Filmas: "Operacija Argo" / "Argo"

Sveiki, skaitytojai,

Ilgai vengiau Ben Affleck‘o filmo „Operacija Argo“ (angl. Argo) (2012), nes ankstesnis jo darbas „Miestas“ (2010) man sukėlė keistą pasipriešinimo bangą. Ne dėl to, kad „Miestas“ buvo prastas filmas, ne, jis buvo gana tirštas, kriminalinis ir tikrai geras, bet emocijos po jo buvo kažkokios klampios, bent jau taip atsimenu, todėl jau prieš „Argo“ kažkaip neobjektyviai buvau nusistatęs ir sakiau sau – apsieisiu, bet, kaip Justin Bieber sako, niekada nesakyk niekada. „Argo“, pelnęs geriausio metų filmo apdovanojimą „Oskaruose“ išties jau žiūrėjosi kiek kitaip, nei „Miestas“, o ir mano požiūris į kiną jau gerokai pasikeitęs ir ratas išsiplėtęs.

„Argo“, kiek sunkoka patikėti, yra paremta tikra istorija – veikėjai turi realius prototipus gyvenime ir praktiškai galima suklusti – ar ką nors girdėjome apie JAV ir Irano krizę 1979 metais? Ambasados šturmas Teherane išties atrodo įdomi dokumentika, juolab kad apie gelbėjimo operaciją „Argo“ ilgus metus niekas nežinojo. Gera medžiaga, gera analizė ir įtraukiantis trileris. Filmo autentiškumas išskirtinis – puikiai atkurtas dešimtmetis ir politinė atmosfera, nuolat politiškai šmėžuojantis televizorius, telefono rageliai ir net akinių kampučiai – viskas gerai apgalvota ir todėl bravo Benui Affleckui. Kada paskutinį kartą žiūrėjau kažką panašaus ir gero? Galbūt „Sirijana“ (2005) buvo tas puikus Rytų ir Vakarų konfliktiškumas, tačiau jis iš vartotojiškos pusės ir nužmoginimo, o „Argo“ turi gana įdomią idėją, kuri atrodo lyg ir kvailoka, lengvabūdiška gelbėjimo priemonė, tačiau ji efektyvi, gerai dera su įtampa ir apskritai po filmo žagteli – ar tikrai kažkur pasaulio užkampyje, kur civilizacijos vakarietiškos tiek maža, galėjo tokiu komerciniu būdu apdumti akis? Pasirodo, galėjo.

Gera vaidyba. Gal nesukurta kažkokių ypatingų veikėjų su išskirtiniais charakterio bruožais, o Ben Affleck didvyrio vaidmuo gal ir neprilygsta „Šindlerio sąrašui“, tačiau čia ne didvyrio charakteryje yra daugiausia žavesio, kiek filmo dermės visumoje. Įspūdingas sinchronas, organika ir pasakojimo įtaigumas, įvedama atsargaus humoro – kaip antai režisieriai ir prodiuseriai bei Holivudo bendravimo subtilybės, ruošiant operaciją „Argo“. Iš esmės tikėjaus gana niūrios, vienpusės ir labiau karinės dramos, o gavau visai gerą ir patraukliai subalansuotą dramą, kur neerzina kariniai veiksmai, bet priešingai – išplečia istorinių įvykių žinias, apie kurias lietuvių istorijų vadovėliai kol kas nutyla.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lizė Borden paėmė kirvį" / "Lizzie Borden Took an Ax"

Sveiki,

Jei ne amerikiečių aktorė Christina Ricci, tikriausiai niekada nebūčiau pamatęs filmo „Lizė Borden paėmė kirvį“ (angl. Lizzie Borden Took an Ax) (2014), kuris yra TV užsakytas ir sukurtas kriminalinis ir kartu mistinis filmas. Pradėsiu gal nuo to, kad tai visiškai neįspūdingas filmas – jo trukmė gana minimali, todėl žiūrėti tampa tik privalumu. 

Mėgstu mistinius filmus, tačiau šis buvo gana vidutinis – istorija niekuo beveik nenustebino. Nebent... muzikos takelis, kuris buvo pilnas šiuolaikinės muzikos. Mistinis filmas galėtų šiek tiek šlietis ir prie kostiuminių dramų – atitinkamas laikotarpis, kostiumai, kuriama atmosfera, tačiau ji neišplėtota, viskas atlikta taupiai, scenos izoliuotos dėl riboto biudžeto, o šiuolaikinė muzika, kuri įsiterpia į dramą, roko sąskambiai, atrodo šiek tiek keistoki, avangardiniai, lyg žiūrėčiau S. Capolos „Mariją Antuanetę“, kurioje taip pat ryškus šitoks laikmečių kontrastas. Na, bet šis filmas – tai TV filmas, todėl jo eksperimentą toleruoju.

„Lizė Borden paėmė kirvį“ – tai psichologinė kriminalinė mozaika. Režisierius norėjo sudėlioti mistifikuotą detektyvą, todėl daug scenų „išklibino“, suteikdamas joms aliuzijų į apsėdimą, lunatikavimą, psichinį pamišimą, bet kartu vyksta spėlionės, ar čia tik negudraujama siužetu ir pabaigoje paaiškės kur kas kitokia tiesa. Tiesą sakant, pabaiga šiek tiek nustebino, nors negalėtum pasakyti, kad šito negalėjai numatyti.

 

Tikroji Lizė Borden.

Kadras iš filmo "Lizė Borden paėmė kirvį".

Iš esmės filmas „pusė velnio“. Vietomis buvo nuobodokas. Jame išvydau Christina Ricci, kuri atliko gana vidutinišką savo karjeroje vaidmenį, o ilgos garbanos jai labai tiko. Tą patį galiu pasakyti ir apie Clea DuVall – vidutiniška vyresnioji sesuo. Pats filmas ne itin leidžia pasireikšti aktoriams, o režisūra atrodė skurdoka ne vien dėl finansų, bet kažko labai pritrūko – gal įtampos, gal netikėtumo pačioje istorijoje, kurią norėtą pateikti kaip biografinį mitologizuotą pasakojimą, bet manęs jis neįtikino, nors istorija remiasi 1892 metų nutikimu. Tiesiog smarkiai visko pritrūko, bet žiūrėti iš esmės galima, ypač tiems, kurie nėra pretenzingi kinui ir nori tiesiog „prastumti“ laiką.

Mano įvertinimas: 5.5/10

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laramie projektas" / "The Laramie Project"

Sveiki visi,

Paskutiniu metu nutolau nuo kino, bet retkarčiais vis į jį užklystu. Štai vienas pažįstamas paprašė „užmesti akį“ į TV filmą „Laramie projektas“ (The Laramie Project) (2002 m.). Na, „Laramie projektas“ iš tikro buvo žaibiška reakcija į 1998 metų įvykius Laramie mieste, iš to kilo pjesė „Laramie projektas“ (2000 m.), po kelių metų pasirodė ir šis filmas apie būtent šiuos žmones, kaip jie grūmėsi su bėdomis ir kaip iš to išaugino „taikos gėlę“. Prieš kokius tris metus esu čia rašęs apie Metju Šepardą (Metthew Shepard), jauną homoseksualą, kuris dėl savo lytinės orientacijos buvo išvežtas į laukus ir žiauriai, pririštas prie tvoros, sudaužytas dviejų jaunuolių ir paliktas numirti. Šį įrašą galite paskaityti paspaudę ČIA. Iš esmės mums mažai kas žinoma apie tuomet ne tik Vajomingą, bet ir visą Ameriką sudrebinusį įvykį. Šis filmas yra ne tiek apie Metju Šepardą, kiek apie Laramie miestą, kuris po šio įvykio pasikeitė visiems laikams, paliesdamas kiekvieną gyventoją.

Galima ilgai ir daug diskutuoti apie Metju įtaką tolesniems įvykiams Amerikoje, kurie dar labiau išryškino homofobų ir žmogaus teisių ir laisvių aktyvistų susipriešinimą. Be jokios abejonės filmas Metju labai sudievino, padarė tautos didvyriu, tačiau man patiko, jog filme stengiamasi parodyti abi puses, ne vien tik liaupses ir pagyras. Manau, filmo medžiagą daugiausia sudaro žmonių liudijimai teisme, kai du pakaltinami jaunuoliai buvo nuteisti iki gyvos galvos. Autentiški liudijimai leido suregzti gan platų su kriminaliniais prieskoniais pasakojimą apie tai, kodėl Laramie (kaubojiškame) miestelyje taip nutiko, kad tvarkingas vyrukas, kuris nuo draugų neslėpė savo orientacijos, buvo išvežtas į laukus ir paliktas mirti? Tas kodėl iki pabaigos neatsakomas, nes net patys nusikaltėliai gerai negali paaiškinti savo veiksmų, bet šio incidento pasekmės atsirūgo visoms valstijoms – kodėl žmonės negali būti savimi ir jaustis gerai tokiais, kokie jie yra?

Filmo struktūra gan nestandartinė, nes filmas yra vaidybinis, tačiau jo pateikimas yra dokumentinio pobūdžio, tačiau neapsirikite, viskas šiame filme yra surežisuota ir suvaidinta, nebent tik keli kadrai, kai pasisakomos viešos kalbos, pvz. Bilas Klintonas. Vaidmenis atliko milžiniškas pulkas ryškiausių aktorių, tokių kaip: Christina Ricci, Laura Linney, Peter Fonda, Dylan Baker, Steve Buscemi, Joshua Jackson, Jeremy Davies ir kt. Net nustebau, kad toks didžiulis žinomų aktorių panoro prisidėti prie šio filmo, kas iš tikro labai džiugina.

Juosta iš pradžių pasirodė erzinanti, nes nelabai supratau, kas ten vyksta, ko tie žmonės atvyko į Laramie miestelį (nors jau žinojau, kad filmas apie Šepardą), tačiau eigoje filmas sudomina, ima rutuliotis priežastys, versijos, požiūriai, kurie pjaunasi tarpusavyje, kai kurie kelia pasibjaurėjimą – simpatijas kam nors atiduosite, neliksite abejingi. Manau, kad filmas menine plotme nėra kažkuo labai išskirtinis, sakyčiau, jis turi labai aiškią didaktinę paskirtį – prabilti, pasakyti, išsakyti, šviesti, kurti suvokimą apie tai, kokie mes esame ir kur mūsų įsitikinimai, stereotipai, bukumas gali nuvesti. Filmo nelaikyčiau biografiniu, nors tam tikra prasme jį taip galėtume pristatyti, o įdomiausia tai, kad žinojimas, jog analogiškai gyvenime tai vyko, kai teismuose teisiami du žmonės, ar jiems bus paskirta mirties bausmė, ar ne, darosi šiurpu, kad toks tas keistas gyvenimas – čia jis yra, čia nebėra ir nuo tavęs gali jis nepriklausyti, gyvenimas lyg daiktas. Buvo galima sukalti dokumentinį filmą, net neabejoju, kad toks jau ir yra sukurtas, tačiau režisieriui Moises Kaufman rūpėjo išvystyti paties miestelio sudrebinimą, sukrėtimą, nei Šepardo istoriją.

Bet kokiu atveju, toks filmas, mano galva, yra naudingas. Tad džiugu, jog jis tuoj bus pristatytas internetinėje erdvėje su lietuviškais subtitrais.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 7.3


 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mergina su trūkumais" / "Girl, Interrupted"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Mergina su trūkumais“ (Girl, Interrupted) (1999 m.). Dar šią vasarą buvau užsikrėtęs visais Angelinos Jolie filmais, bet dar yra likę filmų, kurių nepavyko pamatyti. Šįkart mano akiratyje pasitaikė seniai geidžiamas filmas „Mergina su trūkumais“. Už šį draminį filmą pastaroji aktorė gavo auksinį gaublį, nors šis buvo žadėtas pagrindinei šio filmo aktorei Winonai Ryder. Šiaip, mano nuomone, abi aktorės šiame filme buvo nuostabios. Angelina Jolie atliko agresyvios beprotės Lizos vaidmenį, o Winona Ryder – jautrios ir subtilios Siuzanos. Pats filmas yra autobiografinės knygos ekranizacija, kuri nukelia mus į 1960 metus ir pasakoja beprotnamio ir reabilitacijos centro gyvenimą. 1960 metais depresija sergantys būdavo laikomi kartu su bepročiais ir asmenybės sutrikusiais bei žemo emocinio intelekto turinčiais žmonėmis, jie gyveno tose pačiose palatose, o vaistai dalijami vienodai, nepriklausant nuo skirtingų žmogaus diagnozių.

Filmas turi istorinės vertės, nes tai galimybė žvilgtelėti į gydymo istoriją. Kažkuo šis filmas man panašus į „Prozako kartą“, tai pasakojamas apie merginą, kuri serga depresija, bet ji iš esmės yra kartu ir sveika. Be to, pagrindinė herojė pradeda rašyti knygą būtent šioje klinikoje. Šiaip nepaprastai psichologizuotas pasakojimas, ryškūs sutrikę įvairaus tipo charakteriai ir, žinoma, superinė vaidyba, tačiau man pats siužetas pasirodė gan blankokas. Tai kas nutiko pagrindiniai herojai? Ji susidūrė su kitokiais ir suprato, kad jie yra jos draugai? Viskas? Žinoma, ji pasveiko nuo nenoro gyventi, padėjo kai kurioms merginoms, bet tikėjausi kažko kitokio, siužetine prasme. Bet jau vien dėl pačių aktorių verta pamatyti šį filmą.

Šiaip Angelina Jolie buvo man labai atpažįstama – maištinga, bebaimė ir t.t., tokie vaidmenys jai sekė iš paskos „Gia“, „Ugningos merginos“, lesbietiškos ir sutrikusios asmenybės vaidmenys, vėliau aktorė patrauks link veiksmo trilerių ir pasibaigs tokių gerų vaidmenų virtinė. O jau Winonos Ryder akys, ką ir bepasakysi... Šiaip filmas nesukėlė tokios didžiulės reakcijos ir apmąstymų kaip antai „Gia“, bet vis tiek patiko. 

Rekomenduoju gero filmo mėgėjams, įvertinkite Jūs patys.

Mano įvertinimas: 9/10 
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 7.3 

Jūsų Maištinga Siela