Siaubo filmas „Amityvilio siaubas: Pabudimas“ (angl. Amityville:
The Awaking) (2017) yra naujos siaubo serijos tęsinys. Tiesą sakant,
nieko neprisimenu, kas buvo pirmojoje dalyje, bet žinoti tikriausiai ir
nebūtina, jeigu norite pamatyti šį filmą.
Apie dvasių ir piktųjų
jėgų apsėstus namus – pilna filmų. Vieni geresni, kiti šiaip sau, kiti veikiau
primena komediją nei siaubą. Šis filmas iš esmės nieko naujo nepasiūlo, nors
nieko gero ir nesitikėjau. Istorija pasakoja, kaip jau įprasta, pernelyg
šabloninę istoriją: nauja šeima atsikrausto į namą, kuriame tvyro blogis. Palaipsniui
vyksta mistiniai ir nepaaiškinami dalykai. Naujovė tik viena – vienas iš
veikėjų guli komoje ir į kurį, žinoma, kėsinasi piktoji jėga.
Tiesą sakant, filme yra
keletas šiurpių vietų, dėl ko galbūt ir galima žiūrėti šį filmą, tačiau
vertinant visą šį „šedevrą“, galiu pasakyti, kad tai vienas iš tų vienadienių
siaubo filmų, kurie pasimiršta su visais savo pavadinimais. Istorija paprasta,
scenarijus prikamšytas klišių, vaidyba abejotina, nes reikia gi įgyvendinti
prasto scenarijaus šabloniškus vaidmenų tipažus. Labiausiai, kaip galima
numanyti, klišių klišė tampa pagrindinė veikėja – užsispyrusi kvaila paauglė,
kuri įsivelia į nemalonumus. Vakaro fonui skirtas filmas nieko gero nežada...
Septintasis „Begėdis“ (angl. Shameless) serialo
sezonas praktiškai peržiūrėtas per vieną dieną. Kiek vargo, galvoju, kuria
ištisus metus, o žiūrovas viską pažiūri per vieną dieną. Ar turėtų būti
apmaudu? Tikrai ne! Serialas tas, į kurį visada sveika sugrįžti, kai kamuoja
depresija, kai norisi ant visko nusišvilpti ir tiesiog mėgautis savo šunybėmis
ar per gyvenimą pridarytomis nesąmonėmis bei mažiau kvaršinti galvą dėl kitų.
Galaherių šeimynėlė – geriau tokiais momentais tikrai nebūna.
Tiesą sakant, net
nebežinau, ar verta kažką išvedžioti ir durstyti kokias nors septinto sezono
apibendrinamąsias pastraipas. Akivaizdu, kad kas šį serialą žiūrėjo, tas ir
žiūrės jį iki galo, o gal net iki mirties, nes jis iš esmės yra cool serialas. Frenkas, kad ir kaip jis
mane užėsdavo ankstesniuose sezonuose, jis vis tiek išties išlieka cool Frenku.
Gal tik brūkštelsiu dėl
savęs paties pačius pačiausius septinto
sezono pastabėles ir pagyras.
Numeris
1. Fiona,
pagaliau toji merga, už kurią norisi rėkti. Jeigu ankstesniuose sezonuose ji
buvo tiesiog isteriškai erzinanti dėl tų pačių savo banalių ir kvailų meilės
istorijų, tai šiame sezone mergytė susitvarkė save iš esmės – dėjo ant šeimos,
dėjo ant vyrų ir kuria savo malonumui verslą. Skalbykloje! Na, ir kartais dar
pasidulkina, kai turi laiko. Iš esmės tokios Fionas gal ir buvo galima tikėtis
strategiškai, nes ji akivaizdžiai tikriausiai buvo pasidariusi nuobodi visiems.
Bijau, kad kitame sezone ji grįš prie savo pasiutusių meilės sopulių – neduok
Dieve.
Numeris
2.
Ianas Galaheris pagaliau nepsichuoja
ir, regis, susiranda translytį partnerį – valio LGBT žiūrovams, nes jiems
tikriausiai įdomu, kaip pagaliau normalaus proto gėjus bando iš esmės susikurti
laimę, bet... Iš kalėjimo pabėga jo sena nerūdijanti meilė Maikas ir jie bando
kirsti sieną per Meksiką. Viskas pagal scenarijų, net beveik nuspėjama, tačiau
Iano psichika bent jau stabili ir po dviejų paskutinių nenormalių sezonų jis
atrodo kaip žmogus.
Numeris
3.
Frenkas! Frenkas ir liekas Frenku. Nieko nauja. Suburia armiją benamių, juos
užverbuoja, tampa eilinį sykį kvartalo žvaigžde, pridaro nesąmonių, o vėliau
vėl lyg niekur nieko kartoja savo kelią.
Numeris
4.
Debės motinystė kaip durnystė. Iš
vienos pusės gaila, iš kitos erzina, iš kitos juokina. Tačiau Frenko patarimai
apie prostituciją su vaiku ant rankų – vis tiek šokiruoja.
Numeris
5.
Karlas tampa geru berniuku iš Pietų rajono. Po to kaip jis elgėsi su Čiakiu,
tai atrodo kaip sukryžminus Haumerį su Rožine pantera.
Numeris
6.
Girtuoklis Lipas beveik įsikliopina
naują padavėją su vaiku. NUOBODU.
Numeris
7. Pasirodo
Monika, visų Galaherių vaikų motina, tam, kad įvykdytų savo paskutinių gyvenimo
dienų norą ir atpirktų visą tą siaubą. Tai bene paveikiausia ir įdomiausia sezono
vieta. Ypač, kai Fiona pradeda ją mušti karste, sukišusi po šikna narkotikų
maišelius. Šakės šeimynėlė, nieko ir nepridursi.
Numeris
8.
Mažasis Liamas pagaliau gavo savo pirmąją rolę ir ištarė pirmuosius žodžius.
Numeris
9.
Veronika, Keilas ir Svetlana – šis haremas vėl su savo problemomis. Rodos,
neišskiriamas, bet sezono pabaigoje nesveikos pjautynės žada permainų.
Numeris
10.
Žiūrėdamas šį sezoną pasiilgau keistuolės Šeilos.
Aktoriai septintame sezone.
Broliai Galaheriai kalbasi apie Karlo apsipjaustymą.
Šįkart trumpiau nei įprasta apie serialą „Begėdis“ (angl. Shameless) šeštą sezoną, kurį sužiūrėjau per paskutinę savaitę...
Tai serialas, kuris visada ateina į pagalbą, kai noriu tiesiog atsijungti nuo
įprasto pasaulio ir pasinerti į kitų gyvenimus – šis serialas yra tiesiog
tobulas tokiam „atsijungimui“, nes galima ryti seriją po serijos.
Kas gero įvyko šeštame sezone? Neneigsiu, kad
maždaug nuo ketvirto sezono serialo kūrėjai ėmė pamažu „pjauti grybą“ – sumenko
įtampa, serijų įvykių dinamika sulėtėjo ir pamažu imama jausti, kad tiesiog
kūrėjai „tempia gumą“ – tą aš jau minėjau aptardamas penktąjį sezoną. Nepaisant
viso šito, smagu po pusmečio vėl prisėsti prie Galaherių ir pasimėgauti
socialinio dugno humoru.
Šiame sezone įvyko keletas esminių įvykių. Gal pradėsiu
nuo Fionos, kuri tikriausiai paskutiniu metu labiausiai ėmė mane erzinti savo
niekaip neatbunkančiu naivumu: kiekgi galima lipti ant to paties grėblio ir
susidėti tiesiog su sau netinkančiais vaikinais, vos pajutus, kad panižo tarpkojis?
Fiona susirieja su jaunėle Debe, įsisuka į santykius su savo užkandinės
viršininku buvusiu-esamu narkomanu ir net galais ne galais išsiskyrusi su vyru
ruošiasi tekėti antrąkart už melagio. Be to, vėl šeimynėlė netenka namo ir,
rodos, kad šie įvykiai tikrai jau buvo ankstesniuose sezonuose ir jie vis
kartojasi – kas kad kitu rakursu, tačiau pasąmonėje jau kelia atpažintų įvykių
prisiminimus, todėl ir serialas atrodo pamažu išsikvėpęs.
Lipo gyvenimas studentų miestelyje, kaip jau
galite įspėti, sumautas. Niekur tie jo santykiai su dėstytoja nenuvedė ir, rodos,
Lipas dėl nusivylimo tuoj paseks tėvo Frenko pėdomis, bet akyliau pažiūrėjus –
tai vėl atrodo vilkinimas, nes jis ir anksčiau tampėsi tarp moterų ir mokslų,
tereikia prisiminti pirmuosius sezonus, kai jį šimtąjį sykį metė iš mokyklos, o
Fiona meldė grįžti, dabar tas pats universitete, tik naujos sugulovės, bet
situacijos analogiškos.
Brolis Ianas, sergantis bipoliniu sutrikimu, šiame
sezone atrodo „ramus“ ir besiilsintis nuo kalėjime pasilikusio Mikio. Rodos, jo
gyvenimas krypsta gera linkme – jis susiranda partnerį, tačiau visur dėl savo
ligos jaučiasi antrarūšiu, negalinčiu dirbti normalaus darbo.
Jaunėlis Karlas, išėjęs iš kalėjimo, šio sezono
pradžioje atrodo itin grėsmingai, bet meilė daro stebuklus ir jis galiausiai „susideda“
su policininku, kuris daro neįtikėtinai gerą įspūdį, bet turint galvoje, kad
čia „Begėdis“, vis tiek vaikiui iš socialinio dugno nieko gero neišeis. Štai
šio sezono vinis, kuri iš tikrųjų įnešė naujų vėjų, o ne juos atkartojo – penkiolikmetės
Debės nėštumas, kuris ir kuriozinis, ir juokingas, ir graudus.
Frenkas išsikapstęs iš visų ligų, net gi
išlipęs sausas su naujomis kepenimis šiame sezone, kaip jam įprasta, vėl bando
būti tėvu, tiesa, nebeaišku, ar nuoširdžiai, ar tik siekdamas, kaip jam
įprasta, sau naudos. Jis susideda su Čiakio senele ir pakliūva į komuna kartu
su Debe ir ten praleidžia, kol dukrelei prasideda sąrėmiai. Frenkas yra Frenkas
ir jis, kažin, ar kuo benustebins.
Veronika su vyru glaudžiai susidraugauja su
Svetlana, kuri tampa dar ir jų bendra sekso partnere ir darbuotoja. Įvairios
kvailos situacijos su paralyžiuotu kaimynu ne itin juokingos, kažko trūksta
šioje keistoje šeimynėlėje itin aštraus ir juokingo...
Apibendrinant noriu pasakyti, kad tai toli
gražu ne pats geriausias „Begėdžio“ sezonas ir dabar jau beveik neabejoju, kad
kaskart taip atrodys, nes kūrėjai vis ieško naujos medžiagos sezonams, vis
naujų idėjų, tačiau negali palikti personažų jau sukurtų ydų, kurie diktuoja ankstesnes
priklausomybes ir chuliganizmą. Sunku nustebinti, bet gal „Begėdyje“ ir
nebereikia tos nuostabos, kartais užtenka grįžti pas Galaherius tiesiog pabūti
kartu su jų įsiėdusiomis problemas ir, kaip Telemano bloge buvo rašoma, nė
negalvoti apie šio serialo trūkumus.
Taigi, prasidėjus
atostogoms galima pasilepinti serialu „Begėdis“
(angl. Shameless)! Praktiškai su
keliais prisėdimais sužiūrėjau visą penktąjį sezoną ir nepajutau, kaip
praskriejo laikas. Čia trumpai apžvelgsiu penktąjį sezoną ir pasidalysiu savo
pastebėjimais ir įspūdžiais.
Kad „Begėdis“ yra puikus
serialas, to tikriausiai nereikia nė sakyti, tačiau lyginant penktąjį sezoną su
pirmaisiais, visgi jaučiasi šioks toks kūrybinis atoslūgis arba, kitaip sakant,
atsipūtimas. Serialas labiau primena serialą, o serijų struktūros jau nebeturi
to braižo, kurį turėjo pirmieji sezonai, kuriuose kiekviena serija turėjo savo
atskirą pasakojimo branduolį, netgi savotišką temą, o penktajame sezone to
visiškai nebelieka. Ar dėl to blogai? Tikrai ne, tačiau įvykiai nebėra tokie
staigūs, kaip anksčiau, kai kiekvienoje serijoje nutikdavo per penkias minutes
tiek daug, dabar serialas atrodo truputį statiškesnis (o gal stabilesnis?). Bet
kokiu atveju, bijau, kad kūrėjai nepradėtų mažinti spartos ir tempti gumos –
jau geriau mažiau, bet efektingiau, negu skaldant degtukus į malkas. Nepaisant tos
pajautos, serialas vis tiek kvaištelėjęs.
Kas gero įvyko penktajame
sezone? Tikriausiai reiktų pradėti nuo Fionos, kuri pradėjusi dirbti
užkandinėje ima flirtuoti su šefu, bet netikėtai per savo kvailą galvą paskubom
išteka už muzikanto. Tai jos pasakojimo branduolys – kvailai nepamatuota skubi
santuoka ir simpatijos šefui, tai taip fioniška,
kad šis nelaimingos meilės sindromas jau atsikartojo iš ankstesniųjų sezonų,
todėl praktiškai nieko naujo, tik kiti žmonės, o probleminės santykių
analogijos vis tos pačios – tikriausiai šeštame sezone irgi niekas pernelyg
nesikeis. Aišku, vis išnyrantis Stivas-Džimis lyg ir norėtų prikiški pagalių į
josios gyvenimą ir „energetiškai“ jis jai išties labiau tikrų, bet Fiona yra Fiona,
pati nežino ko nori ir atrodo jau seniai praradusi šeimos globėjos galias tiek
protu, tiek atsakomybe...
Ar prisimenate Debę? O
kaip ji pasikeitė! Tiesiog neįtikėtina sezono transformacija – tylioji vaikų
auklytė pamažu tampa suaugusia Galaher – jai jau rūpi kontraceptikai, čia
vaikinai, čia seksas ir ankstyva motinystė! Ką ji iškrės kituose sezonuose? O
štai Lipas vėl turi tas pačias meilės problemas – vieną dulkiną, kitą, regis,
myli, vieną myli, bet pradeda dulkinti kitą ir taip be atvangos, kad kartais
net nuobodu pasidaro, tačiau kur kas įdomesni meilės dalykai vyksta pas Mikį ir
Ianą, ta beprotiška gėjų meilė tikriausiai nė iš tolo nekvepėjo, kai žiūrėjome
jų dažnus pasidulkinimus sporto aikštyne. Išties Mikio atsiskleidimas ir
rūpestis Ianu labai gerai perteiktas, nors čia pat su Svetlana susilauktas
vaikas jam pačiam nė kiek nerūpi – toks dvilypis pagal savo meilės realizavimo
poreikius, tačiau būtent Mikį siūlyčiau vadinti kaip personažą šiame sezone
labiausiai atsisklaidžiusiu netikėtai. O kaip Ianas, kuris serga bipoliniu
sutrikimu? Tiesiog asilas.
Frenkas su savo daktare leidžiasi į paskutinę kelionę...
Galaheriai.
Kevinas ir jo... motinystė.
Mikis ir Ian išgyvena sunkius laikus. O gal geriausius?
Karlas.
Ta pati Fiona, tik su kitu vyru... Gasu.
Štai Karlas pagaliau
patenka į kalėjimą. Bet ko norėti, jis visada atrodė sadistiškai šeimos
apleistas ir tik Frenkas juo pasinaudodavo įvairiems savo beprotiškiems
dalykams. Kaip Karlui seksis kalėjime, tikriausiai sužinosime tik kitame
sezone, o štai Čiakio mamytė Semi vyriausioji Galaher išties psichuojanti
mamytė, kad kartais atrodo, jog ji serga bipoliniu sutrikimu, o ne Ianas su
Monika. Šioji išties ekspresyvi ir agresyvi praktiškai papuošė penktojo sezono
pabaigą šūviais, o kai Čiakiui ėmė aiškinti, kaip jis turės prižiūrėtojams
pasmaukyti – tai lūžau vietoje iš juoko.
Žinoma, gaila Šeilos namo
ir kad ji išvyko į kelionę vos sezonui įpusėjus, bet turiu vilties, kad ji dar
sugrįš. Štai nauja erą pradėjo Veronika ir Kevinas – tėvystė šiai porai išties
netinka, nes visą sezoną jie kalbasi vien apie pasidulkinimą arba vaikus. Didžiausias
Veronikos minusas, kad šioji neturi motinystės instinkto ir iš esmės negali
pakęsti savo vaikų. Atrodo, tai rimta problema, bet kartu tai kuria gana
absurdiškas situacijas kaip ant tai antrame aukšte įrengtas melžimo salonas ir
į jų namus atsikėlusi Svetlana, kuri atlieka žmonos pareigas.
Frenkas... Pats
begėdiškiausias iš begėdžių. Šiame sezone aš jo nelabai supratau. Pirmojoje
dalyje jis lyg ir buvo Frenkas kaip Frenkas – varė savo stiprų naminukę pas
Šeilą, kovojo su vyriausia dukra, kol galiausiai ėmė ir įsivėlė tarsi į meilės
nuotykį su vėžiu sergančia daktare, su kuria skrido į kitą šalį ir bla bla bla.
Ar kūrėjai pagaliau panoro parodyti Frenko gerąją pusę? Kodėl jis, būdamas pats
didžiausias savanaudis, leidžiasi į pagalbininko vaidmenį? Prisiminiau, kaip
viename sezone jis nukaršino bobą, kad gautų donorą ir toli gražu jam sąžinė nė
kiek nerūpi, tačiau tai, ką jis išdarinėjo šiame sezone, verčia susimąstyti,
kad Frenkas Galageris irgi žmogus.
Penktasis sezonas, mano
akimis, ne pats geriausias, bet tikriausiai geresniu ir nereikia laikyti,
kadangi tai istorijų tąsa ir kaskart vis atrodys jau atpažįstama, todėl įspūdis
kiek blankesnis. Nepaisant visko, serialas „veža“ ir jį žiūrėti non-stop tiesiog labai tinka ir patinka.
Laukiu nesulaukiu, kada kibsiu į šeštąjį sezoną.
Serialas „Begėdis“ (angl. Shameless) yra vienas iš tų nuostabių serialų, kuriuos nepavargstu
žiūrėti. Niekada. Praktiškai per vieną savaitgalį sužiūrėjau ketvirtą sezoną ir
nebeturėjau kambaryje tarp traškučių, neskalbtų kojinių ir kitų numestų namų
ruošos darbų kuo kvėpuoti. Tam tikriausiai yra priežastis – ketvirtas sezonas
įtraukė ir nebepaleido, kaip ir ankstesnieji sezonai.
Palyginti su ankstesniais
sezonais sunku, šis serialas tikriausiai neturi ryškaus atotrūkio, vadinamo
„slenksčio“, kuris skirtų sezonus savo temomis, todėl, jeigu paleistumėte
serijas be jokio įspėjimo, vargu, ar sugebėsite atskirti, kur ta takoskyra tarp
sezonų – jų praktiškai nėra, todėl galima orientuotis tik pagal pagrindinius
šio sezono įvykius, o jų yra ne vienas ir ne du.
Tiesa, mano draugas
prisipažino, kad taip pat po mano komentaro Facebook‘e pradėjo žiūrėti šį
serialą ir kai susitinkame, nuolat persimetame keletu žodžių, kas kokią seriją
žiūri, kokie pagrindiniai įvykiai, kol galiausiai supratau, kad kažkaip
nesusikalbame. Pasirodo, jis žiūri originalią versiją t. y. ne amerikietišką ir
britišką. Iš smalsumo peržiūrėjęs ketvirtą sezoną, įlindau į Yoputube ir
pažiūrėjau kelis epizodus, tad galiu pasakyti, kad tikriausiai tai vienas
labiausiai nuo originalo nutolusių serialų. Jeigu amerikietiška versija (prie
kurios dirba originaliosios versijos scenaristai) yra kur kas „purvinesnė“ ir
tamsesnė, tai britiška versija man priminė senus britų klasikinius humoro
serialus, kurie, dievaži, neturi tokio akivaizdaus tamsaus amerikietiško
„draivo“. Taigi...
Taigi ketvirtasis sezonas
toliau tęsia jau trečiame sezone išvystytas temas – Frenkas suserga vėžiu ir tai
tampa vienu esmingiausiu šio sezono įvykių branduoliu. Taip pat Fionos krizė,
jos neatsakingumas ir papuolimas į kalėjimą. Žinoma, esama ir daug svarbių
šalutinių siužetinių dėmenų – Veronika laukiasi trynukų, Lipas pagaliau
studijuoja universitete, keistoji kaimynė susidomi indėnų kultūra ir bando
įsivaikinti šešis indėnų kilmės vaikus. Linksmas sezonas su savo juokeliais
neleis nuobodžiauti nė per vieną seriją, tačiau esama ir tokių absurdiškų
siužetinių vingių, kurie sunkiai įtikina, pvz., Lipo nauja studentė draugė
azijietė, kuri nekenčia savo turtingų tėvų, todėl prašo Lipo juos pagąsdinti –
tokius elementus jau galima lengvai atpažinti netgi Lotynų Amerikos TV
komedijiniuose serialuose. Kai kurie scenarijaus žingsniai netgi vykę – Frenkas
norėdamas apsvaigti, darosi alkoholines klizmas, kad tik apgautų skrandžio
vėžį. Vėliau paaiškėja, kad reikia kepenų ir, atrodo, kad Frenko personažui
absoliučiai ateina galas, bet iš esmės visą sezoną galima justi, kad serialo
kūrėjai tuoj kažin kokiu stebuklingu būdu Frenką išgelbės ir visos jo kančios
tėra ilgas siužetinis vilkinimas. Kaip vėliau paaiškės, taip ir yra.
Fiona išklauso teismo nuosprendį.
Frenkas su Samanta, vyriausia savo dukra.
Ianas ir Mikis, rodos, baigia aiškintis santykius.
Fiona nimfomauja...
Šeila bando nugalėti vienatvę...
Debę pradeda kamuoti paaugliškos problemos.
Vienas labiausiai
svyruojančių personažų šiame sezone yra Fiona, kuri absoliučiai palūžta, užmegzdama
ne tik su savo pavydžiuoju šefu santykius, bet ir tapdama kone nimfomane, kai
pradeda susitikinėti su jo broliu. Amoralumas iš esmės palaužia Fioną, kad nuo
jos ima nusigręžti praktiškai visa šeima ir ji patenka į kalėjimą. Tokia lūžio transformacija
neatsitiktinė, nes paauga ir mažieji Galaheriai – Debė pradeda sirgti
mėnesinėmis, Karlas iš esmės įsimyli Bonę ir pradeda nusikalstamą gyvenimą ir
Fiona lieka už borto, tiesa, neilgam, iki sezono pabaigos, kol vėl visi gražiai
imasi glėbesčiuotis.
Jaučiasi ir naujų veikėjų
įtaka sezone – naujos vyriausiosios dukters Samantos atsiradimas, kuri gerokai
apverčia nusistovėjusią Galaherių šeimos tvarką. Šeila, išvykus Karen ir jos
draugui, tampa tikra tvarkos Galaherių namuose maniake, o sezono pabaigoje dar
ir pateikia staigmenų – ligos patale susituokia su Frenku... Ianas pagaliau
pabėga iš kareivinių ir įsidarbina gėjų klube. Bene didžiausią nuostabą kelia
atviras Mikio prisipažinimas, kas apskritai, rodos, buvo neįmanoma pirmuosiuose
sezonuose, todėl labai įdomu, kaip didžiausias rajono peštukas, viešai
prisipažinęs meilėje, elgsis toliau. Visa tai nuostabu, kad pateikiama taip
natūraliai ir savaime suprantama, kad net nereikia to klaikiai atgyvenusio
juoko įrašo, kokį turėjo serialas „Draugai“ ar britiškoji „Begėdžio“ versija.
Kaip visada filme rasite
daug ko: nešvankybių, nuogumo, tamsumos, smurto, apgavysčių ir kitų dalykų,
kurie būdingi prastą reputaciją turintiems rajono gyventojams, kurie neriasi iš
kailio, kad gale mėnesio sumokėtų sąskaitas. Kaip visada čia moralė ir
amoralumas yra pagrindinė visų veikėjų sprendimų ir pabėgimo humoro varomoji
jėga. Kur prasideda kova už šeimos vertybes, ir kur baigiasi paprasčiausiuose
santykiuose. Geras sezonas, geri aktoriai, įsimintini personažai. Tikiuosi
greitu metu pasidaryti penktojo sezono peržiūrą.
