Filmas: "Šunų sala" / "Isle of Dogs"

Sveiki,

Amerikiečių režisierius Wes Anderson tikriausiai daug kam žinomas kaip keistos logikos, pasakų motyvais pagarsėjęs tokiais filmais kaip „Mėnesienos karalystė“ ir „Viešbutis Didysis Budapeštas“. Jis taip pat turi patirties kuriant ir animacinius filmus. Vienas naujausių jo darbų jau nominuotas „Oskarui“ yra animacinis filmas, skirtas visai šeimai „Šunų sala“ (angl. Isle of Dogs) (2018), kuris pasakoja apie Japonijoje vykstantį šunų genocidą ir trėmimą į negyvenamą sąvartyno ir atliekų salą...

Išties, ko imasi šis režisierius, viskas atrodo kiek neįprasta, nestandartiška, paties režisieriaus logikos sistemoje, o tai ir yra jo pati stipriausia pusė. Kiek neįprasta, kad kūrėjas pasirinko rytietiškos tematikos kontekstą, bet iš esmės jokio skirtumo, nes tai tėra tik pasakojimo forma, o problemos gvildenamos tokios pat tiek Argentinoje, tiek JAV, tiek Lietuvoje. Geriausio draugo šuns ištrėmimas yra savotiška atskirtis ir dar vienas niekingas žmonijos bandymas atsieti save nuo gamtos ir gyvūnijos pasaulio, pasitelkiant žiaurumą ir valdžios godumą. Kol šunys kapstosi po šunų salą ir išgyvena įvairius nuotykius, padėdami mažam berniukui susigrąžinti mylimą sargą, tol žiūrovas neskiria, kad šuo yra vien tik gyvulys. Viena stipriausių iliuzijų, kad pasakojimas leidžia pasijusti šunų bendruomenės, savotiška žmogaus civilizacijos sistemos-bendruomenės dalimi, kuri menkai kuo skiriasi nuo pačių žmonių. Sutapatintos šunų ir žmonių vertybės iš esmės išskleidžia jautrų žmogaus ir gyvūnų tapatumo ryšį kaip vieningą serginčios ir viena kitą palaikančios gyvybės visumą.

Tiesa, filme būta tokių keistų pasvarstymų, o kaip sąvartyne integruota tokia aukšta vyriausybės sekimo infrastruktūra, kaip šunys pasistatę plaustus keliasi per vandenyną su... šviečiančiomis lemputėmis? Kaip panirę iš esmės į nuotakų vamzdžius, jie regi apšviestą kanalizaciją lempomis negyvenamoje saloje? Tam tikros filmuko detalės akylesnį žiūrovą priverčia gūžčioti pečiais ir stebėtis.

Jeigu ko ir moko šis filmas, tai tikrai neišmesti šuniuko į gatvę. Priešingai – saugoti ir branginti gyvybę. Nors labai norėčiau, kad kažkas sukurtų animacinį filmą apie skerdyklose pjaunamas karvutes, kiaules ir parodytų vaikams sąmoningumo lygį, kad iš esmės šuo ar kiaulė tai yra ta pati gyvybės, kuri turi jausmus ir savitą bendravimo sistemą, forma. Kol kas labai lengva tapatintis su geriausiu draugu šunimi, nes šunis iš esmės daugelis laiko „nevalgomu“ padaru, neskaitant Šiaurės Korėjos ir kai kurių Kinijos gyventojų. Bet kokiu atveju tokie filmai suteikia per emocinį intelektą geriausią patyrimą, kad bet kokia gyvybė yra brangi.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb:7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kung Fu Panda 3" / "Kung Fu Panda 3"

Sveiki,

Paskutiniu metu žiūriu daugiau komercinį kiną ir vis ruošiuosi šuoliui į aukštesnį „matmenį“, bet prieš tai apie animacinį filmą „Kung Fu Panda 3“ (angl. Kung Fu Panda 3) (2016). Kadangi teko matyti pirmąsias dalis, todėl negalėjau praleisti progos pažiūrėti ir trečiąją.

Neaušindamas savo klaviatūros pasakysiu, kad šis animacinis filmas sistemingai tęsia ankstesnių dalių odisėją. Neslėpsiu, kad (bent kiek mena atmintis) pirmoji dalis labai patiko, ji privertė kvatotis ir tiesiog mėgautis, o apie antrąją dalį praktiškai nieko nebepamenu. Lyg ir patiko, lyg ir prastesnė pasirodė... negerai, kad šitaip serija nekelia kartelės, o tiesiog tampa serialu, pasakojančiu tą pačią istoriją tuo pačiu rakursu. Šįkart linksmoji Panda suranda giminaičius ir ruošiasi karui su tarpgalaktiniu blogiuku jaučiu... Primena apskritai „Žvaigždžių karų“ dvasia įkvėptą pasakojimą, lyg ir gerai, lyg ir ne visai to tikėjausi. 

Tiesą sakant, šioji dalis susižiūrėjo gana vidutiniškai ir vis galvojau, kur pakastas šuo: ar nebemoku tiesiog mėgautis animaciniu filmu, ar iš tikrųjų filmui kažko trūksta? Na, lyg ir nieko netrūksta, tačiau filmo kūrėjai laikosi tų pačių taisyklių, todėl kažkaip lyg ir linksmai nuobodoka. Išties filmas lengvas, buvo nemažai gerų ir labai vykusių vietų, tačiau kažkodėl link pabaigos norėjosi jau miego. Reikia tikriausiai kaltinti ne filmą, o dienos nuovargį, tačiau geri filmai prikausto, šis, skirtas pramogai, visgi „šliaužė ir prašliaužė“ – linksmai, bet neįsimintinai.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Godzila" / "Godzilla"

Sveiki,

Legendinė Godzila, kurio plastikinį modelį savo žaislų dėžėje tikriausiai turėjo dažnas vaikas, šįkart monstrą prikėlė režisierius Gareth Edwards, kuris pateikė „Godzila“ (angl. Godzilla) (2014) naują variantą, kurį gana padoriai priėmė tiek žiūrovai, tiek kino kritikai. Mėgstantiems apskritai tik didingų reginių kadrus, tai dar viena šventė akims, tačiau noriu pasakyti, kad ir turinio prasme filmas nėra prastas.

Pasakysiu šįkart taip: filmo pradžia buvo itin gera ir provokuojanti. Žemės virpesiai, Juliette Binoche išėjimas kaip visada tampa magiškas ir prikaustantis dėmesį. Tik iki filmo pavadinimo paskelbimo, praktiškai pirmosios 10 minučių, kai katastrofos ištiktoje elektrinėje išsiskiria mylimieji, buvo labai gerai, po to, viskas atslūgo ir praktiškai įdomu pasidarė teorinė medžiaga apie padarus, kurie ėda radioaktyvumą. Visiškai neblogas siužetas buvo ir trijų milžiniškų padarų susidūrimas viename didžiausių pasaulyje miestų, tačiau būtent kovos momentai (vabalų bei pačios Godzilos susidūrimas) tapo kažin kokios nuobodi du prieš vieną ringo kova. Tiesą sakant, antroji filmo pusė buvo nuspėjama, įtampos maža, efektų daug, tačiau, jei nėr emocinės įtampos ir žiūrovo nedirgina, kad ir patys tobuliausi efektai neprivers suklusti.

Apskritai Godzilos elgesys ne itin patiko, suteikta draugiška sąmonė ir paranki žmonijai. Herojus tampa pats siaubūnas – galgi kiek netikėta, tačiau pernelyg holivudiška ir didaktiška, kad žmonės norėję nudaigoti raketomis padarą, kuris norėjo juos išgelbėti nuo apokalipsės. Žodžiu, filmas tikrai nėra prastas, yra jame gerų dalykų – ypač aktoriai ir retkarčiais įsiplieskianti intriga, tačiau vientiso sudominimo, mano akimis, režisieriui taip ir nepavyko dėl scenarijaus paviršutiniškumo išlaikyti.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Operacija Argo" / "Argo"

Sveiki, skaitytojai,

Ilgai vengiau Ben Affleck‘o filmo „Operacija Argo“ (angl. Argo) (2012), nes ankstesnis jo darbas „Miestas“ (2010) man sukėlė keistą pasipriešinimo bangą. Ne dėl to, kad „Miestas“ buvo prastas filmas, ne, jis buvo gana tirštas, kriminalinis ir tikrai geras, bet emocijos po jo buvo kažkokios klampios, bent jau taip atsimenu, todėl jau prieš „Argo“ kažkaip neobjektyviai buvau nusistatęs ir sakiau sau – apsieisiu, bet, kaip Justin Bieber sako, niekada nesakyk niekada. „Argo“, pelnęs geriausio metų filmo apdovanojimą „Oskaruose“ išties jau žiūrėjosi kiek kitaip, nei „Miestas“, o ir mano požiūris į kiną jau gerokai pasikeitęs ir ratas išsiplėtęs.

„Argo“, kiek sunkoka patikėti, yra paremta tikra istorija – veikėjai turi realius prototipus gyvenime ir praktiškai galima suklusti – ar ką nors girdėjome apie JAV ir Irano krizę 1979 metais? Ambasados šturmas Teherane išties atrodo įdomi dokumentika, juolab kad apie gelbėjimo operaciją „Argo“ ilgus metus niekas nežinojo. Gera medžiaga, gera analizė ir įtraukiantis trileris. Filmo autentiškumas išskirtinis – puikiai atkurtas dešimtmetis ir politinė atmosfera, nuolat politiškai šmėžuojantis televizorius, telefono rageliai ir net akinių kampučiai – viskas gerai apgalvota ir todėl bravo Benui Affleckui. Kada paskutinį kartą žiūrėjau kažką panašaus ir gero? Galbūt „Sirijana“ (2005) buvo tas puikus Rytų ir Vakarų konfliktiškumas, tačiau jis iš vartotojiškos pusės ir nužmoginimo, o „Argo“ turi gana įdomią idėją, kuri atrodo lyg ir kvailoka, lengvabūdiška gelbėjimo priemonė, tačiau ji efektyvi, gerai dera su įtampa ir apskritai po filmo žagteli – ar tikrai kažkur pasaulio užkampyje, kur civilizacijos vakarietiškos tiek maža, galėjo tokiu komerciniu būdu apdumti akis? Pasirodo, galėjo.

Gera vaidyba. Gal nesukurta kažkokių ypatingų veikėjų su išskirtiniais charakterio bruožais, o Ben Affleck didvyrio vaidmuo gal ir neprilygsta „Šindlerio sąrašui“, tačiau čia ne didvyrio charakteryje yra daugiausia žavesio, kiek filmo dermės visumoje. Įspūdingas sinchronas, organika ir pasakojimo įtaigumas, įvedama atsargaus humoro – kaip antai režisieriai ir prodiuseriai bei Holivudo bendravimo subtilybės, ruošiant operaciją „Argo“. Iš esmės tikėjaus gana niūrios, vienpusės ir labiau karinės dramos, o gavau visai gerą ir patraukliai subalansuotą dramą, kur neerzina kariniai veiksmai, bet priešingai – išplečia istorinių įvykių žinias, apie kurias lietuvių istorijų vadovėliai kol kas nutyla.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Važiuok" / "Drive"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Važiuok“ (Drive) (2011 m.). Tai filmas pasirodęs ir Scenoramoje, jį galėjote išvysti specialiame seanse. Šįkart ir vėl pabūsiu kritiškas, nes filmas manęs nesužavėjo. Tuoj paaiškinsiu kodėl. Viskas su šiuo filmu kaip ir gerai – danų kilmės režisierius tyčia sukūrė tik iš pažiūros tylų personažą – jį įkūnijo Ryan Gosling. Jam priekaištų neturiu – jis ir vėl buvo puikus, stiprioje rolėje, kai reikia kalbėti apie „save“ iš vidaus gelmių. Tą patį galiu pasakyti ir apie britų aktorę Carey Mulligan – ji taip pat buvo puiki...

Vidinė įtampa turėjo kilti iš personažų ir žadinti mano alkį, tačiau man to neužteko, kad užlopytų filmo siaurą ir šiek tiek nuvalkiotą siužetą – pinigai, kriminalai, mašinos, apiplėšimas, sąskaitų suvedinėjimas. Sorry, bet man, tiesą sakant, buvo nuo-bo-du. Šiaip filmas nėra prie prastų juostų krūvos, tačiau kažkuo išskirtine taip pat nepavadinčiau. Geri aktoriai ir vaidyba? Tai galima sutikti kas antrame draminiame filme, o pačios istorijos neatpirko nei šaltas ir subtilus, tylus personažo sadizmas, keista „meilė“, kurios irgi meile nepavadinsi... Kažkaip man šis filmas buvo sausas, troškus, nelindo nei į galvą, nei į sielą. Man asmeniškai trūko originalumo, kažko netikėto tiek ekspresijoje, tiek siužete. Likau tiesiog nepasitenkinęs...

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Atsiskyrimas vardan išlikimo" / "Atsiskyrimas" / "Detachment"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Atsiskyrimas“ arba kaip kiti jau įprato versti „Atsiskyrimas vardan išlikimo“ (Detachment) (2011 m.). Tai vienas šviežiausių aktoriaus Andre Brody darbų, kuris labai gerai įvertintas įvairiuose festivaliuose, paliko ir vis dar palieka nemenką įspūdį Lietuvos rinkos žmonėms. Suskubau neatsilikti nuo žiūrovų ir, vos tik pasitaikius galimybei, pažiūrėti pačiam šį filmą. Šiek tiek suglumau, kad siužetas lyg jau ir matytas, gal net šiek tiek opiai nuvalkiotas – sunkus ir įtemptas darbas mokykloje, problematiški mokytojų ir mokinių santykiai. Tai pasakojimas apie nuolat po mokyklas keliaujantį mokytoją, kuris pavaduoja susirgusius ir šiaip atostogų išėjusius anglistus, priedu dar rutuliojasi jo asmeninis gyvenimas – vaikystės trauma, mirštantis tėvas bei į namus parvesta ir priglausta paauglė – gatvės kekšytė... Turime nepaprastai sodrų, liūdną ir melancholišką puokštę, todėl visai natūralu, kad žiūrovas yra spaudžiamas emocionaliai ir bejėgis prieš gyvenimo liūdesį, jeigu galima būtų taip pasakyti.

Šiaip filmas kažkiek pritempia iki „Meilutės“, jeigu tokią dar prisimenate, tačiau filmas nebylinėja tiek socialinių temų, šįkart tai vargšo mokytojo liūdnas gyvenimas – daug, daug liūdesio, gyvenimiškos problemos ir slėgis, sunkumas. Galbūt filmas emocionaliai paveikia – tai jo ir yra sėkmė, ir auksinė šerdis, daug pianino garso takelyje, estetinių niuansų, žmonių siaurumo vaizdavimas... Šiaip filmą vertinčiau pakankamai stipriu, pakankamai įtaigiu ir pakankamai įdomiu, gal tema ir nuvalkiota, tačiau kalbant apie mokytojus ir mokinius – ši tema niekada nebus tikriausiai išsemiama kino filmuose, ji tik visada nupasakojama vis kitokiu kampu.

Manau, kad daugeliui visgi filmas tikrai turėtų patikti ir padaryti netgi nemažą įspūdį, ypač tiems, kurie yra pratę labiau prie pramoginių filmų, tačiau sukrėtimo didesnio gurmanai neturėtų patirti, bet visgi tenka pripažinti, kad filmas nuo pat pradžių prikausto dėmesį ir jį išlaiko iki filmo pabaigos. Taip, mano galva, būta keleta banalių scenų, kurios man priminė tiesiai iš holivudinių romantinių dramų išluptos, tačiau į jas irgi galima pažiūrėti kiek kitaip... Nesigailiu pamatęs, bet antrąkart kažin ar bežiūrėčiau.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela