Serialas: "Trečiadienė" / "Wednesday" (2 sezonas / season 2)

 

Sveiki,

 

Kai 2022 metais pasirodė mini serialas „Trečiadienė“ (angl. Wednesday), visi tik apie jį ir kalbėjo. Vienu metu tai buvo pats populiariausias ir labiausiai aptariamas serialas Žemės planetoje, o jame nusifilmavusios tokios aktorės kaip aktorė Jenna Ortega, galima sakyti, per vieną naktį tapo tikros žvaigždės ir geidžiamiausios jaunosios kartos aktorių. Man patiko pirmasis sezonas! Anuomet, kiek pamenu, sužiūrėjau su neslepiamu pasimėgavimu kaip pramoginį juodosios komedijos serialą, kuris įtraukė ir nebepaleido, kol neperžiūrėjau paskutiniosios serijos. Teko laukti kone 3 metų, kol serialo kūrėjai pristatė tokio sėkmingo projekto tęsinį.

Antrasis sezonas asmeniškai žiūrėjosi nebe taip, kaip anuomet pirmasis. Tiesą sakant, techniškai didžioji dalis šio sezono praėjo ganėtinai nuobodžiai, dalį serijų tiesiog prisiverčiau atidėliodamas pažiūrėti. Kadangi serijų nedaug, visgi užbaigiau, o kitomis aplinkybėmis tikriausiai būčiau nebežiūrėjęs. Kodėl? Tam yra ne viena priežastis.

 

Žiūrėdamas šį sezoną ir vėl neatsistebėjau, kaip šio serialo pagrindinė veikėja Trečiadienė yra toli nuo klasikinės sadistės Trečiadienės. Šioji atstovauja gėriui ir savaip kovodama su blogiu pamažu tampa didvyre pati to netrokšdama ir nesitikėdama. Šis sezonas turi neišspręstų siužetinių vingiu su pirmuoju sezonu. Pagrindinis iš jų – Taileris Galpinas, pastarasis sukaustytas psichiatrinėje kaip siaubūnas laukia savo galimybės ištrūkti. Trečiadienė, žinoma, su juo dar susidurs, tačiau sezoną papildo nemažai ir naujų veikėjų. Viena jų – nauja „Niekados-daugiau“ mokyklos nauja mokinė, kuri stačiai persekioja Trečiadienę ir ją dievina, imituodama jos elgseną. Atsiranda ir Trečiadienės jaunėlis brolis Pūgžlys, kuris savo elektros šoku miške prikelia zobį, o pastarasis, pasirodo, ir bus vienas svarbiausių veikėjų visame seriale...

 

Iš tikrųjų scenaristai suka aplink Trečiadienę ne vieną probleminę liniją, bet labiausiai vysto Adamsų šeimos moterų nesutarimus. Trečiadienė neapkenčia savo motinos Mirtišės, o šioji, kaip tyčia, apsigyvena šalia mokyklos ir įsitraukia dėka naujojo mokyklos direktoriaus į mokyklos valdybos reikalus. Sezono viduryje atsiranda ir naujas personažas – Trečiadienės močiutė Hestera, kurią suvaidina kviestinė viešnia ir kultinio britų serialo „Absolutely Fabulous“ (1992-2012) aktorė Joanna Lumley. Visos trys viena ant kitos griežia dantį, bet kažkur po konfliktais vis vien randasi atsakomybė ir poreikis rūpintis viena kita. Kitaip sakant, pabaisingoji šeimynėlė, nors ir susiskaldžiusi, bet kartu labai žmogiška. Kita Trečiadienės problema – aiškiaregystės galios nesukontroliavimas. Akivaizdu, kad Trečiadienė kuriama kaip šalto proto analitinė mažoji Agatos Kristi detektyvė, o šiai veikėjai gi patinka kraujas, smurtas ir išsiaiškinti blogiukus, nors pati ne itin kuo per visą sezoną tepasikeičia, nebent pradeda kiek kitaip žiūrėti ir vertinti savo pačios motiną Mirtišę. Kitaip sakant, Trečiadienė išlieka beveik nekintanti, karikatūriška, dirbtina ir šiam „Trečiadienės“ serialo žanrui, sakyčiau, bemaž tinka. Bet ar režisieriai žengs kitą žingsnį ir keis Trečiadienės asmenybės kryptį? Sunku pasakyti.

Antrojo sezono aktorių komanda.

 

Seriale pirmosios trys serijos buvo begalinė įžanga prie tikrųjų ir esminių įvykių. Atrodė, kad scenaristai nekuria vientiso veiksmo, o „pritempinėja“ prie užsakymo, kad būtų kuo daugiau laiko ir gaišaties. Įspūdis išėjo dvejopas, nes nuo 4 serijos daugmaž pasidaro viskas intensyviau ir įdomiau, atskleidžiama nemažai paslapčių, pavyzdžiui, Daikto (Adamsų rankelės) atsiradimo istorija, kuri siejasi su Gomeso ir Mirtišės mokykliniais laikais. Daug čia neprispoilinsiu, tik pasakysiu, kad įdomiausia – priešpaskutinė serija, kurioje daugiausia dinamikos ir paslapčių. Bet ar ne šitaip turėtų galingai startuoti antrasis sezonas, o ne jo pabaiga?

 

Didžiausią nusivylimą sezonu visgi davė pernelyg elementarios ir tikslingos serialo schemos ir braižas. Iš vienos pusės serialo paslaptį, sumakaluotos istorijos ir plėtotė yra pavykusios, tačiau didžiuma dalykų nekelia nuostabos ir atrodo kaip dar vieneri Hario Poterio metai burtų ir kerėjimo mokykloje, kur yra išskirti tam tikri personažai, kuriems elementariai negali nieko blogo nutikti, pvz., mažoji vilkolakė ar patys Adamsai. Serialas tampa šiek tiek tiesmukas, viskas sureitinguota ir suskirstyta į gerus ir blogus, tad veikimo principai tampa liaudies pasakų paremtais šablonais: blogiukams baigiasi blogai, o geriesiems gerai. Nuobodoka, kad nėra ambivalentiškų veikėjų, kurie įdomiau transformuotųsi per šiuos visus įvykius. Grąžinti mirusią mokyklos direktorę kaip sąžinės Trečiadienės balsą buvo pernelyg keistas pasirinkimas. Kodėl? Ogi panašu į tai, kad aktorei reikėjo pratęsti pasirodymą ir „iš bėdos“ užkimšti eterį va tokiais... „netikėtais“ sprendimais. Nors sezono pabaiga likau iš dalies patenkintas, tačiau, rašydamas šias eilutes, abejoju, ar žiūrėsiu trečiąjį sezoną.

 

Maištinga Siela  

Filmas: "Monstrų viešbutis: aukštyn kojom" / "Hotel Transylvania: Transformania"

 

Sveiki,

 

Ketvirtoji animacinio filmo serijos dalis „Monstrų viešbutis: aukštyn kojom“ (angl. Hotel Transylvania: Transformania) (2022) vėl sugrąžina (jeigu neklystu, jau 4 sykį) mums, kurie žiūrėjo nuo pirmosios dalies, tuos pačius animacinius veikėjus. Vampyrui, viešbučio savininkui, sukanka 125 metai, jis kantriai kenčia žento netobulai suruoštą šventę ir jau ketina savo mylimosios paragintas išeiti į pensiją, tačiau išgirsta iš žento apie viešbučio modernizavimo pertvarkas. Nepaisant to, vampyras dar parodo, kad yra šiek tiek žmogafobas ir nelabai norėtų žmogui perduoti viso gyvenimo verslą...

 

Žentas irgi nepėsčias, jis pasiverčia monstru su stebuklingu akmeniu, galiausiai akmuo sugenda ir jiems tenka keliauti į Pietų Ameriką naujo... Žodžiu, filmas „susmaigstytas“ ant kelių probleminių ašių. Viena iš jų – socialinė: kaip priimti kitokius savo monstriškoje terpėje? Ir stebuklinės personažo išorinės bėdos: kaip atvirsti tuo, kuo buvai? Istorija gana primityvokai vystoma šiomis linkmėmis, perteikiant baisuoklio vampyro infantilias ir komiškas reakcijas. Šis „koziris“, jeigu jį galima tokiu laikyti, dominuoja beveik be išimties visuose amerikiečių animaciniuose filmuose.

 

Kitą vertus, nebūkime pretenzingi, šis filmas išartikuliuotas pagal šabloną (tarsi iš natų), nieko originalaus nepateikia, o ir tam tikri nuotykiai, kad ir nuspėjami bei (ypač finale) didaktiškai erzinantys, visumoje filmas turi savo ašį, savo šeiminį žiūrovą, kurie tikisi labai lengvo pramoginio nuotykio su banalia, bet net septynmečiams suprantama pamokoma žinute. Toks filmas ir yra.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb: 6.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Monstrų viešbutis 3: atostogos" / "Hotel Transylvania 3: Summer Vacation"

Sveiki,

Esu didžiosios animacijos gerbėjas, tad iškart, kai tik pasitaikė proga, pažiūrėjau „Monstrų viešbučio“ trečiąją dalį, kuri vadinasi „Monstrų viešbutis 3: atostogos“ (angl. Hotel Transylvania 3: Summer Vacation) (2018). Prisimenant smagius ankstesniųjų dalių nuotykius su jau pamėgtais personažais, žiūrovas tikrai, manau, trauks pasižiūrėti ir šios monstriškosios dalies. Nors kino kritikai šią dalį pasitiko ganėtinai vidutiniškai, man ji mažai kuo savo kokybe skiriasi nuo ankstesniųjų dalių.

Šįkart monstrų šeimynėlė keliauja kruizu, o didysis Drakula susiduria su meilės trūkumu ir įsimyli, o siaube – siaubūnų medžiotojo Van Helsingo anūkę, kuri taip pat karštai nekenčia visų monstrų. Visas veiksmas vyksta vien tik monstrams skirtame kruize, tad aplinka ir atmosfera kaip vaikiškame juokingame „Titanike“ su klaidžiomis pinklėmis. Iš esmės nestinga juokingų nuotykių ir epizodų, jau atpažįstamų įvaizdžių ir simbolikos, kaip antai „receptas“ kaip sunaikinti visus pasaulio monstrus – užtenka pagroti didžiausią pasaulyje siaubūną hipnotizuojančią muziką, tačiau viską gi išgelbėja „Makarena“...

Kažkaip žiūrint šią dalį nesinori ieškoti joje kažin kokių spragų ar trūkumų, tačiau vieną didžiausių visgi galima įvardyti kaip pernelyg standartinę formą išlaikantis pasakojimas su visiems atsibodusia Happy And formule – blogiukai staiga susivokia, jog klydo ir įvyksta stebuklingas atsivertimas, po kurio visi šoka ir „tūsinasi“ – o kaipgi kitaip filme, kuris skirtas visai šeimai? Dėl holivudinio patoso filmas kažin ar dėl to prastesnis, vis tiek jį žiūrėti, ištiesus kojas prieš miegą smagu ir nuotaikinga.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Monstrų viešbutis 2" / "Hotel transylvania 2"

Sveiki, skaitytojai,

Neseniai matytas animacinis filmas „Monstrų viešbutis“ susilaukė filmo tęsinio, todėl suskubau pamatyti ir „Monstrų viešbutis 2“ (angl. Hotel Transylvania 2) (2015), kuris taip pat sulaukė sėkmės kaip ir pirmoji dalis. Visgi animacinio filmo kūrėjams daugiau ar mažiau, mano akimis, pavyko išsaugoti įgytą atmosferą ir žaismingumą pirmojoje dalyje ir sukurti beveik lygiavertį tęsinį.

Šioje dalyje vėl netrūksta pakvaišusių nuotykių, o charizmatiškašis vampyras Drakula netgi taps seneliu ir visas savo viltis ir, žinoma, kvailybes sudės į anūko auklėjimą, todėl iš to išsirutulios jo ir dukters nesutarimai šiuo klausimu. „Monstrų viešbutis 2“ vėl panardins į jau pažįstamą pasaulį ir suteiks įdomių pramoginių potyrių, kad nė nepajusite, kaip greitai prabėgo laikas. Šįkart istorija taip pat pasirodė gera, gana įdomiai išvystyta, tačiau gal šioji dalis vos vos kiek pasirodė silpnesnė, bet nedaug, gal dėl to, kad pagrindiniai herojai, buvę pirmojoje dalyje, staiga pateikiami kaip suaugę ir atsakingi tėvai? Gal kiek mažiau juokelių? Pernelyg nuspėjama? Gali būti, tačiau nuo to filmas netapo prastesniu ir, jeigu taip nutiktų, kad kūrėjai nuspręstų kurti trečiąją dalį, manau, su malonumu vėlei pažiūrėčiau.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Fargo" / "Fargo"

Sveiki, kino žiūrovai,

Kalbėti apie brolių Coen‘ų filmus man nėra itin lengva, kadangi jų darbai labai skirtingi, kai kurie labai patinka, o kai kurių tiesiog „nepagaunu“. Gana panašiai nutiko ir su vienu laikomu geriausiu brolių Coen‘ų filmu „Fargo“ (angl. Fargo) (1996), pagal kurį sukurtas to paties pavadinimo serialas. Tiesą sakant, iš „Fargo“ tikėjausi itin daug, nes buvau paskaitęs ir girdėjęs superinių komentarų, bet teko šiek tiek nusivilti, nes istorija pasirodė ne tokia jau patraukli, kokios galbūt tikėjausi.

Filme „Fargo“ broliai derina juodąjį humorą su kriminaline istorija. Kriminalinė istorija, pasirodo, 1987 metais išties įvyko labai panaši, bet režisieriai ją perkūrė savaip. Bene didžiausią juoką kėlė ne nusikaltėlių nesuderinamumas, o nėščia vietos policininkė Mardžė – apskritai vietos policininkai tokie abejingi ir ramūs, kad net stebina, o vėliau suvoki, jog tai specifinis Coen‘ų humoras. Man, deja, neįkandamas ir visai nejuokingas, kaip ir filme „Didysys Lebovskis“. Apskritai, man Coen‘ų humoras pernelyg drungnas ir neįdomus, o štai aštrius „Tarantiniškus“ siužetus jie moka kurti. Kur kas jų mėgstamiausias filmas, žinoma, yra „Šioje šalyje nėra vietos senukams“.

„Fargo“, pasirodo, buvau matęs vaikystėje, tik atmintis neleido sudėlioti visos istorijos į vientisą pasakojimą. Manau, Coen‘ų gerbėjams „Fargo“ tikrai tiks ir patiks, deja, man filmas žiūrėjosi gana vidutiniškai. Bandžiau įsijausti ir tik detektyvinė linija man patiko, o juokeliai, dirbtiniai „sintetiniai“ liūdno vaizdo personažai atrodė ne visada juokingi ir įtikinami. Nežinau, iš „Fargo“, laikomu vienu geriausiu 1996 metais pasirodžiusių filmų, tikėjausi kur kas geriau, o ir žinomi aktoriai, mano galva pasirodė, gana vidutiniškai. Ai, tiesiog... Tikriausiai ne man šis filmas.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano gyvenimo žuvis" / "Big Fish"

Sveiki,

Šįkart noriu pakomentuoti Tim Burton filmą „Mano gyvenimo žuvis“ (angl. Big Fish) (2003), kuris tikriausiai labai daug kam patiko, kaip ir „Edgaras žirkliarankis“ bei kiti šio režisieriaus darbai. Tai savito matymo ir vaizdo kine režisierius. Ne visi man patinka jo darbai, tačiau pripažįstu jį kaip įdomų, originalų režisierių.

„Mano gyvenimo žuvis“, galiu pasakyti iškat, kad patiko labiau nei „Edgaras žirkliarankis“ dėl savo scenarijaus ir realizavimo. Pasakos motyvai, realybės ir pasakos motyvų lipdinys tapo kažkokiu įdomiu, savitu kalbėjomi, o dialogai retkarčiais panešėjo į „Forestą gampą“. Nors kino kritikai išliko pakankamai dungi, bet žiūrovams šis filmas tapo labai mėgiamu.

Man asmeniškai filmas patiko, nors vėlgi tas patiko... Negaliu pasakyti, kad sužavėjo, pritrenkė. Tai savito žanro filmas, kuris nuteikia pozityviai, verčia kurti ir mąstyti kūrybiškai, patikėti pasakojimais. Žodžiu, vienaip ar kitaip pasakoja apie utopinį ir idilinį pasaulio matymo modelį. O kas pasakys, kad tai nėra žavu? Šiaip pozityvi juosta, kuri tiks visai šeimai, ypač patiems mažiesiems, bet neapsirikite, filme yra nemažai slėpinių suaugusiems.

Labai patiko pamatyti viename filme ištisą būrį nuostabių aktorių, kurie gal ir nesukūrė kažkokių nuostabių, išskirtinių ar aktoriaus išmėginimą lemiančių vaidmenų, tačiau atrodė vienas šalia kito nepaprastai įdomiai. Evan McGregor, Marion Cotillard, Jessica Lange, Helena Bonham Carter ir kt., kurie jau ne sykį yra vienaip ar kitaip dirbę su režisieriumi Tim Burton.

Žinau, kad filmas daug kam tiks ir patiks, ir kaip graži istorija, ir kaip meno kūrinys.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela