Filmas: "Nepasirinkti keliai" / "The Roads Not Taken"

 

Sveiki,

 

Režisierė Sally Potter kažkada buvo mane nustebinusi filmu „Orlando“ (1992) su Tilda Swinton, sakyčiau, man tiko ir įtiko jos pokalbių filmas „Vakarėlis“ (2017), tad nutariau pasižiūrėti gana prieštaringai vertinamą filmą „Nepasirinkti keliai“ (angl. The Roads Not Taken) (2020), kuris ilgą laiką pralaukė mano filmų eilėje, kol prisiverčiau pažiūrėti, nes filmas neilgas, o ir norėjosi jį išgūrinti iš sąrašų.

 

Visgi skeptiški internautų komentarai ir atsiliepimai pasitvirtino pačia prasčiausia prasme. Filmą ištvėriau viso labo pusvalandį, o po to užbaigiau prasukinėdamas ir įsitikindamas, kad visgi nieko gero nei siužetiškai, nei režisūrine prasme filmas nežada. Filme pasakojama rašytojo Leo istorija, kuri susipynusi iš dviejų perspektyvų. Vienoje galimoje istorijoje jis su šviesiaplauke dukra Niujorke gyvena eilinę pamišėlio dieną, o kitoje istorijoje jis gyvena su žmona Doloresa Meksikoje ir keliauja aplankyti mirusio sūnaus kapo. Taigi, nors anotacija skelbia, kad Sally Potter nagrinėja savo amžiną feministinę temą t. y. vyro ir moters santykius, visgi neapleido jausmas, kad režisierė troško naujos įmantrios mindfuck pasakojimo formos. Žinote, Potter toli gražu nėra Nolanas ir biudžetas toli gražu nėra guminis, tad šioji pasirinkta vyro sumaišties forma absoliučiai neįtikino.

 

Graudu buvo žiūrėti tiek į nuostabius aktorius (Javier Bardem, Elle Fanning, Salma Hayek, Laura Linney), kurie darė, ką galėjo, tačiau filmo padrika ir nusibodusi forma neprilygo nei „Pasiklydę vertime“, nei „Desperado“ jungtims, net nepajutau tarpkultūrinių sąsajų, ką galbūt režisierė norėjo akcentuoti veikėjo dvikalbyste ir pan. Filmas kaip vienos dienos dėlionė, kelionė po Niujorką ir į Meksikos kapines – labai pretenzinga, tačiau labai paviršutiniška, neįdomu, padrika ir, sakyčiau, istorija nesiekia nei gelmės, nei analizės. Akivaizdu, kad skirtingu metu nufilmuotos scenos suklijuotos kaip poetiniai perėjimai, aplipinti įvairiais asociatyviais simboliais bei pasikartojimais (panašiai bandoma kaip filme „Valandos“), tačiau pagrindinio veikėjo sutrikimas ir erzina, ir nieko iš esmės nepasako. Sakyčiau, vienas silpniausių filmų, kokį teko matyti pastaruoju metu.

 

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 5.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Batuotas katinas Pūkis: paskutinis noras" / "Puss in Boots: The Last Wish"

 

Sveiki,

Itin sėkmingo animacinio projekto „Šreko“ kūrėjai 2011 metais pristatė visiškai naują savo kūrinį „Batuotas katinas Pūkis“, kuris beregint tapo itin populiarus. Po vienuolikos metų pertraukos filmas sulaukė oficialaus tęsinio „Batuotas katinas Pūkis: paskutinis noras“ (angl. Puss in Boots: The Last Wish) (2022). Žinoma, per tą dešimtmetį būta ir mini trumpų video filmukų bei 77 serijų serialo apie tą patį Pūkį, tačiau daug kas tikėjosi ir pageidavo, kad šis sėkmingas projektas (kaip ir anuomet „Šrekas“) turėtų pirmtako vertą tęsinį.

Tiesą sakant, pastaruosius kelerius metus nemačiau jokio animacinio filmo, kuris mane nors kiek nustebintų, tad iš šiemet „Oskarui“ kaip geriausias metų animacinis filmas nominuotas Pūkio tęsinys kėlė nemažai lūkesčių, juolab kad anuomet debiutinis filmas man labai patiko. Antrojoje šios serijos dalyje pasakojama apie tą patį katiną Pūkį, kuris staiga sužino, jog iš devynių gyvenimų jam liko paskutinysis. Bėgdamas nuo legendinės šlovės ir gelbėdamas savo kailį, Pūkis stengiasi kačių prieglaudoje gyventi paprasto katino gyvenimą, tačiau netrukus jį suranda Auksaplaukė su juokingomis meškomis žudikėmis. Negana to, jis sužino, jog yra galimybė vėl tapti didžiu, tik reikia surasti žemėlapį, kuris atveda prie norus pildančios žvaigždės. Tik ką daryti, kad tą žemėlapį ką tik jam iš po nosies nugvelbė prie altoriaus kažkada palikta katytė Kitė? Gal jam padės netikėtai naujas draugas šunelis Peritas?

Iš esmės filmas, nors vietomis ir linksmas, nuviliantis. Pagrindinė Pūkio problema – sirgimas didybės manija, jis dėl savo arogancijos ir šlovės anuomet daug ką įžeidė, o labiausiai buvusią savo sužadėtinę. Galiausiai paaiškėja, jog tai filmas apie Pūkio vertybių transformaciją, tikrąją kolektyvinės draugystės jėgą, kuri išryškėja istorijos pabaigoje. Naratyvas, švelniai tariant, nuvalkiotas iki begalybės. Ta pati pasakos formuluotė t. y. pagrindinis veikėjas konkurencingai leidžiasi su herojais į kelionę dėl egoistinių paskatų, turi įvykdyti misiją, įveikti kliūtis, tačiau pabaigoje susivokia, jog viso šito iš tikrųjų jam ir nereikėjo, nes viskas slypi ne išorėje, o vidinėse įsitikinimuose. Žinoma, filmas fokusuojasi į šeimas ir jaunuosius žiūrovus ir pateikti daugiau keistesnių nuotykių ir kelionės virsmo netikėtumų pasakojime būtų rizikinga, tačiau laikytis vis to paties diskurso, manau, yra tiesiog pataikavimas masiniam žiūrovui. Filmas visumoje šiek tiek nuviliantis, nebuvo įdomus ir šmaikštumas, pvz., to storulio nykščio mirkymas į pyragus ar šaudymas iš vienaragių ragų kulkų, ar kalbantis zirzlus didaktikas vabzdys. Filmas toks tvarkingas, kad pernelyg nuobodus pasidaro, todėl pajutau, jog pradėjau įpusėjus filmui dairytis laikrodžio ir tikrinti, kada jis baigsis.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Amžinieji" / "Eternals"

Sveiki,

Tikriausiai daug kas laukė Marvel vieno įspūdingiausių kino žadėtų projektų „Amžinieji“ (angl. Eternals) (2021), kurį režisavo „Klajoklių žemės“ režisierė Chloe Zhao. „Amžinieji“ – tai dar vienas Marvel komiksų visatos filmas, kuris pasakoja apie pirmuosius Žemės planetoje nusileidusius dievus prieš 5000 tūkstančius metų, kurie visatos valdovo paliepimu turėjo žmones apsaugoti nuo tuo metu žemėje gyvenančių pabaisų Deviantų, tačiau negalėjo kištis į pačių žmonių evoliucijos klausimus ir jų lėtą technologijų vystymąsi. Filmui panaudotos įvairių kultūrų žinomiausi dievai, kuriuos garsūs Holivudo aktoriai ir perteikė: Angelina Jolie (Thena), Salma Hayek (Ajak), Gemma Chan (Sersi), Richard Madden (Ikaris), Kumail Nanjiani (Kingo), Lia McHugh (Sprite), Brian Tyree Henry (Phastos), Barry Keoghan (Druig) bei daktaro Streindžo kolega Don Lee (Gilgamesh).

Pustrečios valandos filme pagrindinė gėrio ir blogio kova vaizduojama ganėtinai primityviai. Nuo pat pradžių aišku, kad tie Amžinieji jokie amžinieji, o tiesiog mirtingi didvyriai, ilgus šimtmečius slapstęsi po savo sukurtomis Žemėje tapatybėmis. Filmas įsibėgėja gana lėtai, o pasakojimo struktūrą, kurios šiais Marvel laikais norėtųsi kuo įmantresnės ir sudėtingesnės, šįkart, sakyčiau, apsiriboja gana skystokai, pagal visus Marvel komiksų štampus t. y., Amžinieji savo būryje, kad ir kokie atrodytų vienas kitam draugiški, visgi yra slaptų sąjungų, meilės ir pavydo trikampių, kurie galiausiai išaiškėja, kai tenka suremti pečius prieš blogį. Tai klasika, tačiau šiuolaikiniam žiūrovui, pavyzdžiui, man toks naratyvas tampa tiesiog... per paprastas ir primityvus.

Nuo pat pirmųjų kovos epizodų, kada Amžinieji nusileidžia į Žemę, tampa aišku, jog žiūrime nepagerintą ir ne paturbintą pasakojimą, o absoliučiai pagal klasikinius standartus susuktą lėtokų apsukų plokščią istoriją, prisodrintą klaikiai nudėvėtų primityvių dialogų ir netikroviškų, komiškai teatralizuotų vaidybos elementų. Manau, aktoriai čia nieko dėti, tiesiog toks Marvel stilius, kuris metai iš metų kai ką gali nuvilti. Visgi tokiais atvejais einame į tokį filmą dėl nuotykių, aštraus fantastinio siužeto su stebuklingais kompiuteriniais grafikos efektais, tačiau manoji akis tikriausiai jau bus pernelyg nugludinta ir išlepinta tų specialiųjų efektų, nes nieko naujo ar įspūdingo, ko nebūčiau matęs, šiame filme nepamačiau.

Visgi apibendrinant filmą reiktų pasakyti, kad jis drungnas tarpinis Marvel projektas ir toli gražu ne pats geriausias, nes jame stokojami įdomesni siužetiniai vingiai, bandymai individualizuoti kai kuriuos veikėjus tapo tik dar viena Marvel štampų kalve. Kitą vertus suprantu pačią režisierę, nes sukurti neštampinį Marvel filmą būtų spjūvis tikriesiems Marvel žiūrovams, kuriems istorijas daugiau ar mažiau reikia pateikti Marvel filmų klišių rėmuose, nes juk tai... užsakomasis kampanijos filmas.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.3

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Gucci mados namai" / "House of Gucci"

 

Sveiki,

Ridley Scott režisierius yra nemirtingas. Šiuo metu sulaukęs tokio garbingo amžiaus, o vis dar kuria didelio masto grandiozinius kino projektus ir neketina nurimti. Šiuo metu kuria filmą „Napoleonas“, nors dar visai neseniai pristatė visus kino žiūrovus sudominusią kriminalinę dramą „Gucci mados namai“ (angl. House fo Gucci) (2021). Dėl dviejų priežasčių į kiną traukė visi, kas netingėjo t. y. dėl to, kad filmą statė R. Scott ir dėl to, kad jame pirmu numeriu pasirodo Lady Gaga, kurios nepamirštamas rimtas debiutas filme „Taip gimė žvaigždė“ vėlei žadėjo nepamirštamas emocijas.

Filmas pasakoja apie 25 metų moterį Patrizia Reggiani, kuri susipažįsta su turtuoliu Mauricijumi Gucci ir netrukus jaunuolio tėvui prieštaraujant jiedu susituokia ir susilaukia dukters. Bėgant metams Patrizia vis labiau ima kištis į vyro šeimos reikalus, kol sukurpia ambicingą planą, kaip prikelti Gucci mados namus, paveržiant iš giminaičių akcijas. Galiausiai suskaldžiusi šeimą ir vyrą pastačiusi į nemalonę, ji patiria vyro neištikimybę. Pasitarusi su savo būrėja ji ryžtasi labai prastam sprendimui, kas iš esmės sudrebins viso pasaulio žiniasklaidą...

Tiesą sakant, filmas neprailgo, nors ir beveik pustrečios valandos. Kadangi nesidomiu nei Armani, nei Gucci, ir apskritai apie italų kilmės madų grandus žinojau tik apie Versaci nužudymo tragediją iš puikiai sukalto mini serialo „Amerikietiška nusikaltimo istorija“ antrojo sezono. Kalbant apie šį filmą, jis tipiškai epiškas R. Scott filmas, kuris režisūrine prasme lyg nieko naujo ir nepasiūlo, tačiau išlaiko klasiškai tvarkingą pasakojimo naratyvą. Kadangi nieko nežinojau apie Gucci užkulisius, man visų pirma filmas patiko dėl praplečiančios medžiagos: kas galėjo patikėti, kad tokioje giminėje įmanomi tokie dalykai? Žinoma, filmas spalvingas, puikūs veikėjų kostiumai, charizmatiški vaidmenys. Lady Gaga vėl pasirodė puikiai. Filme su draugu susiginčijome dėl kvailelio Paolo aktoriaus. Pasirodo, kad buvau teisus – Jared Leto vėl sunkiai atpažįstamas. Filme pasirodo kino legendos – Jeremy Irons ir Al Pacino, Salma Hayek bei būsima legenda Adam Driver. Nežinau nė vienos priežasties, kodėl šis filmas gali būti laikomas prastu. Netgi tiems, kurie absoliučiai nesidomi mada, manau, filmas susižiūrės kaip nebloga kriminalinė drama.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 6.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žudiko žmonos asmens sargybinis" / "Hitman's Wife's Bodyguard"

Sveiki,

Dar viena šios vasaros veiksmo komedija ir, galima sakyti, veiksmo filmų apie asmens sargybinius parodija pavadinimu „Žudiko žmonos asmens sargybinis“ (angl. Hitman's Wife's Bodyguard) (2021). Tai yra 2017 metų pirmosios dalies „Žudiko asmens sargybinis“ tęsinys, todėl, tikriausiai, jeigu jums patiko pirmoji dalis, tai nusprendėte ar nuspręsite žiūrėti ir naujausią filmo dalį, kuriame pasirodo tie patys pagrindiniai aktoriai: Ryan Reynolds, Salma Hayek, Samuel L. Jackson...

 

Mano viena didžiausių problemų yra ta, kad aš sunkiai atsimenu holivudinių populiarių filmų siužetus. Gal dėl to, kad per daug žiūriu kino filmų ir atsiminti visko neįmanoma? Gal dėl to, kad tie filmai daugiau ar mažiau vienas į kitą panašūs ir jų palikti emociniai įspaudai lieka blankūs, arba bent greitai išgaruojantys? Sunku pasakyti, bet tikriausiai tai yra viskas viename. Mirk, bet net keliais sakiniais negalėčiau atpasakoti, kas vyko pirmojoje dalyje, nors tikrai pamenu, kad žiūrėjau kino salėje ir aktorių šypsenėles bei grimasas pamenu lyg per tirštą rūką. Kodėl apie tai rašau? Nes tikriausiai greitu metu tas pats nutiks ir super kino kritikų prastai įvertinta antrąja filmo dalimi.

 

Istorija pasakoja apie asmens sargybinio licenciją netekusį asmens sargybinį, kuris paskatintas savo psichoterapeutės susiruošia atostogų į Europą. Žinoma, viskas išeis grynu šnipštu ir nors mūsų herojus nenorės imtis ginklo į rankas, jam teks suvesti sąskaitas su savo tariamu tėvu, susidėti su blogiukais, kurie bet ką išvestų iš proto ir galiausiai, kaip jau galite įtarti, išgelbėti pasaulį nuo masinės terorizmo atakos... Viskas tolygiai pagal šabloninius tokio tipažo filmus, tik šįkart viskas anekdotinių situacijų lygmenyje. Tiesą sakant, dėl humoro nesiginčysiu, buvo migdančių vietų ir buvo tokių, kuriose kikenau įsikandęs kumštį. Kad ir kaip komedija viską parodijuotų, ji negali iššokti aukščiau bambos, nes filmas absoliučiai neoriginalus, nudrožtas pagal kiek įmanoma atpažįstamus istorijos vyksmo šablonus, kad net žinai, ką veikėjai vienas kitam pasakys, kada bus kulminacija, kada bus paguodžiantis pasikalbėjimas prie sūpynių... Žodžiu, filmas kaip vienadienė meilužė: čia jis yra labai linksmas ir lengvai įtraukiantis, o kitą akimirką imi ir galvoji, o kas man iš to filmo?

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 32/100

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Kolibrio projektas" / "The Hummingbird Project"

Sveiki, skaitytojai,

Žinote tuos keistus amerikietiškus filmus, kur rodo apie labai turtingus verslininkus, kurių biuro darbuotojų kompiuteriuose ir aukštai iškabintuose dideliuose ekranuose nuolat sukasi dideli skaičiukai po kablelio, kurie neva skaičiuoja biržos akcijų pakilimus ir nuosmukius? Tai va, nė velnio nesuprantu, ką tie skaičiukai reiškia, tad jie visada man atrodo labai įtartini. Tokių skaičiukų yra ir filme „Kolibrio projektas“ (angl. The Hummingbird poject ) (2018), kuriame pasakojama apie galingos firmos su atsiskyrusių ir savo įmonę įsteigusių darbuotojų konkurenciją dėl duomenų perdavimo greičio. Šiame filme viską nulemia vienas kitas skaičiukas, tačiau jis gali užkalti veikėjams pusę milijardų dolerių per metus.

Filme pasirodo trys ryškios kino žvaigždės, kurios neblogai įkūnija savo veikėjus, nors jie kiek šabloniški verslo pasauliui. Salma Hayek vaidina, kaip paskutiniu metu jai būdinga, užkietėjusią firmos kietą bosę, kuri dėl pinigų padarys bet ką. Kiek netikėtas Alexsander Skarsgard vaidmuo, primenantis autistu sergantį vyruką genijų, bet tuo pačiu kažkuo jis man labai dirbtinokas šiame filme ir nerangus kaip tinginys Sidas ir filmo „Ledynmetis“, nelabai įdomus ir Jesse Eisenberg, kurio personažas taip užsispiria įgyvendinti šią svajonę (perkasti liesią liniją per kelias JAV valstijas, kad kabeliu tekėtų serverio duomenys), kad galiausiai tampa maniakiškai atgrasus. Kam jis eikvoja savo sveikatą? Ką jis nori įrodyti sau ir aplinkiniams? Veikėjas nenatūraliai psichiškai sumišęs. Čia jis gali dėl to kabelio padaryti bet ką, o pabaigoje sektantams vos pavaikštantis (atseit labai geras) padeda nešioti grudų maišus. Pagalvojau: WTF su šiuo veikėju?

Visumoje filmas turėjo būti lyg ir trileris, o tapo keista pramoginį kiną atliepiančia konkurenciją vaizduojanti pseudokomedija, atseit nevykęs „Aušeno dvyliktukas“. Veikėjai primena ne natūralius žmones, o veikiau personažus, veikiančius pagal komikso dėsnius. Pirmoji filmo pusė itin sausa, žiūrėjau su intencija, kad tuojau atsistosiu ir nutrauksiu šią kankynę, bet pasilikau grynai dėl aktorių. Antroji filmo pusė, kai veikėjas suserga vėžiu, pasidarė šiek tiek įdomesnė, bet visgi „prašliaužė“ istorijos paviršiais, manipuliatyviai paryškino šablonines gailesčio reikalaujančias siužetines linijas, kad parodytų, jog prie technologijų dirba ne kokie kiborgai ar sužvėrėję dėl pinigų žmogėdros, o tie patys sergantys ir pažeidžiami žmonės, tačiau jau šaukštai buvo po pietų ir filmas susižiūrėjo grynai iš inercijos dėl gerai atpažįstamų šablonų. Visgi filmas nėra itin pavykęs, intrigos – vienas kitas „kabliukas“, tačiau trūko idėjos, o labiausiai čia neveikė veikėjų elgsena, psichologija ir, atleiskit aktoriai, bet ir jų vaidyba nelabai įtikino.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kaip bosė" / "Like a Boss"

Sveiki, skaitytojai,

Viena naujausių amerikietiškų komedijų pavadinimu „Kaip bosė“ (angl. Like A Boss) (2020), galima sakyti, atitinka klišinę panašių filmų temą: grožio pramonės ir mados industrijoje vyksta įnirtinga kova dėl valdžios ir verslo. Nepaisant konkurencingumo, filmas „moteriškas“, nes jame ne tik, kad pagrindinės veikėjos moterys, bet ir moteriškos draugystės išbandymas, kuris nieko bendro neturi su realiomis moteriškomis draugystėmis gyvenime.

Šaržuotas filmas apie paviršius, kuriame labai daug paprastų, banalių ir jau iš filmo į filmą pasikartojančių ne tik moralų, bet ir scenarijaus frazių. Blogietė imperiją statanti Claire Luna, kurią suvaidina meksikietė Salma Hayek, bando uzurpuoti menką, Mel ir Mia grožio saloną ir produkciją. Visa tai vyksta per archetipinius moters suvokimo paraboles, kad neva šiuolaikinė moteris turi būti seksuali, pavojinga, nepriklausoma ir „su kiaušiais“. O Mel ir Mia tarsi atstovautų tam paprastumui, netgi sakyčiau neišsilavinimui, kuris pasirodo filme deklaruojamas kaip vertybė. Ir visai nesvarbu, kad dvi draugės iš viduriniosios klasės rūko žolę, šmaikščiai prisimena šnioščiančios kokainą ir pas kitas drauges atvemia pieną ir pridaro visokiausių paaugliškų ir nebrandžių dalykų, kuriais žiūrovai yra priversti žavėtis ir netgi juoktis, pagalvoti, kad ir jie norėtų gyventi toje barbių namelyje, elgtis vaikiškai ir smagiai, beveik nepatiriant jokių pasekmių.

Nežinau, filmas iš esmės vietomis juokingas, juokeliai atpažįstami iš visokiausių „Ir velnias dėvi Pradą“, „Parduotuvių maniakės išpažintis“ bei kitų filmų apie masinės vartojimo industrijos karkase vykstančius draugystės ir meilės išbandymus, kurie, pasikartosiu, realiai niekada nebūna tokie. Filmas tikrai ne pyragai, jis lėkštokas, kokios būna dažniausiai lėkštos amerikietiškos komedijos, tačiau argi ne to ir siekiame, kai renkamės žiūrėti komediją?

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 33/100

IMDb:4.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laisvo elgesio tėvai" / "Drunk Parents"

Sveiki,

Po filmo su draugais daugiau diskutavome apie lietuviško filmo pavadinimo vertimo variantą „Laisvo elgesio tėvai“ (angl. Drunk Parents) (2018) nei dėl paties filmo turinio. Ekspresyvioji Salma Hayek paskutiniuoju metu visai paskendo tokio tipažo filmuose, bet gal vienas iš tų motyvų ir buvo pažiūrėti šią amerikietiško stiliaus komediją apie turčius tėvus dėl šios aktorės, kuri turi žvėriško potencialo, tačiau būdama lotynų amerikiete negali gauti išties puikių vaidmenų.

Visgi filmas pasakoja apie bankrutuojančius tėvus, kurie genami savo orumo išpardavinėja savo baldus ir... išnuomoja nelegaliai savo kaimyno namą seksualiniam nusikaltėliui. Žodžiu, tai tas tipinis atvejis, kada iš meilės savo atžalai tėvai pridaro tokių nesąmonių, apie kuriuos dar būtų galima kalbėti visą gyvenimą, jeigu tai būtų nors kiek realu. Visą laiką per filmą „gaudžiau“ tuos lėkštokus juokelius ir kai kurie iš jų tikrai buvo visai juokingi, bet visumoje viskas taip nelogiška, taip prisodrinta tos šabloniškos režisūros-dresūros, kad nieko naujo filmas ir neparodė. Ar nebuvo įmanoma su tais pačiais aktoriais sukurti kiek gyvesnę ir gyvenimiškų situacijų komediją, kai tėvai iš tikrųjų susimauna netyčiomis, o ne dėl to, kad išgėrė butelį vyno? Girti žmonės eina miegoti, o ne laksto pakampėmis, apspisti vorų... Kitą vertus tokią gyvesnę komedija galbūt nebūtų jau tokia prifarširuota anekdotų, bet duotų kur kas geresnį efektą, leistų nors kiek žiūrovui su vienu ar kitu veikėju tapatintis, na, o šiame filme viskas liko kiek karikatūriška ir su klišinėmis situacijomis bei jau matytais veikėjų charakteriais.

Visgi mes jau pripratę prie tokių komedijų ir eidami žiūrėti „Laisvo elgesio tėvai“, manau, daugelis žino, ko iš tokio filmo tikėtis. O tikėtis tikrai daug nereikia, nes tai vienas iš tokių filmų, kad pakrizeni, tačiau po pusmečio net nebeprisimeni nei pavadinimo, nei tų juokelių.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb:3.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žudiko asmens sargybinis" / "The Hitman's Bodygruard"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai visi kuo puikiausiai pamena melodramatišką trilerį su K. Costner ir W. Houston „Asmens sargybinis“, kurį taip ilgai ketino perkurti Holivudas, tačiau sulaukėme vyriškos komedijos pavadinimu „Žudiko asmens sargybinis“ (angl. The Hitman‘s Bodyguard) (2017), kuris su K. Costner versija turi tiek pat sąsajų, kiek šernas su kiaule. Tai toli gražu jokio parodija, bet pakankamai nuotaikinga komedija, su daugmaž nuspėjamu scenarijumi.

Apie du nesutaikomus priešus, kurie „priversti“ vardan geresnio gėrio vienas kitą saugoti ir dar baisiau – tapti tikrais draugais, toks scenarijus toli gražu realybės neprimena. Nieko keisto, nes nuo pat pradžių įdomus žiūrovui į buteliukus automobilyje besišlapinantis apsauginis, kuris per šią istoriją pereis visas kulkas, visus automobilius, bombas ir meilės nesėkmes. Tai tarsi aštresnė „Bukas ir bukesnis“ versija, tačiau kiek filme žadėto juoko dozės, teks jau nuspręsti jums. Asmeniškai filmas man labiau fokusuojasi ne į komedijos žanrą, o į veiksmo trilerį. Čia netrūksta išgalvoto politinio konteksto, šaudymo-gaudymo bei kieto vyruko įvaizdžio ir tik retkarčiais, lengvesniais scenų atoslūgiais, buvo išties iš ko pakikenti. Ypač iš išraiškingai besikeikiančios Salma Hayek personažo.

Tiesą sakant, filmas visumoje gana „pusėtinas“. Ką tai reiškia? Maistas universaliems daug virškinti nemėgstantiems kino žiūrovams, kurie kiną suvokia tik kaip pramogą. Nieko pernelyg pramogautojai tegu nesitiki, nes tikrai bus toje kino kategorijoje matę ir geresnių komedijų, ir aštresnių veiksmo trilerio scenų. Filmas absoliučiai vidutiniškas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pasaka apie pasakas" / "Tale of Tales" / "Il racconto dei racconti"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiemet Kanų kino festivalyje pristatyta italų režisieriaus Matteo Garrone juosta „Pasaka apie pasakas“ (angl. Tale of Tales) (2015) sulaukė išties gerų kino kritikų atsiliepimų. Režisierius puikiai žinomas gana skirtingomis kino juostomis, o Lietuvoje bene žinomiausia jo juostą „Gomora“ apie italų mafiją išpopuliarino „Kino pavasaris“. Tiesą sakant, taip ir nepamačiau „Gomoros“ iki galo, nes tikriausiai buvau ne tose rogėse, kad pasinerčiau į gangsterių niūrų ir tamsų pasaulį, o štai „Pasaka apie pasakas“ – jau visai kitoks žanras ir, pripažinkime, labai netikėtas iš režisieriaus.

Kurti pasaką suaugusiems iš žinomų pasakų motyvų gal ir ne pats geriausias sumanymas, kadangi smarkiai režisieriai paskutiniu metu už Atlanto buvo pasistūmėję šioje srityje visaip pasakų veikėjus pavertę raganų medžiotojais, šaltakraujais vampyrais ir visaip kitaip kameros burtų lazdelėmis suteikę klasikiniams personažams naujų galių ir gebėjimų, konvertuodami šį žanrą visai į nuotykių ir veiksmo trilerių žanrus. „Pasaka apie pasakas“ toli gražu nėra gimininga šiems filmams, nes režisierius iš esmės atsisako komercinio tipažo – tenkinti žiūrovo jusles ir vesti vien tik siužetine linija. Šis filmas priešingai – ardo siužetinį tikslumą ir pateikia tris atskiras pasakojimo linijas apie du karalius ir vieną karalienę, kurių siužetines linijas nesunku atpažinti iš pasakų. Tačiau filmas toli gražu nėra vien tik pasaka, nes režisieriui rūpi neatskleistas pasakų kaip pasakojimo elementas – negatyvioji tamsioji pusė. 

Čia personažai lyg ir turi tam tikrų troškimų ir norų, pvz., karalienė susilaukti vaikelio ir pan., tačiau viskas konstruojama, kad kontekste ryškinamos ydingos personažų savybės – pavydas, godumas, kvailumas, gašlumas ir t. t. Filme rasite ir subtilios ir akivaizdžios simbolikos, pvz., ekvilibristas ant lyno finalinėje scenoje viską vėl išbalansuoja ir sustato į savo vietas. Režisierius derina pasakų motyvus visiškai kitu keliu – stengiasi nenutolti nuo viduramžių dvasios, todėl didelį pagyrą galiu pasakyti apie kostiumus ir apskritai apie atmosferą.

Filmo ryškiausios žvaigždės neabejotinai – Vincent Cassel, kuris jau pasakoje turėjo patirties prancūzų „Gražuolė ir pabaisa“ ir visiškai naują žanrą atradusi Salma Hayek, kuri kaip visada savo emocionalumu atiduoda 100 proc., bet dėl savo meksikietiškų šaknų ir tarsenos ne visada gaunanti gerus vaidmenis. Žinote, buvo įdomu stebėti šiuos aktorius šiuose amplua. 

Apskritai filmas gal nesužavėjo, neįtraukia taip, kaip įtraukia komerciniai pasakų modifikuoti filmai, bet šis filmas reikalauja kito stebėtojo lygio – suvokti novatorišką režisieriaus žvilgsnį, pastebėti idėjos niuansus ir kitus dalykus. Šiaip ar taip skonio reikalas, tačiau filmas tikrai nėra prastas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela