Filmas: "Kung Fu Panda 3" / "Kung Fu Panda 3"

Sveiki,

Paskutiniu metu žiūriu daugiau komercinį kiną ir vis ruošiuosi šuoliui į aukštesnį „matmenį“, bet prieš tai apie animacinį filmą „Kung Fu Panda 3“ (angl. Kung Fu Panda 3) (2016). Kadangi teko matyti pirmąsias dalis, todėl negalėjau praleisti progos pažiūrėti ir trečiąją.

Neaušindamas savo klaviatūros pasakysiu, kad šis animacinis filmas sistemingai tęsia ankstesnių dalių odisėją. Neslėpsiu, kad (bent kiek mena atmintis) pirmoji dalis labai patiko, ji privertė kvatotis ir tiesiog mėgautis, o apie antrąją dalį praktiškai nieko nebepamenu. Lyg ir patiko, lyg ir prastesnė pasirodė... negerai, kad šitaip serija nekelia kartelės, o tiesiog tampa serialu, pasakojančiu tą pačią istoriją tuo pačiu rakursu. Šįkart linksmoji Panda suranda giminaičius ir ruošiasi karui su tarpgalaktiniu blogiuku jaučiu... Primena apskritai „Žvaigždžių karų“ dvasia įkvėptą pasakojimą, lyg ir gerai, lyg ir ne visai to tikėjausi. 

Tiesą sakant, šioji dalis susižiūrėjo gana vidutiniškai ir vis galvojau, kur pakastas šuo: ar nebemoku tiesiog mėgautis animaciniu filmu, ar iš tikrųjų filmui kažko trūksta? Na, lyg ir nieko netrūksta, tačiau filmo kūrėjai laikosi tų pačių taisyklių, todėl kažkaip lyg ir linksmai nuobodoka. Išties filmas lengvas, buvo nemažai gerų ir labai vykusių vietų, tačiau kažkodėl link pabaigos norėjosi jau miego. Reikia tikriausiai kaltinti ne filmą, o dienos nuovargį, tačiau geri filmai prikausto, šis, skirtas pramogai, visgi „šliaužė ir prašliaužė“ – linksmai, bet neįsimintinai.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Devyni" / "Nine"

Sveiki, kinomanai,

Ir vėl draugauju su miuziklais. Šįkart su „Čikagos“, „Geišos išpažinties“ režisieriaus Rob Marshall filmu „Devyni „Nine“ (2009). „Devyni“ – tai antrasis režisieriaus miuziklas, bet tokios svaiginamos aukštumos, kokios buvo pasiekęs su „Čikaga“ jam jau nebepavyksta, atvirkščiai, jis dar ir gauna nemažai kritikos ir kandžių replikų.

Miuziklas „Devyni“ iš vienos pusės įdomus filmas, tai savigraužos ir kūrybinio išsekimo bei išsisėmimo tema. Vidutinio amžiaus vyras kamuojasi ir nori pabėgti nuo visų darbų, jį slegia visa atmosfera, kurioje jis dirba, todėl pamažu kraustosi iš proto visaip kaip įmanydamas trokšta pasislėpti po nepasislepiamu savo paties šešėliu. Savigrauža ir noras ištrūkti tokie dideli, kad jie jaučiami filme visomis prasmėmis. Bet visa ko šio filmo grožis ir gėris yra moterys, moterys, moterys! Moterų šiame filme tikrai nestinga ir šis filmas yra apie jas ir skirtas joms, žvelgiant iš vyro perspektyvų. Daug skirtingų moterų, bet svarbiausia, kad visos jos yra pačios svarbiausios ir artimiausios pagrindiniam personažui – motina, žmona, meilužė, sena mylimoji, draugė, paauglystės laikų kekšė... Tai visos moterys, kurios turėjo ir tebeturi kiekvieno vyro gyvenimui didžiulės įtakos ir su kiekvienas vis kitoks tonas, kitoks santykis. Čia tikriausiai visas įdomumas ir pasibaigia...

...nors nevisai. Įdomiausia yra tai, kad filme susitinka neregėtas pulkas žvaigždžių. Be talentingojo Daniel Day – Lewio, čia ištisas pulkas pačių ryškiausių Holivudo gražuolių – Penelope Cruz, Nicole Kidman, Marion Cotillard, Sophia Loren, Judi Dench, Kate Hudson bei labiau kaip dainininkė žinoma Fergie Duhamel. Na, išties labai skirtingos aktorės susitinka tokiame projekte, kuriame galime grožėtis ne tik jų sceniniu lankstumu ir balsais, bet ir pafantazuoti apie užkulisius, prisimenant, kad Penelope Cruz „paviliojo“ iš Nicolės Kidman buvusį sutuoktinį Tomą Cruzą. Kaip vyko darbas, šiek tiek galima pamatyti filmo pabaigoje pateikiamoje repeticijų vaizdų koliaže, ką labai mėgstu ir dievinu. 

Be visa ko, filmo nevertinu kaip labai įdomaus ir verto pamatyti. Žiūrėjau tik dėl aktorių, o ne dėl to, kad labai troškau pamatyti šią juostą. Filmas nepasirodė itin stiprus, savotiškai įdomus, jį žiūrėti ir juo mėgautis galima, tačiau jame pernelyg daug burleskiškų štampų, o ir dainų atžvilgiu nedaug kūrinių norėtųsi pasiklausyti ir vėl. Skirtingos ir temperamentingos moterys ir jų įtaka vyro gyvenime, karjeroje ir kūryboje. Štai apie ką filmas „Devyni“.

Mano įvertintinas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 49/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Per žingsnį nuo šlovės" / "Almost Famous"

Sveiki visi,

Visai netikėtai teko pamatyti puikiai kritikų įvertintą filmą „Per žingsnį nuo šlovės“ (Almost Famous) (2000 m.). Tiesą sakant, muzikinio tipo komedijines dramas esu matęs ne vieną, paskutiniu metu tikriausiai tai buvo filmas „The Runaways“, kuris  man labai įsiminė, to tikriausiai tikėjausi ir iš „Per žingsnį nuo šlovės“, juolab kad filmas buvo neprastai įvertintas ne tik kritikų, bet ir pačių žiūrovų, tačiau kažkodėl man taip nenutiko. 

Filmas savu laiku buvo nominuotas ne vienam apdovanojimui, tarp kurių buvo laimėtas geriausias scenarijus Oskaro statulėlei. Taip pat vertėtų paminėti ir pirmąją ir kol kas paskutinę Kate Hudson nominaciją Oskarui, nors tiesą sakant, nelabai supratau, kodėl ji buvo nominuota, nes jos antraeilis personažas pasirodė truputį nuobodokas Oskarams, bet tikriausiai tais metais nebuvo iš ko rinktis... Iš esmės filmas nėra prastas, jį turėtų itin mėgti 6-7-8 dešimtmečių muzikos gerbėjai. Kadangi nesu tos epochos rokenrolo ir roko didelis gerbėjas ir ne itin domiuosi ta muzika, tai man filmas pasirodė šiek tiek dvasiškai nesuprantamas kaip epochos reiškinys. Tikiu, kad filmas stengėsi kuo tiksliau atkartoti praėjusias dienas, identifikuoti ir kuo realiau pavaizduoti „Stillwater“ grupės narius, jų bohemiškas gastroles bei jaunąjį žurnalistą, klajojantį su jais ir rašantį savo straipsnį „Rolling Stone“ žurnalui... Taigi filmas tarsi apvainikuoja ištisą muzikos epochą, bet man žiūrint, nelabai jautėsi ta dvasia, nors tos dvasios ir nežinau, tiesiog nuojauta sakyte sakė, jog ne viskas tame filme buvo apgalvota. Kai kurios detalės ir dekoracijos tikrai atspindėjo tą dešimtmetį, tačiau pasižiūrėjus į kai kurias kitas detales, kostiumus, merginų dažytus šiuolaikiškai plaukus, nė iš tolo nepriminė tų maištingų dienų, kuriuos esu regėjęs kituose filmuose. 

Tiesą sakant, man filme kažko pritrūko, vietomis buvo nuobodoka, nepasijaučiau nei kaip roko žvaigždė, nei kaip bohema... Tiesa, sukilo tik vienas noras – įsigyti patefoną, kolekcionuoti vinilines plokšteles, klausytis tos muzikos ir „kaifuoti“ nuo laikmečio ir jo skleidžiamos dvasios, tačiau filmas man asmeniškai toli gražu tuo nesužibėjo kaip kitiems...

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 90/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kažkas skolinto" / "Something Borrowed"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Kažkas skolinto“ (Something borrowed) (2011 m.). Tai vienas naujausių Kate Hudson darbų. Romantinės komedijos jai jau labai sekasi ir, jaučiu, pačiai patinka vaidinti. Patinka man ji, kažko tokio vis turi, nesulyginsiu su J. Aniston. Šiaip filmas „Kažkas skolinto“ labai jau patinka lietuvaičiams, bet man jis, perdėm, buvo šiek tiek blankokas ir greitai, manau, pamirštamas. Kažkokio gilaus ir įstabaus įspūdžio tikrai nepaliko.

Iš pradžių man tai priminė kitą Hudson darbą „Nuotakų karai“, kaip ir aname filme, čia yra dvi draugės, kurios imasi varžytis dėl meilės ir lyderiavimo, tik „Kažkas skolinto“ kur kas viskas subtiliau ir ne taip hiperbolizuota. Šiaip filmas kaip filmas, žiūrėti tikrai galima, bet kaip jau minėjau, nieko įspūdingo. Patiko, aišku, aktoriai, kai kurie paprasti, neįmantrūs juokeliai, skirtingi gan charakteriai, tačiau jie nevystomi, kadangi tai ne draminis siužetas, nors, žvelgiant iš paviršiaus, gali taip ir neatrodyti, juk tai tragedija, santykių nutraukimas ir atradimas. Kaip ir romantinėse komedijose dažniausiai būna, tai ir šįkart viskas užsibaigia gražiai ir laimingai, niekas nenukenčia, o herojai tik dar labiau išlošia ir suartėja vienas su kitais. Ko begalima tikėtis daugiau iš tokio filmo? Tikriausiai ne.

Filmą tinka žiūrėti dviese, įsimylėjėliams ir šiaip romantinių komedijų mėgėjams. 

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 36/100
IMDb: 5.9


 

Jūsų Maištinga Siela