Filmas: "Eksperimentuotojas" / "Experimenter"

 

Sveiki,

Apie šį filmą žinojau seniai, kai peržiūrinėjau aktorės Winonos Ryder filmų retrospektyvą, tačiau taip anuomet šio filmo neteko pamatyti. Režisieriaus Michael Almereyda sukurtas televizinis vaidybinis filmas „Eksperimentuotojas“ (angl. Experimenter) (2015) pasakoja apie tikrai egzistavusį amerikiečių socialinių ryšių mokslininką Stanley Milgram (1933-1984). Istorija mus nukelia į 1961 metus, kai ambicingas ir jaunas mokslininkas sumano atlikti socialinį eksperimentą ir ištyrinėti, kodėl žmonės yra linkę paklusti. Kitaip sakant, paklusnumas valdžiai ar įtakingam asmeniui gali baigtis visos civilizacijos pabaiga.

Stanley Milgram buvo sukrėstas dėl Antrojo pasaulinio karo aukų, jam ramybės nedavė tai, kodėl žmonės žudė kitus nekaltus žmones. Kokia jėga vertė juos laisva valia nužudyti milijonus žydų. Aišku, mes galime tikėti, kad visi vokiečių naciai buvo besąlygiškai išplautomis smegenimis, įtikėją Hitlerio ideologija apie arijus, tačiau mokslininkui aišku, jog visi negalėjo būti vienodai fanatiški, todėl jis ėmėsi eksperimento, kuris, beje, šiame filme perteiktas labai įdomiai. Viename kambaryje elektra kankinamas žmogus, o kankina jį atsitiktinis amerikietis per mikrofoną uždavinėdamas žodžių sekas, kurias teisingai turi pakartoti, o kaskart apsirikus vis didesne elektra krečiamas žmogus. Sąlyga tokia: kad ir kas benutiktų, negalima nutraukti eksperimento. Kiek eilinis amerikietis yra pasiruošęs sadistiškai kankinti kitą žmogų, nes jis dalyvauja eksperimente? Praktiškai visi. Šis skandalingas eksperimentas sako, jeigu dabar (1961 m.) vyktų kažkas panašaus į nacių žudynes, beveik visi amerikiečiai pasirašytų žudyti, nes juk jiems sakoma žudyti.

Aišku, filme vaizduojamas mokslininko sunkios pastangos visuomenei atskleisti šį faktą, mat, daugelis daktarų smarkiai puolė ir kritikavo Stenlio išvadas dėl siaubingai stresą patyrusių eksperimento dalyvių ir jų apgaudinėjimo. Filme taip pat vaizduojami ir kiti įdomūs socialiniai tyrimai, dėl kurių verta žiūrėti šį filmą, bet apie juos nepasakosiu.

Filmas, sakyčiau, nėra kažin koks stebuklas. Du žinomi aktoriai stengiasi perteikti laikmetį ir socialinio eksperimento idėjas, tačiau filmas nėra kažin kokiose aukštumose, nes jo tikslas – supažindinti žmones su šio savo laiku nuvertintu ir nepripažintu mokslininku, pagal kurio pirmines išvadas vėliau buvo suformuoti socialinių ryšių lygmenys. Man šis filmas buvo atradimas, nes gavau be galo daug informacijos, o ir pats eksperimentas žiūrisi labai įdomiai. Nenustojau galvoti apie mūsų pačių paklusnumą šiomis dienomis. Mes esame linkę tikėti, jog elgiamės dažnai pagal savo laisvą valią, o iš tikrųjų kur kas dažniau elgiamės dėl kitų įtakos ir neretai kaip tikra avių banda. Šis eksperimentas patvirtina tai, kad žmogus paklusdamas gali padaryti pačius blogiausius dalykus.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lukas" / "Luca"

 

Sveiki,

Kartais išties pasiilgstu vakarietiškų animacinių filmų, skirtų visai šeimai. Štai vienas iš tokių yra „Lukas“ (angl. Luca) (2021), kuris pasakoja apie paslaptingus adromorfinius jūros dugno gyventojus. Kaip dažnai būna, visokie monstrai, iš pirmo žvilgsnio laikomi pabaisomis, padarai gyvena labai paprastą šeiminį žmogišką gyvenimą. Berniukas vardu Lukas išlipa į sausumą ir pamato, kad gali keisti pavidalą, galiausiai susigundęs žmogiškuoju gyvenimų ir supykęs ant tėvų jis pabėga iš namų ir su draugu nukeliauja į miestelį, kuriame konkuruoja su vietos jaunais berniūkščiais dviračių lenktynėse...

Kad ir kaip bežiūrėtume į šį filmą, jis atitinka visus įmanomus tokio tipažo šeiminius animacinių filmų šablonus. Pagrindinis veikėjas, kuris negali pritapti prie pasaulio vis vien savo užsispyrimu sugeba pasauliui ir sau įrodyti, kad yra šio to vertas. Filmas iš esmės „laikosi“ ant kelių idėjinių ašių. Pirmoji – pademonstruoti ir pamokyti jaunąjį žiūrovą tolerancijos kitokiems, o kita – kad ir kas nutiktų, šeima yra svarbiausia visuomenės ląstelė, kurioje visada sulauksi palaikymo, o draugystės jėga visada nugali. Žodžiu, homofobų ir nacionalistų tautininkų vadinamieji „supuvę Vakarai“ vėl sukūrė animacinį filmą apie tradicines šeimos vertybes. Kaip taip įmanoma? Žinoma, aš leidžiu sau juokauti...

Man, jau mačiusiam ne vieną tvaresnį ir įdomesnį filmą, šis, atrodo, nelabai kuo išsiskiria nuo, tarkim, „Oskaru“ įvertintu apie panašius dalykus tik daug tamsesnėmis spalvomis perteiktą „Vandens forma“ – idėjinė ašis ganėtinai panaši. Visgi kiek nuvilia skubota ir neapgalvota filmo pabaiga: vaikai nusileidžia dviračiais, kaimiečiai pamatę monstrus beregint tampa labai malonūs svetimos padermės būtybėms ir visi nueina „baliavoti“. Būtų gražu, jeigu čia nebūtų didelis melas, tačiau galbūt tokios happy end užbaigtuvės yra būtinos tokiam žanrui, man sunku pasakyti, tačiau nuotaiką praskaidrina itališkos kultūros „suplaktuvės“ su amerikietiškais juokeliais, o draugų trijulė, kaip ir reikia tikėtis, nušluosto nosis pasipūtėliams italų vaikams, kurie sukčiavo nuo pat pradžios. Filmas absoliučiai subalansuotas vaikų auklėjimui.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.5

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Monstrų viešbutis: aukštyn kojom" / "Hotel Transylvania: Transformania"

 

Sveiki,

 

Ketvirtoji animacinio filmo serijos dalis „Monstrų viešbutis: aukštyn kojom“ (angl. Hotel Transylvania: Transformania) (2022) vėl sugrąžina (jeigu neklystu, jau 4 sykį) mums, kurie žiūrėjo nuo pirmosios dalies, tuos pačius animacinius veikėjus. Vampyrui, viešbučio savininkui, sukanka 125 metai, jis kantriai kenčia žento netobulai suruoštą šventę ir jau ketina savo mylimosios paragintas išeiti į pensiją, tačiau išgirsta iš žento apie viešbučio modernizavimo pertvarkas. Nepaisant to, vampyras dar parodo, kad yra šiek tiek žmogafobas ir nelabai norėtų žmogui perduoti viso gyvenimo verslą...

 

Žentas irgi nepėsčias, jis pasiverčia monstru su stebuklingu akmeniu, galiausiai akmuo sugenda ir jiems tenka keliauti į Pietų Ameriką naujo... Žodžiu, filmas „susmaigstytas“ ant kelių probleminių ašių. Viena iš jų – socialinė: kaip priimti kitokius savo monstriškoje terpėje? Ir stebuklinės personažo išorinės bėdos: kaip atvirsti tuo, kuo buvai? Istorija gana primityvokai vystoma šiomis linkmėmis, perteikiant baisuoklio vampyro infantilias ir komiškas reakcijas. Šis „koziris“, jeigu jį galima tokiu laikyti, dominuoja beveik be išimties visuose amerikiečių animaciniuose filmuose.

 

Kitą vertus, nebūkime pretenzingi, šis filmas išartikuliuotas pagal šabloną (tarsi iš natų), nieko originalaus nepateikia, o ir tam tikri nuotykiai, kad ir nuspėjami bei (ypač finale) didaktiškai erzinantys, visumoje filmas turi savo ašį, savo šeiminį žiūrovą, kurie tikisi labai lengvo pramoginio nuotykio su banalia, bet net septynmečiams suprantama pamokoma žinute. Toks filmas ir yra.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb: 6.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laisvo elgesio tėvai" / "Drunk Parents"

Sveiki,

Po filmo su draugais daugiau diskutavome apie lietuviško filmo pavadinimo vertimo variantą „Laisvo elgesio tėvai“ (angl. Drunk Parents) (2018) nei dėl paties filmo turinio. Ekspresyvioji Salma Hayek paskutiniuoju metu visai paskendo tokio tipažo filmuose, bet gal vienas iš tų motyvų ir buvo pažiūrėti šią amerikietiško stiliaus komediją apie turčius tėvus dėl šios aktorės, kuri turi žvėriško potencialo, tačiau būdama lotynų amerikiete negali gauti išties puikių vaidmenų.

Visgi filmas pasakoja apie bankrutuojančius tėvus, kurie genami savo orumo išpardavinėja savo baldus ir... išnuomoja nelegaliai savo kaimyno namą seksualiniam nusikaltėliui. Žodžiu, tai tas tipinis atvejis, kada iš meilės savo atžalai tėvai pridaro tokių nesąmonių, apie kuriuos dar būtų galima kalbėti visą gyvenimą, jeigu tai būtų nors kiek realu. Visą laiką per filmą „gaudžiau“ tuos lėkštokus juokelius ir kai kurie iš jų tikrai buvo visai juokingi, bet visumoje viskas taip nelogiška, taip prisodrinta tos šabloniškos režisūros-dresūros, kad nieko naujo filmas ir neparodė. Ar nebuvo įmanoma su tais pačiais aktoriais sukurti kiek gyvesnę ir gyvenimiškų situacijų komediją, kai tėvai iš tikrųjų susimauna netyčiomis, o ne dėl to, kad išgėrė butelį vyno? Girti žmonės eina miegoti, o ne laksto pakampėmis, apspisti vorų... Kitą vertus tokią gyvesnę komedija galbūt nebūtų jau tokia prifarširuota anekdotų, bet duotų kur kas geresnį efektą, leistų nors kiek žiūrovui su vienu ar kitu veikėju tapatintis, na, o šiame filme viskas liko kiek karikatūriška ir su klišinėmis situacijomis bei jau matytais veikėjų charakteriais.

Visgi mes jau pripratę prie tokių komedijų ir eidami žiūrėti „Laisvo elgesio tėvai“, manau, daugelis žino, ko iš tokio filmo tikėtis. O tikėtis tikrai daug nereikia, nes tai vienas iš tokių filmų, kad pakrizeni, tačiau po pusmečio net nebeprisimeni nei pavadinimo, nei tų juokelių.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb:3.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Stefani Deili" / "Stephanie Daley"

Sveiki,

Dar vienas filmas su puikiąja Tilda Swinton „Stefani Deili“ (angl. Stephanie Daley) (2005). Tiesą sakant, filmą buvau matęs beveik prieš 10 metų, kai jis vos tik pasirodė ir tuokart jis buvo mane itin sužavėjęs, šiandien jį pažiūrėjau visai kaip šviežią, nes praktiškai nebeatsiminiau siužetų vingių, o ir tada Tildos vardas man buvo menkai žinomas ir kaip aktorės aš jos itin nepastebėjau, todėl buvo puiki proga iš naujo pažiūrėti filmą, kuris pasakoja itin jautrią jaunos merginos gimdymą tualete istoriją. 

Tiesą sakant, filmo pradžia šiek tiek nuvilianti – niūri, truputi negyva, bet visumoje filmas puikus. Ir vien dėl geros Tildos Swinton vaidybos, bet ir dėl puikaus dvisluoksnio scenarijaus. Režisierei pavyko atskleisti besilaukiančios moters kančias, dvejonės dėl neištikimybės ir jaunos merginos bylą dėl naujagimės nužudymo. Dvi siužeto linijos eina greta ir viena kitą papildo. Toks pasakojimo būdas išties dėkingas, nes jis dažnai atskleidžia daugiasluoksnį santykių paradoksalumą. 

Bendra filmo charakteristika: niūri, baisi ir slogi. Bet tokius gi filmus aš ir mėgstu. Kai pasirodė scena, kaip jaunoji veikėja gimdo tualete, trumpam, kaip ir prieš 10 metų, sustojo kvėpavimas, nes tokios emociškai paveikios scenos, o svarbiausia, vykusios scenos, itin prikausto. Gal filmas neturi tokio ryškaus socialinio aborto problematikos, tačiau čia iš esmės taip pat paliečiamos lytinio švietimo problemos, kurios puikiai suveikia kaip edukacinė priemonė, bet kažin, ar šis filmas tiktų kaip mokomoji priemonė mokykloms. Visgi tai filmas suaugusiems, su ryškia problemine linija. Filmas emocionalus, subtilus ir paveikus, todėl įtariu, kad itin patiks kino gurmanams.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela