremoniškumo, nors esama ir jo. Veikėjai kalba literatūriniais komikso lygio sakiniais, bando šmaikštauti, išsisuka iš bet kokių, regis, neįmanomų situacijų. Bet juk kitaip būti ir negali, nes juk tai Marvel pasaulis su savo dėsniais, dialogais ir logika. Kažkodėl kai kurie siužeto elementai man labai priminė serialą „Žudant Ievą“ (Killing Eve), bet visumoje tai ištirpsta, todėl atrodo, kad Juodoji našlė, nepaisant visko, yra labiausiai žmogiškas jausminiu pagrindu sukurtas serijos filmas. Bet ar geriausias ir įdomiausias? Sunku pasakyti, tačiau faktas, kad darbo įdėta daug ir jis ne prasčiausias.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Savižudžių būrys" / "Suicide Squad"

Sveiki,

Populiaraus kino tendencijas galima užuosti iš tolo ir nieko čia naujo – klasikiniai kino „blogiukai“ tampa filmo herojais ir jiems bent iš dalies atleidžiama už visuose klasikiniuose variantuose pridarytas bėdas. Panašiu lankstu eina ir labiausiais šiais metais išreklamuotas filmas „Savižudžių būrys“ (angl. Suicide Squad) (2016), su kurio afišomis ir anonsais teko kovoti kaip su po miestus pasklidusiu virusu. Didelio biudžeto, menkoko turinio juosta apjungia „Supermeno“ ir „Betmano“ per paskutinį dešimtmetį kurtų serijų pasaulį ir pasakoja atskirą istoriją apie „Betmano“ priešus, kurie sukyla prieš naują blogį. 

Gerai, pasakysiu, kad man filmas patiko, nors jame aptikau visas tokiam kinui būdingas klišes, tačiau, pasirodo, scenarijus nėra jau toks blogas, kokiam buvau nusiteikęs. Taip, čia viskas vystoma pagal išankstinį komiksui būdingą įvykių gamą, tačiau šie herojai iš tikrųjų visa galvą šarmingesni už paniurėlį kaukėtąjį dėdę Betmeną – ir tai liūdna tiesa, kurią niekas taip ir neišsakė, kad Betmanui tiesiog trūksta šėlsmo ir įdomesnių charakterio bruožų. Jeigu dėl ko verta ir žiūrėti „Savižudžių būrį“, tai tikrai dėl šarmingų charakterių. Tebūnie jie konstruojami šabloniškai, teatrališkai, tačiau į juos įdomu žiūrėti, bet išvis įdomiausia – nauji žymių aktorių amplua, kaip jie mėgaujasi savo nuostabiais personažais. Didelių aplodismentų turėtų sulaukti „Tarzanas. Džiunglių legenda“ aktorė Margot Robbie, suvaidinusi Harley Quinn. Tikriausiai šį personažą pastebėjau ne aš vienas, nes jau kuriamas atskiras scenarijus būtent apie šį personažą, kuris tikriausiai prisidės prie bendros superherojų serijų platformos. Žinoma, puikiai atrodė ir J. Leto, tačiau, kad ir kaip bebūtų, kadrus valdė ir dėmesį traukė M. Robbie, kuri bene vienintelė iš manęs ir sulaukė didžiausio susižavėjimo.

Šiaip, manau, kritikai truputį persistengė nuvertindami šią juostą. Taip, ji tikrai nėra tobula, tačiau vien šarmas, vaizdo efektai ir charakteringųjų gauja daug ką atperka, kad net galima kuo puikiausiai pažiūrėti net nenorint, kad filmas pasibaigtų. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Keisti dalykai" / "Stranger Things" (1 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Liepos 15 dieną gerų serialų kalvė „Netflix“ išleido aštuonių serijų serialą pavadinimu „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things), kuris labai mane sudomino, kad praktiškai sužiūrėjau vos keliais prisėdimais. Priežastys buvo net kelios, kodėl pasirinkau šį serialą. Visų pirma aktorė Winona Ryder, kurios darbus masiškai žiūrėjau prieš kelerius metus, antra – serialo tematika ir dėl to, kad serijų nedaug ir nereikės kankintis, kad negaliu greitai ir nesigraužiant dėl laiko pasinerti į serialo pasaulį.

Išties šio serialo koncepcija labai paprasta – atkurti senųjų siaubo ir mistinių filmų eros dvasią (taigi devintas dešimtmetis). Tai serialas, kuris kaip archeologija – išstudijuota literatūra, populiarusis to meto kinas ir, žinoma, devinto dešimtmečio pradžios mada, kostiumai, šukuosenos, technika, interjeras, automobiliai. Dabar galvoju, kad dar prieš kokius 15 metų į devintą dešimtmetį žiūrėjom kaip labai artimą periodą, šiandien, žiūrint serialą „Keisti dalykai“ visa tai atrodo kaip retro, jau sena, bet vis dar labai artima.

Tiesą sakant, iš pradžių net nesigilinau apie ką serialas, bet beveik neabejojau, kad apie ateivius, tačiau, pasirodo, klydau. Serialo atmosfera iš tikrųjų primena filmą „E. T.“, primena ateivių grobiamų žmonių istorijas, tačiau kartu tai gerai apgalvotas „miksas“, primenantis senąsias siaubo-mistinių romano rašytojo Stephen King ekranizacijas – „Kristina“, „Švytėjimas“, „Kerė“ ir t. t. Tačiau kažkiek yra ir tokių elementų kaip „Svetimas“ ar 1989 metais sukurta D. Camerono „Gelmė“. Netgi retkarčiais galima jausti tokių kultinio filmo kaip „Košmaras Guobų gatvėje“ elementų. Žodžiu, serialas „pasisavino“ tam tikrus šių filmų įvairius elementus ir moduliacijas, tačiau siužetinė linija apie super galių turinčią mergaitę yra autentiškas „produktas“. Šių dienų kine devinto dešimtmečio siaubo filmų atmosferą kūrė režisierius J. J. Abrams, 2011 metais pristatydamas filmą „Super 8“, todėl yra įvairių lyginimų ir su šiuo kūrinių.

Grįžtant prie paties serialo turinio, čia svarbų vaidmenį, kaip ir devinto dešimtmečio filmuose, atlieka vaikai. Kaip visada jie gudresni, „fainesni“, šaunesni ir visa galva aukščiau už klišėmis mąstančius suaugusiuosius. Iš esmės šis elementas netgi erzina ir atrodo pernelyg ryškus šablonas, tačiau daug ką atsveria Winonos Ryder kuriamas motinos personažas, kuri taip pat iškart patiki keistais dalykais. Dviejų pasaulių dimensijos maišosi per atidarytus kibernetinius vartus iš esmės siejasi ir su Amerikoje tuo metu labai smarkiai išpopuliarėjusia komiksų kultūra, tad super galios tampa seriale neatsitiktiniu atributu, o padiktuotu kultūros tendencijų.

 Aktoriai per serialo premjerą.

 Puiki serialo atmosfera.

 Kadras iš serialo "Keisti dalykai".

 Repeticijos.

 Pritrenkiančio grožio aktorė Winona Ryder.

Reikia kelti nykščius į viršų ir dėl vaikų vaidybos. Ji išties gera ir vaikai puikiai dirba su kamera. Žinoma, šio serialo didžiausia žvaigždė visgi yra Winona Ryder, kuri atliko ypač emocionalų ir dramatišką vaidmenį – paklaikusios motinos vaidmenį. Žymi aktorė prisipažino, kad tai pirmas kartas, kai jai teko filmuotis ne kine, o seriale, ir tvirtino, kad ne daug kas skiriasi nuo darbo kine, ją kur kas labiau jaudino neišbandytas dramatiškas amplua. Nedrįsčiau teigti, kad jos veikėja verta būti nominuota įvairiems televiziniams apdovanojimams, tačiau prigesusi karjeros žvaigždė gali visai pagrįstai vėl sužibti, o tai manęs nė kiek nenustebintų.

Taigi, seriale, žinoma, yra erzinančių siužetinių vingių, kaip antai kai kurie paauglių meilės ir draugysčių trikampiai, kurie sąmoningai lyg ir yra reikalingi, tačiau žiūrovui, kuris tik žiūri ir nemąsto, tai tarsi papildomas dirgiklis, kuris atitraukia nuo pagrindinio veiksmo – per realybės matmenis šokinėjančio padaro. Nemažai ką papildo ir garso takelis. Intro pradžios muzikėlė išties puiki, netgi šiek tiek asocijuojasi su „X failai“, bet ir pats serialas prisodrintas devinto dešimtmečio garsų, kurie dar labiau sustiprina įspūdį, kad kūrinys išties nori mus nunešti į to meto epochą.

Galėtumėt paklausti, kodėl verta žiūrėti šį serialą? Ir aš Jums galėčiau atsakyti, kad vien dėl devinto dešimtmečio rekonstrukcijos, bet tai būtų nepilnas atsakymas, nes ir pati istorija teikia kažkokio keisto intelektualinio pasitenkinimo, kai atpažįsti vieną ar kitą pasakojimo elementą ir gali susieti su jau matytais senaisiais filmais, dėl kurių vaikystėje negalėdavome ramiai užmigti. Ir, žinoma, aktoriai, puikioji Winona Ryder. Nenustebkite, kad po pirmosios serijos suabejosite, ar verta žiūrėti toliau, nes serialas tausoja pirmojoje serijoje intrigos, tačiau mane sužavėjo atmosfera, kad po antros serijos net nebeabejojau, kad žiūriu ne šiaip sau serialą, o gerą serialą. 

Pirmojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela