Filmas: "Čikaga" / "Chicago"

Sveiki skaitytojai,

„Geišos išpažinties“ ir „Gilyn į mišką“ režisierius Rob Marshall tikriausiai nesitikėjo tokios sėkmės, statydamas filmą „Čikaga“ (angl. Chicago) (2002), kuris buvo nominuotas net 13 „Oskarui“, iš kurių pelnė net 6, įskaitant ir geriausią metų filmą. Net keista pasidarė, kai suvokiau, jog šio filmo kažkaip dar nesu matęs, tik pradėjęs žiūrėti staiga susivokiau, kad fragmentiškai tarp TV reklamų esu visgi matęs... Tiesą sakant, dabar sunku įvardyti šio filmo sėkmės priežastis ir tokį įtikimą įvairiems kino kritikams, nes filmas sužiūrėjo, liaudiškai tariant, „visai nieko“.

Tiesą sakant, 2009 metais režisierius bandė pakartoti „Čikagos“ sėkmę su filmu „Devyni“, į kurį sukvietė visas dainuojančias mega Holivudo žvaigždes ir tas filmas man padarė kur kas didesnį įspūdį nei „Čikaga“, gal viskas būtų kiek kitaip, jeigu būčiau pasirinkęs kitokią chronologinę tvarką. Bet jau šaukštai po pietų. Iš tikrųjų „Čikaga“ man nepasirodė briliantinis filmas, nors aktoriai parinkti puikiai. Nuostabiai pasirodė ir ta pati Chatherine Zeta-Jones, kuri pelnė už antrą planą „Oskarą“, puikiai ir Reene Zellweger, tačiau išvis man labai patiko siūbuojančių krūtų savininkė Queen Latifah. Miuziklas tarp kalėjimo sienų priminė savotišką XX a. pradžios nusikaltėlių skandalus pamėgusią Čikagą kaip „Karmen“ savotiškas perdirbinys. Naivi blondinė, įsitvėrusi į savo banalią svajonę tapti ryškia kabareto žvaigžde, priminė netgi muilo operų lygio manipuliatorę. Kaip vertinti filmą? Kaip kabaretą, kaip gana planingai surengtą šou, kičą, neturintį nieko bendro su realybe. Geros dainos, šokiai, kriminalinis kontekstas, besivaikančių sensacijų minia, kuri čia pat už posūkio pamiršta savo „dievukus“, kur reikia mokėti meluojant save pateikti, jeigu nori nors kiek žmonių dėmesio...

Filmas neblogas, nors „Devyni“ man kaip miuziklas ir istorija patiko kiek labiau, tačiau ir „Čikaga“ turi labai daug gerų dalykų – aktorius, vizualumą, kabaretinę dvasią, istorinį Čikagos kontekstą ir tiesiog tokį filmą lengva kažkodėl žiūrėti, priimama be didesnių lūkesčių kaip reginį su neblogu turiniu. Taigi žiūrėti galima.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gilyn į mišką" / "Into the Woods"

Sveiki,

Filmas „Gilyn į mišką“ (angl. Into the Woods) (2014) turėjo mažų mažiausiai būti malonus, nes surinkti aktoriai ir siužetas žadėjo be galo daug. „Geišos išpažinties“ bei miuziklų „Čikaga“, „Devyni“ režisierius Rob Marshall žadėjo irgi daug. Pasakų kryžminimas (Broliai Grimai, Šarlis Pero) atrodė neįtikėtinai paranki idėja šiuolaikiniam kinui, juolab, kad pamažu vientisos pasakos interpretacijos paskutiniuoju metu buvome sulaukę tik „Piktadarės istorija“ – dar vis neatsibodęs žanras, o miuziklas irgi svaigino įvairiomis galimybėmis.

Deja, filmas manęs „nepalietė“, nesujaudino ir nesudomino. Siužetas nors ir ganėtinai neprastai suraizgytas, bet filmo pradžia labai neįspūdingai silpna, o vėliau beveik visa filmo siužetinė eiga nuspėjama. Personažų pasakų maišalynė skirta labiau suaugusiai auditorija nei vaikams, kurie su tomis pasakomis tik pradeda susigyventi, nėra itin gabūs atskirti veikėjus ir juos identifikuoti iš skirtingų pasakų. Miuziklo dalis man irgi nepatiko – dominuoja aštrūs ir spigūs, erzinantys ir ganėtinai monotoniški balsai, kurie nepadėjo nei filmui, nei patiems aktoriams. Pasaką miuziklą gana palankiai įvertino kino kritikai, tačiau aš toks gailestingas nebūčiau. Iš aktorių galėčiau paminėti nebent dvi – Emily Blunt, kuri įtikino ir, žinoma, Meryl Streep, kurios pasirodymas buvo nominuotas „Oskarui“, kas mane itin nustebino. Taip, ji filme atrodo gerai, tačiau jokios nominacijos už šį vaidmenį jai neskirčiau, todėl įtariu tiesiog nesveiku pataikavimu – vien dėl to, kad ji legendinė Meryl Streep. Apie Anna Kendrick aš šįkart patylėsiu – visiškai netiko Pelenės vaidmeniui – nuobodi per visą pilvą ir paimta tikriausiai dėl to, kad turėjo dainavime patirties. Apie vyrus princus aš tegaliu pasakyti tik tiek – tipiški, statiški, nuobodūs, o vienas iš jų dar ir prastai dainuojantis.

Grafikos elementų, lyginant su „Piktadarės istorija“, šiek tiek pagailėta. Gal dėl riboto biudžeto, nežinau... Ir šiaip filmas ganėtinai nuobodus, trūko juokelių, intrigos, kažko, kas prikaustytų ir suaugusį žiūrovą. Gal reikėjo statyti ne miuziklą? Nežinau. Žodžiu, mane filmas nuvylė.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Devyni" / "Nine"

Sveiki, kinomanai,

Ir vėl draugauju su miuziklais. Šįkart su „Čikagos“, „Geišos išpažinties“ režisieriaus Rob Marshall filmu „Devyni „Nine“ (2009). „Devyni“ – tai antrasis režisieriaus miuziklas, bet tokios svaiginamos aukštumos, kokios buvo pasiekęs su „Čikaga“ jam jau nebepavyksta, atvirkščiai, jis dar ir gauna nemažai kritikos ir kandžių replikų.

Miuziklas „Devyni“ iš vienos pusės įdomus filmas, tai savigraužos ir kūrybinio išsekimo bei išsisėmimo tema. Vidutinio amžiaus vyras kamuojasi ir nori pabėgti nuo visų darbų, jį slegia visa atmosfera, kurioje jis dirba, todėl pamažu kraustosi iš proto visaip kaip įmanydamas trokšta pasislėpti po nepasislepiamu savo paties šešėliu. Savigrauža ir noras ištrūkti tokie dideli, kad jie jaučiami filme visomis prasmėmis. Bet visa ko šio filmo grožis ir gėris yra moterys, moterys, moterys! Moterų šiame filme tikrai nestinga ir šis filmas yra apie jas ir skirtas joms, žvelgiant iš vyro perspektyvų. Daug skirtingų moterų, bet svarbiausia, kad visos jos yra pačios svarbiausios ir artimiausios pagrindiniam personažui – motina, žmona, meilužė, sena mylimoji, draugė, paauglystės laikų kekšė... Tai visos moterys, kurios turėjo ir tebeturi kiekvieno vyro gyvenimui didžiulės įtakos ir su kiekvienas vis kitoks tonas, kitoks santykis. Čia tikriausiai visas įdomumas ir pasibaigia...

...nors nevisai. Įdomiausia yra tai, kad filme susitinka neregėtas pulkas žvaigždžių. Be talentingojo Daniel Day – Lewio, čia ištisas pulkas pačių ryškiausių Holivudo gražuolių – Penelope Cruz, Nicole Kidman, Marion Cotillard, Sophia Loren, Judi Dench, Kate Hudson bei labiau kaip dainininkė žinoma Fergie Duhamel. Na, išties labai skirtingos aktorės susitinka tokiame projekte, kuriame galime grožėtis ne tik jų sceniniu lankstumu ir balsais, bet ir pafantazuoti apie užkulisius, prisimenant, kad Penelope Cruz „paviliojo“ iš Nicolės Kidman buvusį sutuoktinį Tomą Cruzą. Kaip vyko darbas, šiek tiek galima pamatyti filmo pabaigoje pateikiamoje repeticijų vaizdų koliaže, ką labai mėgstu ir dievinu. 

Be visa ko, filmo nevertinu kaip labai įdomaus ir verto pamatyti. Žiūrėjau tik dėl aktorių, o ne dėl to, kad labai troškau pamatyti šią juostą. Filmas nepasirodė itin stiprus, savotiškai įdomus, jį žiūrėti ir juo mėgautis galima, tačiau jame pernelyg daug burleskiškų štampų, o ir dainų atžvilgiu nedaug kūrinių norėtųsi pasiklausyti ir vėl. Skirtingos ir temperamentingos moterys ir jų įtaka vyro gyvenime, karjeroje ir kūryboje. Štai apie ką filmas „Devyni“.

Mano įvertintinas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 49/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela