Sveiki,
Kai 2022 metais pasirodė mini serialas „Trečiadienė“
(angl. Wednesday), visi tik apie jį ir kalbėjo. Vienu metu tai
buvo pats populiariausias ir labiausiai aptariamas serialas Žemės planetoje, o
jame nusifilmavusios tokios aktorės kaip aktorė Jenna Ortega, galima sakyti,
per vieną naktį tapo tikros žvaigždės ir geidžiamiausios jaunosios kartos
aktorių. Man patiko pirmasis sezonas! Anuomet, kiek pamenu, sužiūrėjau su
neslepiamu pasimėgavimu kaip pramoginį juodosios komedijos serialą, kuris
įtraukė ir nebepaleido, kol neperžiūrėjau paskutiniosios serijos. Teko laukti
kone 3 metų, kol serialo kūrėjai pristatė tokio sėkmingo projekto tęsinį.
Antrasis sezonas asmeniškai žiūrėjosi nebe taip, kaip
anuomet pirmasis. Tiesą sakant, techniškai didžioji dalis šio sezono praėjo
ganėtinai nuobodžiai, dalį serijų tiesiog prisiverčiau atidėliodamas pažiūrėti.
Kadangi serijų nedaug, visgi užbaigiau, o kitomis aplinkybėmis tikriausiai
būčiau nebežiūrėjęs. Kodėl? Tam yra ne viena priežastis.
Žiūrėdamas šį sezoną ir vėl neatsistebėjau, kaip šio
serialo pagrindinė veikėja Trečiadienė yra toli nuo klasikinės sadistės
Trečiadienės. Šioji atstovauja gėriui ir savaip kovodama su blogiu pamažu tampa
didvyre pati to netrokšdama ir nesitikėdama. Šis sezonas turi neišspręstų
siužetinių vingiu su pirmuoju sezonu. Pagrindinis iš jų – Taileris Galpinas,
pastarasis sukaustytas psichiatrinėje kaip siaubūnas laukia savo galimybės
ištrūkti. Trečiadienė, žinoma, su juo dar susidurs, tačiau sezoną papildo
nemažai ir naujų veikėjų. Viena jų – nauja „Niekados-daugiau“ mokyklos nauja
mokinė, kuri stačiai persekioja Trečiadienę ir ją dievina, imituodama jos
elgseną. Atsiranda ir Trečiadienės jaunėlis brolis Pūgžlys, kuris savo elektros
šoku miške prikelia zobį, o pastarasis, pasirodo, ir bus vienas svarbiausių
veikėjų visame seriale...
Iš tikrųjų scenaristai suka aplink Trečiadienę ne
vieną probleminę liniją, bet labiausiai vysto Adamsų šeimos moterų nesutarimus.
Trečiadienė neapkenčia savo motinos Mirtišės, o šioji, kaip tyčia, apsigyvena
šalia mokyklos ir įsitraukia dėka naujojo mokyklos direktoriaus į mokyklos valdybos
reikalus. Sezono viduryje atsiranda ir naujas personažas – Trečiadienės močiutė
Hestera, kurią suvaidina kviestinė viešnia ir kultinio britų serialo „Absolutely
Fabulous“ (1992-2012) aktorė Joanna Lumley. Visos trys viena ant kitos griežia
dantį, bet kažkur po konfliktais vis vien randasi atsakomybė ir poreikis
rūpintis viena kita. Kitaip sakant, pabaisingoji šeimynėlė, nors ir
susiskaldžiusi, bet kartu labai žmogiška. Kita Trečiadienės problema –
aiškiaregystės galios nesukontroliavimas. Akivaizdu, kad Trečiadienė kuriama
kaip šalto proto analitinė mažoji Agatos Kristi detektyvė, o šiai veikėjai gi
patinka kraujas, smurtas ir išsiaiškinti blogiukus, nors pati ne itin kuo per
visą sezoną tepasikeičia, nebent pradeda kiek kitaip žiūrėti ir vertinti savo
pačios motiną Mirtišę. Kitaip sakant, Trečiadienė išlieka beveik nekintanti,
karikatūriška, dirbtina ir šiam „Trečiadienės“ serialo žanrui, sakyčiau, bemaž
tinka. Bet ar režisieriai žengs kitą žingsnį ir keis Trečiadienės asmenybės kryptį?
Sunku pasakyti.
Seriale pirmosios trys serijos buvo begalinė įžanga
prie tikrųjų ir esminių įvykių. Atrodė, kad scenaristai nekuria vientiso
veiksmo, o „pritempinėja“ prie užsakymo, kad būtų kuo daugiau laiko ir
gaišaties. Įspūdis išėjo dvejopas, nes nuo 4 serijos daugmaž pasidaro viskas
intensyviau ir įdomiau, atskleidžiama nemažai paslapčių, pavyzdžiui, Daikto
(Adamsų rankelės) atsiradimo istorija, kuri siejasi su Gomeso ir Mirtišės
mokykliniais laikais. Daug čia neprispoilinsiu, tik pasakysiu, kad
įdomiausia – priešpaskutinė serija, kurioje daugiausia dinamikos ir paslapčių. Bet
ar ne šitaip turėtų galingai startuoti antrasis sezonas, o ne jo pabaiga?
Didžiausią nusivylimą sezonu visgi davė pernelyg
elementarios ir tikslingos serialo schemos ir braižas. Iš vienos pusės serialo
paslaptį, sumakaluotos istorijos ir plėtotė yra pavykusios, tačiau didžiuma
dalykų nekelia nuostabos ir atrodo kaip dar vieneri Hario Poterio metai burtų
ir kerėjimo mokykloje, kur yra išskirti tam tikri personažai, kuriems
elementariai negali nieko blogo nutikti, pvz., mažoji vilkolakė ar patys
Adamsai. Serialas tampa šiek tiek tiesmukas, viskas sureitinguota ir
suskirstyta į gerus ir blogus, tad veikimo principai tampa liaudies pasakų
paremtais šablonais: blogiukams baigiasi blogai, o geriesiems gerai. Nuobodoka,
kad nėra ambivalentiškų veikėjų, kurie įdomiau transformuotųsi per šiuos visus
įvykius. Grąžinti mirusią mokyklos direktorę kaip sąžinės Trečiadienės balsą
buvo pernelyg keistas pasirinkimas. Kodėl? Ogi panašu į tai, kad aktorei
reikėjo pratęsti pasirodymą ir „iš bėdos“ užkimšti eterį va tokiais... „netikėtais“
sprendimais. Nors sezono pabaiga likau iš dalies patenkintas, tačiau, rašydamas
šias eilutes, abejoju, ar žiūrėsiu trečiąjį sezoną.
Maištinga Siela







Komentarų nėra:
Rašyti komentarą