Serialas: "Trečiadienė" / "Wednesday" (2 sezonas / season 2)

 

Sveiki,

 

Kai 2022 metais pasirodė mini serialas „Trečiadienė“ (angl. Wednesday), visi tik apie jį ir kalbėjo. Vienu metu tai buvo pats populiariausias ir labiausiai aptariamas serialas Žemės planetoje, o jame nusifilmavusios tokios aktorės kaip aktorė Jenna Ortega, galima sakyti, per vieną naktį tapo tikros žvaigždės ir geidžiamiausios jaunosios kartos aktorių. Man patiko pirmasis sezonas! Anuomet, kiek pamenu, sužiūrėjau su neslepiamu pasimėgavimu kaip pramoginį juodosios komedijos serialą, kuris įtraukė ir nebepaleido, kol neperžiūrėjau paskutiniosios serijos. Teko laukti kone 3 metų, kol serialo kūrėjai pristatė tokio sėkmingo projekto tęsinį.

Antrasis sezonas asmeniškai žiūrėjosi nebe taip, kaip anuomet pirmasis. Tiesą sakant, techniškai didžioji dalis šio sezono praėjo ganėtinai nuobodžiai, dalį serijų tiesiog prisiverčiau atidėliodamas pažiūrėti. Kadangi serijų nedaug, visgi užbaigiau, o kitomis aplinkybėmis tikriausiai būčiau nebežiūrėjęs. Kodėl? Tam yra ne viena priežastis.

 

Žiūrėdamas šį sezoną ir vėl neatsistebėjau, kaip šio serialo pagrindinė veikėja Trečiadienė yra toli nuo klasikinės sadistės Trečiadienės. Šioji atstovauja gėriui ir savaip kovodama su blogiu pamažu tampa didvyre pati to netrokšdama ir nesitikėdama. Šis sezonas turi neišspręstų siužetinių vingiu su pirmuoju sezonu. Pagrindinis iš jų – Taileris Galpinas, pastarasis sukaustytas psichiatrinėje kaip siaubūnas laukia savo galimybės ištrūkti. Trečiadienė, žinoma, su juo dar susidurs, tačiau sezoną papildo nemažai ir naujų veikėjų. Viena jų – nauja „Niekados-daugiau“ mokyklos nauja mokinė, kuri stačiai persekioja Trečiadienę ir ją dievina, imituodama jos elgseną. Atsiranda ir Trečiadienės jaunėlis brolis Pūgžlys, kuris savo elektros šoku miške prikelia zobį, o pastarasis, pasirodo, ir bus vienas svarbiausių veikėjų visame seriale...

 

Iš tikrųjų scenaristai suka aplink Trečiadienę ne vieną probleminę liniją, bet labiausiai vysto Adamsų šeimos moterų nesutarimus. Trečiadienė neapkenčia savo motinos Mirtišės, o šioji, kaip tyčia, apsigyvena šalia mokyklos ir įsitraukia dėka naujojo mokyklos direktoriaus į mokyklos valdybos reikalus. Sezono viduryje atsiranda ir naujas personažas – Trečiadienės močiutė Hestera, kurią suvaidina kviestinė viešnia ir kultinio britų serialo „Absolutely Fabulous“ (1992-2012) aktorė Joanna Lumley. Visos trys viena ant kitos griežia dantį, bet kažkur po konfliktais vis vien randasi atsakomybė ir poreikis rūpintis viena kita. Kitaip sakant, pabaisingoji šeimynėlė, nors ir susiskaldžiusi, bet kartu labai žmogiška. Kita Trečiadienės problema – aiškiaregystės galios nesukontroliavimas. Akivaizdu, kad Trečiadienė kuriama kaip šalto proto analitinė mažoji Agatos Kristi detektyvė, o šiai veikėjai gi patinka kraujas, smurtas ir išsiaiškinti blogiukus, nors pati ne itin kuo per visą sezoną tepasikeičia, nebent pradeda kiek kitaip žiūrėti ir vertinti savo pačios motiną Mirtišę. Kitaip sakant, Trečiadienė išlieka beveik nekintanti, karikatūriška, dirbtina ir šiam „Trečiadienės“ serialo žanrui, sakyčiau, bemaž tinka. Bet ar režisieriai žengs kitą žingsnį ir keis Trečiadienės asmenybės kryptį? Sunku pasakyti.

Antrojo sezono aktorių komanda.

 

Seriale pirmosios trys serijos buvo begalinė įžanga prie tikrųjų ir esminių įvykių. Atrodė, kad scenaristai nekuria vientiso veiksmo, o „pritempinėja“ prie užsakymo, kad būtų kuo daugiau laiko ir gaišaties. Įspūdis išėjo dvejopas, nes nuo 4 serijos daugmaž pasidaro viskas intensyviau ir įdomiau, atskleidžiama nemažai paslapčių, pavyzdžiui, Daikto (Adamsų rankelės) atsiradimo istorija, kuri siejasi su Gomeso ir Mirtišės mokykliniais laikais. Daug čia neprispoilinsiu, tik pasakysiu, kad įdomiausia – priešpaskutinė serija, kurioje daugiausia dinamikos ir paslapčių. Bet ar ne šitaip turėtų galingai startuoti antrasis sezonas, o ne jo pabaiga?

 

Didžiausią nusivylimą sezonu visgi davė pernelyg elementarios ir tikslingos serialo schemos ir braižas. Iš vienos pusės serialo paslaptį, sumakaluotos istorijos ir plėtotė yra pavykusios, tačiau didžiuma dalykų nekelia nuostabos ir atrodo kaip dar vieneri Hario Poterio metai burtų ir kerėjimo mokykloje, kur yra išskirti tam tikri personažai, kuriems elementariai negali nieko blogo nutikti, pvz., mažoji vilkolakė ar patys Adamsai. Serialas tampa šiek tiek tiesmukas, viskas sureitinguota ir suskirstyta į gerus ir blogus, tad veikimo principai tampa liaudies pasakų paremtais šablonais: blogiukams baigiasi blogai, o geriesiems gerai. Nuobodoka, kad nėra ambivalentiškų veikėjų, kurie įdomiau transformuotųsi per šiuos visus įvykius. Grąžinti mirusią mokyklos direktorę kaip sąžinės Trečiadienės balsą buvo pernelyg keistas pasirinkimas. Kodėl? Ogi panašu į tai, kad aktorei reikėjo pratęsti pasirodymą ir „iš bėdos“ užkimšti eterį va tokiais... „netikėtais“ sprendimais. Nors sezono pabaiga likau iš dalies patenkintas, tačiau, rašydamas šias eilutes, abejoju, ar žiūrėsiu trečiąjį sezoną.

 

Maištinga Siela  

Serialas "Dvikova" / "Feud" (1 sezono pirmosios serijos įspūdžai)

Sveiki,

Šiaip apskritai labai retai brūkšteliu, pažiūrėjęs pirmąją seriją naujo serialo, nes dažniausiai apibendrinu visą žiūrėtą sezoną, tačiau šįkart padarysiu išimtį ir pasidalysiu pirmuoju įspūdžiu apie naująjį Ryan Murphy projektą „Dvikova“ (angl. Feud). Šiaip šis režisierius mėgsta antologinius serialus. Po puikių pirmųjų sezonų „Amerikietiška siaubo istorija“ ir, sakyčiau, pritrenkiančios įtaigos „Amerikietiška nusikaltimo istorija“ bei paauglių pamėgto „Choro“, tai šis serialas lyg ir nieko nebeturėtų stebinti, tačiau nerimauju tik dėl vieno: ar neišseks serialų kūrėjų idėjinės galios, kai šitiek dirbama prie skirtingų projektų?

Pažiūrėjus vakar, kovo 5 dieną, startavusio mini serialo „Dvikova“ (laukia 8 serijos), nekyla jokių abejonių R. Murphy genialumu. Serialas autobiografinis ir pasakoja apie dvi kovojančias Holivudo legendas – aktores Betty Davis ir Joan Crawford, kurios pirmojoje serijoje susitinka filmuotis siaubo trileryje „What Ever Happened to Baby Jane?“ Jau atpažįstamas Murphy režisūrinis braižas leidžia mėgautis gražia ir (priešingai nei „Amerikietiškoje siaubo istorijoje“) chronologišku pasakojimu, tačiau didžiausią įspūdį tikriausiai daro ne tiek gera režisūra, kiek stulbinantis aktorių kolektyvas ir dėmesys charakterių elegancijai, kuri visada šiek tiek pateikta kontrastingai paryškinta nei natūralistiškai, todėl aktorių kuriami personažai atrodo kur kas efektingesni.

Į šį serialą režisierius pakvietė jau savo atrastas mūzas: Jessica Lange ir Sarah Paulson. Daugelis labai nusivylėme, kada J. Lange atsisakė po ketvirto sezono vaidinti „Amerikietiškoje siaubo istorijoje“, kuris aktorei atnešė visą eilę svarbių apdovanojimų. Manau, po šio serialo, galimas daiktas, aktorėms pasipils nominacijos ir padovanojimai. Po pirmos serijos galiu pasakyti, kad kol kas didžiausią įspūdį padarė būtent Jessica Lange ir pirmą kartą su Ryanu dirbanti Susan Sarandon, kuri iš esmės gavo labai stiprų vaidmenį – šis aktorių duetas, senų veteranių susitikimas tiesiog vertas didžiausios pagarbos. Gal serialas negalės pasigirti tokia istorine įtaiga, kaip „Amerikietiška nusikaltimo istorija“, tačiau kokybė nuo to ne ką menkesnė, juolab, kad seriale pasirodo tokios žvaigždės kaip Kathy Bates, Catherine Zeta-Jones, Jude Davis bei Alfred Molina.

Manau, serialas bus geras ir žiūrėsiu jį iki paskutinės serijos.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Čikaga" / "Chicago"

Sveiki skaitytojai,

„Geišos išpažinties“ ir „Gilyn į mišką“ režisierius Rob Marshall tikriausiai nesitikėjo tokios sėkmės, statydamas filmą „Čikaga“ (angl. Chicago) (2002), kuris buvo nominuotas net 13 „Oskarui“, iš kurių pelnė net 6, įskaitant ir geriausią metų filmą. Net keista pasidarė, kai suvokiau, jog šio filmo kažkaip dar nesu matęs, tik pradėjęs žiūrėti staiga susivokiau, kad fragmentiškai tarp TV reklamų esu visgi matęs... Tiesą sakant, dabar sunku įvardyti šio filmo sėkmės priežastis ir tokį įtikimą įvairiems kino kritikams, nes filmas sužiūrėjo, liaudiškai tariant, „visai nieko“.

Tiesą sakant, 2009 metais režisierius bandė pakartoti „Čikagos“ sėkmę su filmu „Devyni“, į kurį sukvietė visas dainuojančias mega Holivudo žvaigždes ir tas filmas man padarė kur kas didesnį įspūdį nei „Čikaga“, gal viskas būtų kiek kitaip, jeigu būčiau pasirinkęs kitokią chronologinę tvarką. Bet jau šaukštai po pietų. Iš tikrųjų „Čikaga“ man nepasirodė briliantinis filmas, nors aktoriai parinkti puikiai. Nuostabiai pasirodė ir ta pati Chatherine Zeta-Jones, kuri pelnė už antrą planą „Oskarą“, puikiai ir Reene Zellweger, tačiau išvis man labai patiko siūbuojančių krūtų savininkė Queen Latifah. Miuziklas tarp kalėjimo sienų priminė savotišką XX a. pradžios nusikaltėlių skandalus pamėgusią Čikagą kaip „Karmen“ savotiškas perdirbinys. Naivi blondinė, įsitvėrusi į savo banalią svajonę tapti ryškia kabareto žvaigžde, priminė netgi muilo operų lygio manipuliatorę. Kaip vertinti filmą? Kaip kabaretą, kaip gana planingai surengtą šou, kičą, neturintį nieko bendro su realybe. Geros dainos, šokiai, kriminalinis kontekstas, besivaikančių sensacijų minia, kuri čia pat už posūkio pamiršta savo „dievukus“, kur reikia mokėti meluojant save pateikti, jeigu nori nors kiek žmonių dėmesio...

Filmas neblogas, nors „Devyni“ man kaip miuziklas ir istorija patiko kiek labiau, tačiau ir „Čikaga“ turi labai daug gerų dalykų – aktorius, vizualumą, kabaretinę dvasią, istorinį Čikagos kontekstą ir tiesiog tokį filmą lengva kažkodėl žiūrėti, priimama be didesnių lūkesčių kaip reginį su neblogu turiniu. Taigi žiūrėti galima.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela