Filmas: "Mamma Mia! Štai ir mes" / "Mamma Mia! Here We Go Again"

Sveiki,

Ką galima žiūrėti per šventes, kad visi daugiau ar mažiau būtų patenkinti? Žinoma, kokią nors nuotaikingą filmą, kuris tiktų visokiausiam žiūrovui ir prisiminęs prieš dešimt metų matytą „Mamma mia“ filmą, pasiūliau pasižiūrėti antrąją dalį „Mamma Mia! Štai ir mes“ (angl. Mamma Mia! Here We Go Again) (2018), kuri kaip ir ankstesnioji yra įkvėpta grupės ABBA dainų.

Šiame miuzikle toliau tęsiama istorija, tik, deja, jau po Meryl Streep kuriamo personažo Donos mirties, kada dukra Graikijos saloje tęsia motinos restorano verslą. Šioje dalyje daug grįžimo į praeitį, į jaunystės Donos dienas ir pasakojama istorija, kaip ji susitiko su dukros potencialiais tėvais. Discko stiliaus atmosfera Graikijos peizaže absoliučiai nesujaudino, net neįtikino. Miuziklo dvasios praktiškai nepajutau kaip ir pačios ABBOS. Na, galbūt įdomesnė scena visgi buvo, kai buvo atlieka „Waterloo“ prancūziškos atmosferos kavinukėje. Visa kita istorijos dalis apie vyrus, kad ir kaip norėta iš romantinių scenų išspausti emocijų aliejų, kūrėjams nepavyko. Scenarijus išties labai skurdus ir jeigu ne Graikijos vaizdai, egzotika, manau, amerikietiškoje aplinkoje filmas būtų absoliučiai nepažiūrimas. Neįtikino ir aktorių vaidyba, kuri absoliučiai šabloniškai ir teatrališkai medinė, nors ką padarysi, toks miuziklo žanras. Kiek gyvesnė ir organiškesnė aktorė visgi buvo Lily James, visi kiti kaip pritempti, nenatūralūs, užspausti savo nepavykusiuose komedijų žanro narvuose.

Filmo neišgelbėja ir trumpam filmo gale pasirodžiusi Cher – medinė, nelanksti ir truputį panaši į transvestitą. Atsiprašau, Cher labai mėgstu, tačiau tai vienas prasčiausių jos pasirodymų kine. M. Streep nieko neišgelbsti ir apskritai filmas nei labai nuotaikingas, nei jaudina, tai netgi pasijutau šiek tiek kaltas, kad per šventes kitiems įbrukau tokią prastą juostą, bet iš esmės aplinkiniai, apsvaigę nuo kalėdinio vyno, nelabai to ir sureikšmino, visgi filmas foninis, kurio nepamatę nieko neprarasite.

P. S. Visgi padaryti gerą miuziklą yra nepaprastai sunku, daug sunkiau už rimtą ir prasmingą dramą.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Blogos mamos ir jų Kalėdos" / "A Bad Moms Christmas"

Sveiki,

Kartais nuotaikai pataisyti užtenka išties anekdotų rinkinio – kažko paprasto, atpažįstamo ir truputį banalaus. Štai antroji „Blogų mamų“ dalis „Blogos mamos ir jų Kalėdos“ (angl. A Bad Moms Christmas) (2017) išpuolė taip, kad žiūrimos buvo ne per Kalėdas, bet vidurvasarį.

Antroji dalis, kažin, ar savo idėjomis nusileidžia pirmajam epizodui. Tiesą sakant, šiuolaikinis mamos ir motinystės kultas gerokai iškreiptas, ypač paskutiniu metu Lietuvoje, nes šiuolaikinės jaunos mamos, kurios dažnai vadinamos „supermamomis“ šitaip nucackina savo lepiuosius mažylius, kad kartais atrodo net ne mamos, o veisliniai koviniai šunys, lipančios ir reikalaujančios, ir isterikuojančios dėl kiekvienos smulkmenos. Ir ko čia slėpti – dažnai nė neišmanančiose tose srityse. Tai čia filmas ne apie tokias mamas, o veikiau parodija tų visų perdėtų ydų ir vaizdų, kas smarkiai šiandien braunasi š Lietuvos mamyčių elgesio periferijas...

Šiaip ir aš Kalėdų nemėgstu – tas besaikis dovanų pirkimas, nuovargis... kažkas baisaus, nes kartais norisi tiesiog atsikvėpti. Panašiai iš šio filmo mamytėms, bet joms šįkart nenuskilo, kadangi jas aplanko jų pačių mamos, tenka pripažinti, kad charakterių atžvilgiu viskas čia itin plokščia ir šabloniška, netgi kai kas itin neįtikėtina, kaip antai romantika ir užsimezgę santykiai depiliuojant vyriškus lytinius organus... Viena girtuoklė pasileidėlė, kita pedantiška reiklioji, dar kita – infantili prieraišioji. Ir visos turinčios aiškų charakterio šabloną gadina kitiems gyvenimus. Bet nepaisant visko, filmas, bent man, privertė kvatoti ne kartą. Ir tiesiog bijau, kad tiesiog kartais nugrimsiu į banaliausias komedijas ieškodamas būtent šios dozės juoko.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb:5.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Narvelis" / "The Birdcage"

Sveiki,

Sako, kad geriausios komedijos tos, kurios senos. Nenorėčiau visiškai su tuo sutikti... Kritikų kuo puikiausiai įvertinta komedija „Narvelis“ (angl. The Birdcage) (1996) su ištisu būriu puikiai žinomų aktorių visgi sužiūrėjo truputį prėskai. Labai džiugu, kad kažkaip tokių komedijų nebelabai ir kuria, kurioje komedijinės situacijos būtų šitaip akivaizdžiai teatralizuotos, nenatūralios ir konstruojamos pagal lėkšto anekdoto principus. Iš kitos pusės visgi galima žiūrint pajausti nostalgiją tokiam kinui, su kuriuo mes užaugome.

Filmas „Navelis“ pasakoja apie du pagyvenusius gėjus, kurių sūnus nusprendžia vesti, tačiau nuotakos tėvai labai konservatyvūs ir politiški. Iš esmės viso filmo juokeliai laikosi tarp dviejų nesuderinamų pasaulių: karnavališkai spalvingas homoseksualų gyvenimo būdas bei griežto sukirpimo respublikonų gyvenimas. Filmo pradžia ganėtinai nuobodi ir ryškiai ištęsta, tačiau visas „smagumas“ prasideda likus pusvalandžiui iki pabaigos. Ar šis filmas kartu pamoko tolerancijos? Sakyčiau, taip, bet kartu jis ganėtinai stereotipinis, nes vaizduoja gėjus vieno sukirpimo „subobėjusius“ vyriokus. Lietuvio smegenėlėms tai šiek tiek sunkoka suprasti, bet filmas skirtas ne homoseksualams, o visai žmonijai, kurioje galima pasijuokti ne tik iš konservatyviųjų, bet iš esmės ir pačių gėjų stereotipų. 

Filmas smagus, lengvas, nepretenzingas, kai kada pernelyg viskas itin lėkštai perteikiama ir apteikiama, bet dėl puikiai žinomų aktorių „Narvelis“ gali visai neblogai susižiūrėti. Apskritai tai toli gražu negeriausia komedija, o režisieriaus Mike Nichols, kuris sukūrė filmą „Arčiau“ (2004) ar tokį šedevrą kaip „Angelai Amerikoje“, manau, šis darbas nėra jau toks blizgantis ir privalomas kinomanams.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Čikaga" / "Chicago"

Sveiki skaitytojai,

„Geišos išpažinties“ ir „Gilyn į mišką“ režisierius Rob Marshall tikriausiai nesitikėjo tokios sėkmės, statydamas filmą „Čikaga“ (angl. Chicago) (2002), kuris buvo nominuotas net 13 „Oskarui“, iš kurių pelnė net 6, įskaitant ir geriausią metų filmą. Net keista pasidarė, kai suvokiau, jog šio filmo kažkaip dar nesu matęs, tik pradėjęs žiūrėti staiga susivokiau, kad fragmentiškai tarp TV reklamų esu visgi matęs... Tiesą sakant, dabar sunku įvardyti šio filmo sėkmės priežastis ir tokį įtikimą įvairiems kino kritikams, nes filmas sužiūrėjo, liaudiškai tariant, „visai nieko“.

Tiesą sakant, 2009 metais režisierius bandė pakartoti „Čikagos“ sėkmę su filmu „Devyni“, į kurį sukvietė visas dainuojančias mega Holivudo žvaigždes ir tas filmas man padarė kur kas didesnį įspūdį nei „Čikaga“, gal viskas būtų kiek kitaip, jeigu būčiau pasirinkęs kitokią chronologinę tvarką. Bet jau šaukštai po pietų. Iš tikrųjų „Čikaga“ man nepasirodė briliantinis filmas, nors aktoriai parinkti puikiai. Nuostabiai pasirodė ir ta pati Chatherine Zeta-Jones, kuri pelnė už antrą planą „Oskarą“, puikiai ir Reene Zellweger, tačiau išvis man labai patiko siūbuojančių krūtų savininkė Queen Latifah. Miuziklas tarp kalėjimo sienų priminė savotišką XX a. pradžios nusikaltėlių skandalus pamėgusią Čikagą kaip „Karmen“ savotiškas perdirbinys. Naivi blondinė, įsitvėrusi į savo banalią svajonę tapti ryškia kabareto žvaigžde, priminė netgi muilo operų lygio manipuliatorę. Kaip vertinti filmą? Kaip kabaretą, kaip gana planingai surengtą šou, kičą, neturintį nieko bendro su realybe. Geros dainos, šokiai, kriminalinis kontekstas, besivaikančių sensacijų minia, kuri čia pat už posūkio pamiršta savo „dievukus“, kur reikia mokėti meluojant save pateikti, jeigu nori nors kiek žmonių dėmesio...

Filmas neblogas, nors „Devyni“ man kaip miuziklas ir istorija patiko kiek labiau, tačiau ir „Čikaga“ turi labai daug gerų dalykų – aktorius, vizualumą, kabaretinę dvasią, istorinį Čikagos kontekstą ir tiesiog tokį filmą lengva kažkodėl žiūrėti, priimama be didesnių lūkesčių kaip reginį su neblogu turiniu. Taigi žiūrėti galima.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gilyn į mišką" / "Into the Woods"

Sveiki,

Filmas „Gilyn į mišką“ (angl. Into the Woods) (2014) turėjo mažų mažiausiai būti malonus, nes surinkti aktoriai ir siužetas žadėjo be galo daug. „Geišos išpažinties“ bei miuziklų „Čikaga“, „Devyni“ režisierius Rob Marshall žadėjo irgi daug. Pasakų kryžminimas (Broliai Grimai, Šarlis Pero) atrodė neįtikėtinai paranki idėja šiuolaikiniam kinui, juolab, kad pamažu vientisos pasakos interpretacijos paskutiniuoju metu buvome sulaukę tik „Piktadarės istorija“ – dar vis neatsibodęs žanras, o miuziklas irgi svaigino įvairiomis galimybėmis.

Deja, filmas manęs „nepalietė“, nesujaudino ir nesudomino. Siužetas nors ir ganėtinai neprastai suraizgytas, bet filmo pradžia labai neįspūdingai silpna, o vėliau beveik visa filmo siužetinė eiga nuspėjama. Personažų pasakų maišalynė skirta labiau suaugusiai auditorija nei vaikams, kurie su tomis pasakomis tik pradeda susigyventi, nėra itin gabūs atskirti veikėjus ir juos identifikuoti iš skirtingų pasakų. Miuziklo dalis man irgi nepatiko – dominuoja aštrūs ir spigūs, erzinantys ir ganėtinai monotoniški balsai, kurie nepadėjo nei filmui, nei patiems aktoriams. Pasaką miuziklą gana palankiai įvertino kino kritikai, tačiau aš toks gailestingas nebūčiau. Iš aktorių galėčiau paminėti nebent dvi – Emily Blunt, kuri įtikino ir, žinoma, Meryl Streep, kurios pasirodymas buvo nominuotas „Oskarui“, kas mane itin nustebino. Taip, ji filme atrodo gerai, tačiau jokios nominacijos už šį vaidmenį jai neskirčiau, todėl įtariu tiesiog nesveiku pataikavimu – vien dėl to, kad ji legendinė Meryl Streep. Apie Anna Kendrick aš šįkart patylėsiu – visiškai netiko Pelenės vaidmeniui – nuobodi per visą pilvą ir paimta tikriausiai dėl to, kad turėjo dainavime patirties. Apie vyrus princus aš tegaliu pasakyti tik tiek – tipiški, statiški, nuobodūs, o vienas iš jų dar ir prastai dainuojantis.

Grafikos elementų, lyginant su „Piktadarės istorija“, šiek tiek pagailėta. Gal dėl riboto biudžeto, nežinau... Ir šiaip filmas ganėtinai nuobodus, trūko juokelių, intrigos, kažko, kas prikaustytų ir suaugusį žiūrovą. Gal reikėjo statyti ne miuziklą? Nežinau. Žodžiu, mane filmas nuvylė.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela