Rodomi pranešimai su žymėmis Albert Brooks. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Albert Brooks. Rodyti visus pranešimus

2016 m. spalio 30 d., sekmadienis

Filmas: "Žuvytė Dorė" / "Finding Dory"



Sveiki, 

2003 metais pasirodęs animacinis filmas „Žuviukas Nemo“ sulaukė neregėtos sėkmės, tačiau filmo autoriai ilgai tylėjo ir nepažėrė jokių filmo tęsinių, kaip, tarkime, tai padarė kiti sėkmingi animaciniai projektai: „Žaislų istorija“, „Ledynmetis“, „Šrekas“. Ir štai šiemet sulaukėme visiškai atskiro, paralelinio filmo pavadinimu „Žuvytė Dorė“ (angl. Finding Dory) (2016), kuris, kaip teigia kino kritikai, mažai kuo nusileidžia pirmtakui.

Filmas, skirtas visai šeimai, iš esmės laikosi tų pačių Volto Disnėjaus laikų moralinių vertybių recepto principų: truputis jaudulio, truputis graudulio, truputis meilės ir pagarbos tėvams ir draugams bei nemaža dalis nuotykių, kurie patinka ir tėvams, ir vaikams. Jeigu žvelgsime į paskutiniųjų metų animaciją, visgi filmas tarsi nieko novatoriško negali pasiūlyti. Pasakojimo ir nuotykių struktūra panaši, įvykius daugiau ar mažiau jau galima nuspėti, nuspėti ir Dorė veiksmus lyg viskas būtų surėdyta pagal tam tikrą įvykių žemėlapį, o filmų kūrėjai tiesiog besimėgaudami spaudžia tuos pačius dirgiklius-mygtukus. Turiu greit užbėgti už akių ir pasakyti, kad ir kaip filmas būtų surėdytas pagal struktūrinės pasakojimo klišes, filmas vis tiek labai geras, kadangi visi ingredientai atseikėti itin tikslingai, kad tiesiog belieka ištiesti kojas ir mėgautis turiningu pasakojimu, kuriame ir juoko, ir liūdesio, ir nuotykių proporcijos vienodai „suveikia“.

Be jokios abejonės, tai vienas stipriausių šių metų „Disnėjaus“ kampanijos filmų, kuris tikriausiai tik retą paliks abejingą. Rekomenduoju be jokio išskirtinumo visiems, netgi kaip mokomąją kūrinį mokykloje.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 7.7


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. gegužės 9 d., šeštadienis

Filmas: "Žiaurūs 1981-ųjų metai" / "Patys žiauriausi metai" / "A Most Violent Year"



Sveiki,

Galbūt neteisinga rašyti apie filmą, kurio taip ir nepabaigiau žiūrėti, bet tai tikriausiai yra irgi nuomonė. Šįkart apie „Žiaurūs 1981-ųjų metai“ (angl. A Most Violent Year) (2014). Filmas sužavėjo daugelį kino kritikų, buvo nominuotas daugeliui prestižinių apdovanojimų, tačiau jau nuo pat pradžių filmą žiūrėti buvo tikra kančia.

Tiesą sakant, filmą pasirinkau dėl aktorių dueto – Oscar Isaac bei Jessica Chastain. Paskutiniu metu itin žaviuosi O. Isaac pasirodymais kine ir neveltui jis vadinamas Al Pacino, Roberto Deniro kino manieros pratiesėju, o šiame filme dar ir į viršų sušukuoti plaukai tikrai primena jo išvaizdą. Jessica Chastain irgi simpatiška ir talentinga aktorė, kiek žinau, abu aktoriai yra iš vienos mokyklos ir studijų metais turėjo vienas kitam didelės įtakos, tai jų susitikimas šiame filme tampa ne tik paprastas sutapimas... Kad ir kokie geri bebūtų aktoriai, filmas yra filmas ir jis man nepatiko. Tiesą sakant, labai nemėgstu tamsių, niūrių kriminalinių dramų be įtemptos siužetinės linijos. Taip, galbūt filmas išties atspindi 1981 metų JAV naftos konkurencijos rinkos tamsumą, taip, galbūt jo scenarijus puikus ir įtikinantis, tačiau žiūrėjau tarsi tuščiomis akimis – siužetas nuobodus, ne visada ir suprasi užuominas, vardan ko personažai kovoja ir ko jiems reikia, viskas ištęsta, užvilkinta ir nesimpatiška.

Nesudomino ir pati tema – ji manęs nesujaudino ir nesudomino. Aišku, aktoriai geri ir jie gerai pasirodė, bet jų personažai šleikščiai šalti, abejingi, priskiriami tikriausiai tų metų baisybių aplinkai. Kaip ir daugelis kriminalinių dramų, šis man pasirodė sausas, džiovino burną ir naikino vaizduotę, bet net neabejoju, kad atras savo žiūrovą, savus gerbėjus. Deja, aš šiuo filmu gerokai nusivyliau, kad perlipus į antrą filmo pusę suvokiau, kad kankinuosi, laukiu kažkokio sudominimo, o ne tik metaforomis apipintų dialogų, ne tik dokumentų slėpimo po namo pamatais ir ne tik užpuldinėjančius sunkvežimius... Ir tik viena scena – mergaitė žaidžianti su ginklu prie namų iš tikrųjų sujaudino, o visa kita praplaukė kaip pilkas švininis debesis...

Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb:7.1


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. liepos 26 d., ketvirtadienis

Filmas: "Važiuok" / "Drive"



Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Važiuok“ (Drive) (2011 m.). Tai filmas pasirodęs ir Scenoramoje, jį galėjote išvysti specialiame seanse. Šįkart ir vėl pabūsiu kritiškas, nes filmas manęs nesužavėjo. Tuoj paaiškinsiu kodėl. Viskas su šiuo filmu kaip ir gerai – danų kilmės režisierius tyčia sukūrė tik iš pažiūros tylų personažą – jį įkūnijo Ryan Gosling. Jam priekaištų neturiu – jis ir vėl buvo puikus, stiprioje rolėje, kai reikia kalbėti apie „save“ iš vidaus gelmių. Tą patį galiu pasakyti ir apie britų aktorę Carey Mulligan – ji taip pat buvo puiki...

Vidinė įtampa turėjo kilti iš personažų ir žadinti mano alkį, tačiau man to neužteko, kad užlopytų filmo siaurą ir šiek tiek nuvalkiotą siužetą – pinigai, kriminalai, mašinos, apiplėšimas, sąskaitų suvedinėjimas. Sorry, bet man, tiesą sakant, buvo nuo-bo-du. Šiaip filmas nėra prie prastų juostų krūvos, tačiau kažkuo išskirtine taip pat nepavadinčiau. Geri aktoriai ir vaidyba? Tai galima sutikti kas antrame draminiame filme, o pačios istorijos neatpirko nei šaltas ir subtilus, tylus personažo sadizmas, keista „meilė“, kurios irgi meile nepavadinsi... Kažkaip man šis filmas buvo sausas, troškus, nelindo nei į galvą, nei į sielą. Man asmeniškai trūko originalumo, kažko netikėto tiek ekspresijoje, tiek siužete. Likau tiesiog nepasitenkinęs...

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 7.8



Jūsų Maištinga Siela