Rodomi pranešimai su žymėmis Steve Howey. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Steve Howey. Rodyti visus pranešimus

2017 m. birželio 28 d., trečiadienis

Serialas: "Begėdis" / "Shameless" (5 sezonas, apžvalga)



Sveiki, skaitytojai

Taigi, prasidėjus atostogoms galima pasilepinti serialu „Begėdis“ (angl. Shameless)! Praktiškai su keliais prisėdimais sužiūrėjau visą penktąjį sezoną ir nepajutau, kaip praskriejo laikas. Čia trumpai apžvelgsiu penktąjį sezoną ir pasidalysiu savo pastebėjimais ir įspūdžiais.

Kad „Begėdis“ yra puikus serialas, to tikriausiai nereikia nė sakyti, tačiau lyginant penktąjį sezoną su pirmaisiais, visgi jaučiasi šioks toks kūrybinis atoslūgis arba, kitaip sakant, atsipūtimas. Serialas labiau primena serialą, o serijų struktūros jau nebeturi to braižo, kurį turėjo pirmieji sezonai, kuriuose kiekviena serija turėjo savo atskirą pasakojimo branduolį, netgi savotišką temą, o penktajame sezone to visiškai nebelieka. Ar dėl to blogai? Tikrai ne, tačiau įvykiai nebėra tokie staigūs, kaip anksčiau, kai kiekvienoje serijoje nutikdavo per penkias minutes tiek daug, dabar serialas atrodo truputį statiškesnis (o gal stabilesnis?). Bet kokiu atveju, bijau, kad kūrėjai nepradėtų mažinti spartos ir tempti gumos – jau geriau mažiau, bet efektingiau, negu skaldant degtukus į malkas. Nepaisant tos pajautos, serialas vis tiek kvaištelėjęs.

Kas gero įvyko penktajame sezone? Tikriausiai reiktų pradėti nuo Fionos, kuri pradėjusi dirbti užkandinėje ima flirtuoti su šefu, bet netikėtai per savo kvailą galvą paskubom išteka už muzikanto. Tai jos pasakojimo branduolys – kvailai nepamatuota skubi santuoka ir simpatijos šefui, tai taip fioniška, kad šis nelaimingos meilės sindromas jau atsikartojo iš ankstesniųjų sezonų, todėl praktiškai nieko naujo, tik kiti žmonės, o probleminės santykių analogijos vis tos pačios – tikriausiai šeštame sezone irgi niekas pernelyg nesikeis. Aišku, vis išnyrantis Stivas-Džimis lyg ir norėtų prikiški pagalių į josios gyvenimą ir „energetiškai“ jis jai išties labiau tikrų, bet Fiona yra Fiona, pati nežino ko nori ir atrodo jau seniai praradusi šeimos globėjos galias tiek protu, tiek atsakomybe...

Ar prisimenate Debę? O kaip ji pasikeitė! Tiesiog neįtikėtina sezono transformacija – tylioji vaikų auklytė pamažu tampa suaugusia Galaher – jai jau rūpi kontraceptikai, čia vaikinai, čia seksas ir ankstyva motinystė! Ką ji iškrės kituose sezonuose? O štai Lipas vėl turi tas pačias meilės problemas – vieną dulkiną, kitą, regis, myli, vieną myli, bet pradeda dulkinti kitą ir taip be atvangos, kad kartais net nuobodu pasidaro, tačiau kur kas įdomesni meilės dalykai vyksta pas Mikį ir Ianą, ta beprotiška gėjų meilė tikriausiai nė iš tolo nekvepėjo, kai žiūrėjome jų dažnus pasidulkinimus sporto aikštyne. Išties Mikio atsiskleidimas ir rūpestis Ianu labai gerai perteiktas, nors čia pat su Svetlana susilauktas vaikas jam pačiam nė kiek nerūpi – toks dvilypis pagal savo meilės realizavimo poreikius, tačiau būtent Mikį siūlyčiau vadinti kaip personažą šiame sezone labiausiai atsisklaidžiusiu netikėtai. O kaip Ianas, kuris serga bipoliniu sutrikimu? Tiesiog asilas.

 Frenkas su savo daktare leidžiasi į paskutinę kelionę...

 Galaheriai.

 Kevinas ir jo... motinystė.


 Mikis ir Ian išgyvena sunkius laikus. O gal geriausius?

 Karlas.
 Ta pati Fiona, tik su kitu vyru... Gasu.

Štai Karlas pagaliau patenka į kalėjimą. Bet ko norėti, jis visada atrodė sadistiškai šeimos apleistas ir tik Frenkas juo pasinaudodavo įvairiems savo beprotiškiems dalykams. Kaip Karlui seksis kalėjime, tikriausiai sužinosime tik kitame sezone, o štai Čiakio mamytė Semi vyriausioji Galaher išties psichuojanti mamytė, kad kartais atrodo, jog ji serga bipoliniu sutrikimu, o ne Ianas su Monika. Šioji išties ekspresyvi ir agresyvi praktiškai papuošė penktojo sezono pabaigą šūviais, o kai Čiakiui ėmė aiškinti, kaip jis turės prižiūrėtojams pasmaukyti – tai lūžau vietoje iš juoko. 

Žinoma, gaila Šeilos namo ir kad ji išvyko į kelionę vos sezonui įpusėjus, bet turiu vilties, kad ji dar sugrįš. Štai nauja erą pradėjo Veronika ir Kevinas – tėvystė šiai porai išties netinka, nes visą sezoną jie kalbasi vien apie pasidulkinimą arba vaikus. Didžiausias Veronikos minusas, kad šioji neturi motinystės instinkto ir iš esmės negali pakęsti savo vaikų. Atrodo, tai rimta problema, bet kartu tai kuria gana absurdiškas situacijas kaip ant tai antrame aukšte įrengtas melžimo salonas ir į jų namus atsikėlusi Svetlana, kuri atlieka žmonos pareigas. 

Frenkas... Pats begėdiškiausias iš begėdžių. Šiame sezone aš jo nelabai supratau. Pirmojoje dalyje jis lyg ir buvo Frenkas kaip Frenkas – varė savo stiprų naminukę pas Šeilą, kovojo su vyriausia dukra, kol galiausiai ėmė ir įsivėlė tarsi į meilės nuotykį su vėžiu sergančia daktare, su kuria skrido į kitą šalį ir bla bla bla. Ar kūrėjai pagaliau panoro parodyti Frenko gerąją pusę? Kodėl jis, būdamas pats didžiausias savanaudis, leidžiasi į pagalbininko vaidmenį? Prisiminiau, kaip viename sezone jis nukaršino bobą, kad gautų donorą ir toli gražu jam sąžinė nė kiek nerūpi, tačiau tai, ką jis išdarinėjo šiame sezone, verčia susimąstyti, kad Frenkas Galageris irgi žmogus. 

Penktasis sezonas, mano akimis, ne pats geriausias, bet tikriausiai geresniu ir nereikia laikyti, kadangi tai istorijų tąsa ir kaskart vis atrodys jau atpažįstama, todėl įspūdis kiek blankesnis. Nepaisant visko, serialas „veža“ ir jį žiūrėti non-stop tiesiog labai tinka ir patinka. Laukiu nesulaukiu, kada kibsiu į šeštąjį sezoną.


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. spalio 9 d., sekmadienis

Serialas: "Begėdis" / "Shameless" (4 sezonas)



Sveiki,

Serialas „Begėdis“ (angl. Shameless) yra vienas iš tų nuostabių serialų, kuriuos nepavargstu žiūrėti. Niekada. Praktiškai per vieną savaitgalį sužiūrėjau ketvirtą sezoną ir nebeturėjau kambaryje tarp traškučių, neskalbtų kojinių ir kitų numestų namų ruošos darbų kuo kvėpuoti. Tam tikriausiai yra priežastis – ketvirtas sezonas įtraukė ir nebepaleido, kaip ir ankstesnieji sezonai.

Palyginti su ankstesniais sezonais sunku, šis serialas tikriausiai neturi ryškaus atotrūkio, vadinamo „slenksčio“, kuris skirtų sezonus savo temomis, todėl, jeigu paleistumėte serijas be jokio įspėjimo, vargu, ar sugebėsite atskirti, kur ta takoskyra tarp sezonų – jų praktiškai nėra, todėl galima orientuotis tik pagal pagrindinius šio sezono įvykius, o jų yra ne vienas ir ne du.

Tiesa, mano draugas prisipažino, kad taip pat po mano komentaro Facebook‘e pradėjo žiūrėti šį serialą ir kai susitinkame, nuolat persimetame keletu žodžių, kas kokią seriją žiūri, kokie pagrindiniai įvykiai, kol galiausiai supratau, kad kažkaip nesusikalbame. Pasirodo, jis žiūri originalią versiją t. y. ne amerikietišką ir britišką. Iš smalsumo peržiūrėjęs ketvirtą sezoną, įlindau į Yoputube ir pažiūrėjau kelis epizodus, tad galiu pasakyti, kad tikriausiai tai vienas labiausiai nuo originalo nutolusių serialų. Jeigu amerikietiška versija (prie kurios dirba originaliosios versijos scenaristai) yra kur kas „purvinesnė“ ir tamsesnė, tai britiška versija man priminė senus britų klasikinius humoro serialus, kurie, dievaži, neturi tokio akivaizdaus tamsaus amerikietiško „draivo“. Taigi...

Taigi ketvirtasis sezonas toliau tęsia jau trečiame sezone išvystytas temas – Frenkas suserga vėžiu ir tai tampa vienu esmingiausiu šio sezono įvykių branduoliu. Taip pat Fionos krizė, jos neatsakingumas ir papuolimas į kalėjimą. Žinoma, esama ir daug svarbių šalutinių siužetinių dėmenų – Veronika laukiasi trynukų, Lipas pagaliau studijuoja universitete, keistoji kaimynė susidomi indėnų kultūra ir bando įsivaikinti šešis indėnų kilmės vaikus. Linksmas sezonas su savo juokeliais neleis nuobodžiauti nė per vieną seriją, tačiau esama ir tokių absurdiškų siužetinių vingių, kurie sunkiai įtikina, pvz., Lipo nauja studentė draugė azijietė, kuri nekenčia savo turtingų tėvų, todėl prašo Lipo juos pagąsdinti – tokius elementus jau galima lengvai atpažinti netgi Lotynų Amerikos TV komedijiniuose serialuose. Kai kurie scenarijaus žingsniai netgi vykę – Frenkas norėdamas apsvaigti, darosi alkoholines klizmas, kad tik apgautų skrandžio vėžį. Vėliau paaiškėja, kad reikia kepenų ir, atrodo, kad Frenko personažui absoliučiai ateina galas, bet iš esmės visą sezoną galima justi, kad serialo kūrėjai tuoj kažin kokiu stebuklingu būdu Frenką išgelbės ir visos jo kančios tėra ilgas siužetinis vilkinimas. Kaip vėliau paaiškės, taip ir yra.

 Fiona išklauso teismo nuosprendį.

 Frenkas su Samanta, vyriausia savo dukra.

 Ianas ir Mikis, rodos, baigia aiškintis santykius.

 Fiona nimfomauja...

 Šeila bando nugalėti vienatvę...

 Debę pradeda kamuoti paaugliškos problemos.

Vienas labiausiai svyruojančių personažų šiame sezone yra Fiona, kuri absoliučiai palūžta, užmegzdama ne tik su savo pavydžiuoju šefu santykius, bet ir tapdama kone nimfomane, kai pradeda susitikinėti su jo broliu. Amoralumas iš esmės palaužia Fioną, kad nuo jos ima nusigręžti praktiškai visa šeima ir ji patenka į kalėjimą. Tokia lūžio transformacija neatsitiktinė, nes paauga ir mažieji Galaheriai – Debė pradeda sirgti mėnesinėmis, Karlas iš esmės įsimyli Bonę ir pradeda nusikalstamą gyvenimą ir Fiona lieka už borto, tiesa, neilgam, iki sezono pabaigos, kol vėl visi gražiai imasi glėbesčiuotis. 

Jaučiasi ir naujų veikėjų įtaka sezone – naujos vyriausiosios dukters Samantos atsiradimas, kuri gerokai apverčia nusistovėjusią Galaherių šeimos tvarką. Šeila, išvykus Karen ir jos draugui, tampa tikra tvarkos Galaherių namuose maniake, o sezono pabaigoje dar ir pateikia staigmenų – ligos patale susituokia su Frenku... Ianas pagaliau pabėga iš kareivinių ir įsidarbina gėjų klube. Bene didžiausią nuostabą kelia atviras Mikio prisipažinimas, kas apskritai, rodos, buvo neįmanoma pirmuosiuose sezonuose, todėl labai įdomu, kaip didžiausias rajono peštukas, viešai prisipažinęs meilėje, elgsis toliau. Visa tai nuostabu, kad pateikiama taip natūraliai ir savaime suprantama, kad net nereikia to klaikiai atgyvenusio juoko įrašo, kokį turėjo serialas „Draugai“ ar britiškoji „Begėdžio“ versija. 

Kaip visada filme rasite daug ko: nešvankybių, nuogumo, tamsumos, smurto, apgavysčių ir kitų dalykų, kurie būdingi prastą reputaciją turintiems rajono gyventojams, kurie neriasi iš kailio, kad gale mėnesio sumokėtų sąskaitas. Kaip visada čia moralė ir amoralumas yra pagrindinė visų veikėjų sprendimų ir pabėgimo humoro varomoji jėga. Kur prasideda kova už šeimos vertybes, ir kur baigiasi paprasčiausiuose santykiuose. Geras sezonas, geri aktoriai, įsimintini personažai. Tikiuosi greitu metu pasidaryti penktojo sezono peržiūrą.


Jūsų Maištinga Siela  

2016 m. sausio 25 d., pirmadienis

Serialas: "Begėdis" / "Shameless" (1 sezonas)




Sveiki, skaitytojai, 

Kai pasineri į tuos serialus, tai žinokite, nebegalima nuo jų atsiplėšti. Taip man nutiko ir šįkart, kai per savaitgalį surijau pirmąjį „Begėdžio“ (angl. Shameless) sezoną. Tiesiog kaip vieną ilgą filmą ir man jo buvo vis negana. Be jokios abejonės, žiūrėsiu ir antrąjį sezoną ir čia pat noriu lyg ir pagirti aukšto lygio serialus, kurie paskutiniu metu suteikia kur kas didesnio malonumo, nei ilgametražiai filmai. Gal tiesiog nauja era išaušo, nežinau, tačiau norisi žiūrėti serialus! Akiratyje sukasi bene dar nauji penki pavadinimai...

Grįžtant prie „Begėdžio“, kurį įgarsino Rytis Zemkauskas, sakydamas, kad seniai neturėjo tokio didelio malonaus reginio garsindamas šį serialą. Ir aš jam drįstu besąlygiškai pritarti, nes serialas tiesiog puikus. Kaip dažnai būna, taip nutiko ir su šiuo serialu – idėjas pagimdo britai, sukuria pirmąsias serijas ir kažkas už Atlanto trinkteli kumščiu į stalą ir sako: mes galim padaryti geriau! Štai taip ant stalo atsirado „Begėdžio“ scenarijus. Tiesą sakant, neteko matyti britiškos versijos, bet įtariu, kad taip pat neprastas darbas, kuris apima net 11 sezonų ir buvo pradėtas filmuoti 2004, o pasibaigė 2013 m. t. y. dviem sezonam pasirodžius amerikietiškai versijai. Britanijoje kai kas su šiuo serialu tiesiog užaugo, na, o mes tikriausiai apie tokį „Begėdį“ sužinojome tik iš amerikietiškos versijos dėl pasipylusių apdovanojimų, superinės režisūros ir aktorių.

Šiandien amerikietiškoji „Begėdžio“ era, rodos, tik įsibėgėjo ir kaip tik rodomos šeštojo sezono serijos. Nors serialas negali pasigirti itin dideliais reitingais, kokius turi super herojus ir magiją demonstruojantys serialai, viso labo nepilni pusantro milijonų nuolatinių žiūrovų, tačiau kūrėjai jau paskelbė, kad kitąmet mes būtinai išvysime ir septintąjį sezoną. Ką gi, maloni žinia.

John Wells šįkart apsiėmė kurti amerikietiškąją „Begėdžio“ serijas, mums labiau žinomas kaip legendinio „Ligoninės priimamasis“ vienas iš pagrindinių autorių. Beje, „Ligoninės priimamasis“ yra laikomas dėl milžiniško honoraro aktoriams pačiu brangiausiu visų laikų serialu ir tokią nominaciją „ištempė“ George Clooney, užsiprašydamas nekuklaus honoraro už seriją. Penkiolika sezonų gyvavęs „Ligoninės priimamasis“ lyg ir turėjo užgesinti J. Wells ambicijas, bet tereikėjo vos kelerių metų, kad 2011 metais startuotų puikus ir, rodos, puikiai subrandintas ir realizuotas „Begėdis“. Režisierius taip pat sukūrė puikų ir labai man patikusį filmą „Šeimos albumas: rugpjūtis“, kur iškart Julia Roberts ir Meryl Streep buvo nominuotos „Oskarui“. 

„Begėdyje“ pasirodo brolių Coen‘ų išliaupsintas William H. Macy, kuris sukuria girtuoklio tėvo vaidmenį. Patinka man šis aktorius, beje, jis 1997 metais vedė Felicity Huffman, aktorę sukūrusią Linetės vaidmenį seriale „Nusivylusios namų šeimininkės“. Taigi, aktorius dažnai pasirodantys kokybiškuose darbuose, šįkart įsėdo ilgam į itin jam tinkantį Frenko vaidmenį. Gal jo gymis, toks apšepęs, truputį brutalaus, bet kartu ir linksmo veido leido sukurti neįtikėtiną Frenko vaidmenį. Vėlgi pritarsiu R. Zemkauskui, kad su kiekviena serija atrodo taip, lyg aktorius ne vaidintų, o tiesiog leistų būti tuo, kuo galbūt negali būti gyvenime – cinišku girtuokliu. Jo įtikinamumo galia tokia didelė, kad atrodo, jog jis nevaidina, o natūraliai būna tokiu čia ir dabar, ir visada su alaus skardine ar bokalu arba bėgantis gatvėmis nuo jį persekiojančių banditėlių.


Viena įspūdingiausių serijų - Frenko surežisuotos laidotuvės.

 Keista ir, rodos, neįtikėtina Iano ir Maiko meilės istorija.

 Debė, Karlas ir Lipas.


Frenkas rado sau naujus namus pas Šeilą.


 Stivas - dar iki galo neįminta pirmojo sezono mįslė.

 Šeimyna.

„Operos vaiduoklis“ žvaigždė Emmy Rossum, išleidusi jau du muzikinius albumus, kadaise nugvelbusi vaidmenį tiesiai iš Anne Hathaway panosės, nes ši nesugebėjo įsitekti dėl „Princesės dienoraščio“ tęsinio filmavimo į laiką, šįkart taip pat atrado televizijoje ilgalaikius namus ir jos sukurtas naivios ir kartu be galo stiprios Fionos vaidmens, kuri blaškosi tarp vyrų, namų ir savo asmeninių įsitikinimų, nepalieka abejingų. Fiona apsėsta pareigos jausmu visą savo laiką ir energiją atiduoti mažiesiems šeimos nariams. Aktorė puikiai žiūrisi, moka nutaisyti mielas drėgno šuniuko akutes ir iškuopti nevidono Frenko pridergtus nemalonumus. Tiesą sakant, „Operos vaiduoklis“ man niekada nepatiko, jos talentą ir charizmą pastebėjau filme „Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“, filmas buvo sukritikuotas, tačiau jos ir E. Thompson pasirodymas įsiminė ilgam. 

Na, ir apie visą pamišusią šeimynėlę, neklaužadų būrys, nestokojantis Adamsų šeimynėlei būdingų išdaigų, keiksmažodžių, nepadorių gestų. Serialas tarsi apie socialinio dugno pasaulį, daugiavaikę šeimą, skandinama sąskaitų, girtuoklio tėvo ir kitų problemų, bet iškart randami patys netikėčiausi sprendimai, nes vienybė, kaip visada, svarbiausia. Šmaikštusis serialo klodas linksmina, draminė pusė atskleidžia nenucackintą realybės pusę. Pirmajame sezone įvykių tikrai netrūksta, atskleidžiama sunki šeimos padėtis, kasrytinis jovalas, nuolat iš kaimynų dingstantys daiktai, miegantis girtas Frenkas, per du darbus dirbanti Fiona ir dar daug kitų dalykų. Vėliau istorijos išsišakoja, persipina ir niekada nežinai, kokioje serijoje bus kam daugiau skiriama dėmesio. 

Jau pirmajame sezone netrūksta pamišusių nuotykių, kad ir Frenko surežisuotos laidotuvės, Debės kūdikio pagrobimas ir t. t. Ta keista ponia, kuri negali išeiti į lauką ir nuolat šveičia namus, spintoje slėpdama vibratorius, jos dukrelė maištininkė, kuri surežisuoja seksualinį nusikalstamumo aktą, keršydama tėvui, o kur dar „ryžiuko“ Iano homoseksualus meilės romanas su pavojingiausiu rajono bukagalviu ir mažasis sadistas Karlas, bandantis ištirpdyti plastikines lėles... Tiesiog veikėjų daug, juos prisijaukini kone per pirmąją seriją, o po to žiūrėk, jau ir pats tampi to serialo dalimi.

Visko nesuminėsiu, tačiau serialas išties puikus, tiks ir patiks, mano galva, patiems išrankiausiems kino gurmanams, ir tiems, kurie tiesiog yra pripratę prie komercinio prasto ar vidutiniško kino, nes sakau, jeigu neturite daug laiko, tai šio serialo gal net neplanuokite pradėti žiūrėti. 

Anonsas:



Jūsų Maiįštinga Siela