Filmas: "Žudiko žmonos asmens sargybinis" / "Hitman's Wife's Bodyguard"

Sveiki,

Dar viena šios vasaros veiksmo komedija ir, galima sakyti, veiksmo filmų apie asmens sargybinius parodija pavadinimu „Žudiko žmonos asmens sargybinis“ (angl. Hitman's Wife's Bodyguard) (2021). Tai yra 2017 metų pirmosios dalies „Žudiko asmens sargybinis“ tęsinys, todėl, tikriausiai, jeigu jums patiko pirmoji dalis, tai nusprendėte ar nuspręsite žiūrėti ir naujausią filmo dalį, kuriame pasirodo tie patys pagrindiniai aktoriai: Ryan Reynolds, Salma Hayek, Samuel L. Jackson...

 

Mano viena didžiausių problemų yra ta, kad aš sunkiai atsimenu holivudinių populiarių filmų siužetus. Gal dėl to, kad per daug žiūriu kino filmų ir atsiminti visko neįmanoma? Gal dėl to, kad tie filmai daugiau ar mažiau vienas į kitą panašūs ir jų palikti emociniai įspaudai lieka blankūs, arba bent greitai išgaruojantys? Sunku pasakyti, bet tikriausiai tai yra viskas viename. Mirk, bet net keliais sakiniais negalėčiau atpasakoti, kas vyko pirmojoje dalyje, nors tikrai pamenu, kad žiūrėjau kino salėje ir aktorių šypsenėles bei grimasas pamenu lyg per tirštą rūką. Kodėl apie tai rašau? Nes tikriausiai greitu metu tas pats nutiks ir super kino kritikų prastai įvertinta antrąja filmo dalimi.

 

Istorija pasakoja apie asmens sargybinio licenciją netekusį asmens sargybinį, kuris paskatintas savo psichoterapeutės susiruošia atostogų į Europą. Žinoma, viskas išeis grynu šnipštu ir nors mūsų herojus nenorės imtis ginklo į rankas, jam teks suvesti sąskaitas su savo tariamu tėvu, susidėti su blogiukais, kurie bet ką išvestų iš proto ir galiausiai, kaip jau galite įtarti, išgelbėti pasaulį nuo masinės terorizmo atakos... Viskas tolygiai pagal šabloninius tokio tipažo filmus, tik šįkart viskas anekdotinių situacijų lygmenyje. Tiesą sakant, dėl humoro nesiginčysiu, buvo migdančių vietų ir buvo tokių, kuriose kikenau įsikandęs kumštį. Kad ir kaip komedija viską parodijuotų, ji negali iššokti aukščiau bambos, nes filmas absoliučiai neoriginalus, nudrožtas pagal kiek įmanoma atpažįstamus istorijos vyksmo šablonus, kad net žinai, ką veikėjai vienas kitam pasakys, kada bus kulminacija, kada bus paguodžiantis pasikalbėjimas prie sūpynių... Žodžiu, filmas kaip vienadienė meilužė: čia jis yra labai linksmas ir lengvai įtraukiantis, o kitą akimirką imi ir galvoji, o kas man iš to filmo?

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 32/100

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Aš graži" / "I Feel Pretty"

Sveiki, filmų gerbėjai,

Dar viena amerikietiška komedija su šiomis dienomis labai iškilusia ir populiaria komike aktore Amy Schumer, kuri pasirodo juostoje „Aš graži“ (angl. I Feel Pretty) (2018). Filmas pasakoja apie plius kūno dydžio moterį, kuri trokšta būti ir patraukli, atitikti modelių standartus, pritraukti vyrų dėmesį, tačiau pasaulis nuo jos nusigręžia, nes ji nepasitiki savimi... Dėl to, kad apkūni, dėl to ji apgailėtina; dėl to, kad apgailėtina, todėl visos jos pastangos nors kiek pasijausti gražia filme pateikiamos kaip nesėkmingos iki lemiamo momento, kai moteris sporto salėje susitrenkia galvą...

Pradėkime nuo to, kad kai žiūrėjau šį filmą, ėmiau nejučia lenkti pirštus, ką jis man priminė? Taip, priminė „Ir velnias dėvi Pradą“, taip, priminė ir amerikietišką serialo versiją „Gražuolė Betė“, šiek tiek „Parduotuvių maniakės išpažintį“, šiek tiek visus kitus filmus, kur šiuolaikiniame Niujorke grožio standartus neatitinkanti mergina išgyvena absurdišką kovą, kol galiausiai ateina akimirka ir ji priima save tokią, kokia ji yra...

Didelio originalumo filme tikrai neįžvelgsite, kaip ir kiek lėkštame ir skystokame scenarijuje, kur esti tipažiniai veikėjai, kurie atlieka standartinius kvailus vaidmenis, o filmo pabaigoje staiga visi kažkiek įgauna proto, todėl apsikabina ir beveik apsiverkia. Gerai, filmas vietomis išties šmaikštus ir pakeliantis nuotaiką, apie tuos paaugliškus standartus, iš kurių bent daugelis lietuvių, mano akimis, išauga gana greitai ir tampa pilnapročiais suaugusiaisiais, tik va, nežinia, kaip ten už Atlanto žmonėms su proteliu...

Visgi filme man labai patiko vienas idėjinis dalykas apie savo pasitikėjimą ir savivertę: nesvarbu, kaip tu atrodai, bet jeigu be tabu sau elgtis teisingai ir laisvai, natūraliai trauki žmones ir esi patrauklus dėl savo vidinių savybių. Atrodo, receptas labai paprastas ir seniai jau žinomas, tačiau vis save patį asmeniškai pagauna limituojant, kaip aš čia vienokiu ar kitokiu atveju atrodysiu, ar ne per kvailai... Filmas sako, kad reikia atsipūsti, reikia gyventi laisvai ir nevaržomai pagal poreikį jaustis laimingam, nepaisant mitybos, nepaisant genų ir kultūrinių subtilybių ir tik laimingi žmonės pritraukia laimingus žmonės – tai gi Visatos dėsnis. Visa toji mintis perteikta, sakyčiau, labai paaugliškai, vietomis pernelyg tiesmukai, netgi lėkštai neįtikinamai, todėl visuminis vaizdelis atrodo, kad toji mintis, kurią galėjo žiūrovas susiformuoti, atrodo, netausojant plastiko, įvilkta į pusfabrikačių maišelius. Kažin, ar toks filmas įkvėps iš tikrųjų taip gyventi, kaip pagrindinė veikėja, nors visuminis sumanymas galėjo ir būti toks, o tai juk kilstelėtų filmo kartelę gerokai aukštyn...

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela