Filmas: "Greta" / "Greta"

Sveiki,

Tamsiame trileryje „Greta“ (angl. Greta) (2018) režisierius Neil Jordan bando atskleisti beprotišką motinišką instinktą globoti ir mylėti, kai iš tikrųjų moteriai gyvenimas to nesuteikė. Istorijoje pasakojama apie merginą iš Manheteno, kuri metro randa rankinę ir nusprendžia ją grąžinti savininkei, kuri pasirodo tokia miela, kad užsimezga draugystė, kuri netrukus perauga į maniakišką persekiojimą...

Filme pasirodo mano mėgstama prancūzų aktorė Isabelle Hupert ir iškili jaunosios kartos aktorė Chloe Grace Moretz, kurios ir tampa pagrindinėmis šio filmo veikėjomis. Vienas retesnių atvejų, kada žiūrėdamas šį iš esmės vidutinišką filmą, nenoriu absoliučiai analizuoti scenarijaus vingių. Viskas daugiau ar mažiau matyta, ar tai būtų siaubo filmas „Mama“, ar tai būtų serialas „Tarnaitės pasakojimas“ – visur apie tą išaukštintą, neišsipildžiusį motinystės poreikį rūpintis ir prižiūrėti. Manau, filme iš esmės pernelyg tai akcentuojama kaip pagrindinė filmo idėja, į antrą planą nugrūdant kur kas spalvingesnius psichopatės pasireiškimo būdus, kuriuos būtų galima panagrinėti ir atskleisti naujomis spalvomis. Bet trileris yra trileris, todėl jame tvyro klišinių veiksmų ir padarinių sistema – slaptame kambariuke kalinamos merginos (o rankinių vaikinai tikriausiai niekada nesistengia sugrąžinti?) ir sadistinės fortepijono ir kepimo pamokos atrodo kaip lokaliai užbaigtas copy paste nuo kitų istorijos idėjų nugvelbtas irisas.

Visgi filmo persekiojimo scenos, kad ir kaip atrodytų sąlygotos ir neįtikinamos, trileryje jos vis vien veikia ir kelia išties nemenką susijaudinimą ir nerimą merginos atžvilgiu. Maniakinis persekiojimas yra vienas iš tų dinamikos faktorių, kas verčia nenuleisti akių ir negalvoti, kada baigsis filmas, tačiau, kai psichopatė klaikiai naiviai apsvaiginusią „dukrelę“ parsitempia namo, darosi jau daugmaž nuobodu, nes jau aišku, kuo visa tai pasibaigs, tad belieka kantriai sulaukti to numatomo finalo.

Filmas, skirtas pramogai, su žiupsneliu psichologinio ir fizinio smurto, į kurį žiūrėdami jaučiame saugumą, kad viskas vyksta filme, o ne mūsų gyvenime. Itin didelės analizės, kas ir kodėl taip elgiasi, ieškoti nereikia, viskas pateikta jau supjaustyta riekėmis, kad žiūrovas begalvodamas nepavargtų.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Informatorius" / "The Insider"

Sveiki, skaitytojai, 

Dievaži, šis filmas mano seife prarūgo daugiau nei tris metus ir niekaip iki jo nenusikasdavau, tačiau kažkaip, atrodo, atsirado noro vėl į eterį susigrąžinti aktorių Russell Crowe. Filmas „Informatorius“ (angl. The Insider) (1999), pasirodo, nėra jau toks lengvas ir paprastas filmas, kokį tikėjausi išvysti. Įdomu ir tai, kad filmas buvo nominuotas net 7 „Oskarams“, tačiau nepelnė nė vieno.

Na, filmas nė kiek nesenstelėjęs, o biografinė drama su trilerio elementais pasakoja apie realų asmenį – chemijos daktarą, kuris ilgą laiką dirbęs itin stambioje įmonėje, kuri nuodija savo tabako produkcija žmoniją, nusprendžia iškelti į viešumą nikotino poveikį organizmui. Iš esmės man asmeniškai filmas priminė apskritai tas didžiąsias Amerikos su įvairiomis institucijomis susijusiomis bylas, pvz., filmas „Didžioji skola“ (2015) ar ta pati drama, kuri šiemet pelnė „Oskarą“ „Sensacija“ (2015). 

Kodėl filmas nėra toks paprastas? Gal dėl to, kad pradžia buvo itin sunkiai „įsivažiuojanti“. Kažkodėl scenarijus brėžia platų biografinį kontekstą, ypač šeimos santykius ir didžiulį korporacijos spaudimą. Iš esmės labai sunku įsivažiuoti, nes 40 pirmųjų minučių tėra piešiama pati situacija, įtampa tikroji prasideda persiritus per pirmąjį žiūrėjimo valandą, todėl nekantresnis žiūrovas, kuris trokšta, kad būtų „prijaukintas“ per pirmąsias 10 minučių – nesitikėkite nieko panašaus. Buvo ir man mintis kilusi, gal neverta žiūrėti, tačiau „iškentėjau“ ir bendrame kontekste galiu pasakyti, kad filmas geras. Labiausiai išryškėja noras susitelkti į įvykius, o ne norą sudirginti žiūrovą. Tiesa aukščiau komercinio kino, todėl filmas tuo ir geras. Geras jis dėl ir nuostabaus aktorių dueto – Al Pacino išvis mane nustebino ir jau nebe pirmą kartą. Gera režisūra, dėmesys istorijos teisingam atskleidimui ir šeimos įtampai leidžia mėgautis lėtu ir skvarbiu filmu. Man patiko, nors ir pareikalavo kantrybės.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Čikaga" / "Chicago"

Sveiki skaitytojai,

„Geišos išpažinties“ ir „Gilyn į mišką“ režisierius Rob Marshall tikriausiai nesitikėjo tokios sėkmės, statydamas filmą „Čikaga“ (angl. Chicago) (2002), kuris buvo nominuotas net 13 „Oskarui“, iš kurių pelnė net 6, įskaitant ir geriausią metų filmą. Net keista pasidarė, kai suvokiau, jog šio filmo kažkaip dar nesu matęs, tik pradėjęs žiūrėti staiga susivokiau, kad fragmentiškai tarp TV reklamų esu visgi matęs... Tiesą sakant, dabar sunku įvardyti šio filmo sėkmės priežastis ir tokį įtikimą įvairiems kino kritikams, nes filmas sužiūrėjo, liaudiškai tariant, „visai nieko“.

Tiesą sakant, 2009 metais režisierius bandė pakartoti „Čikagos“ sėkmę su filmu „Devyni“, į kurį sukvietė visas dainuojančias mega Holivudo žvaigždes ir tas filmas man padarė kur kas didesnį įspūdį nei „Čikaga“, gal viskas būtų kiek kitaip, jeigu būčiau pasirinkęs kitokią chronologinę tvarką. Bet jau šaukštai po pietų. Iš tikrųjų „Čikaga“ man nepasirodė briliantinis filmas, nors aktoriai parinkti puikiai. Nuostabiai pasirodė ir ta pati Chatherine Zeta-Jones, kuri pelnė už antrą planą „Oskarą“, puikiai ir Reene Zellweger, tačiau išvis man labai patiko siūbuojančių krūtų savininkė Queen Latifah. Miuziklas tarp kalėjimo sienų priminė savotišką XX a. pradžios nusikaltėlių skandalus pamėgusią Čikagą kaip „Karmen“ savotiškas perdirbinys. Naivi blondinė, įsitvėrusi į savo banalią svajonę tapti ryškia kabareto žvaigžde, priminė netgi muilo operų lygio manipuliatorę. Kaip vertinti filmą? Kaip kabaretą, kaip gana planingai surengtą šou, kičą, neturintį nieko bendro su realybe. Geros dainos, šokiai, kriminalinis kontekstas, besivaikančių sensacijų minia, kuri čia pat už posūkio pamiršta savo „dievukus“, kur reikia mokėti meluojant save pateikti, jeigu nori nors kiek žmonių dėmesio...

Filmas neblogas, nors „Devyni“ man kaip miuziklas ir istorija patiko kiek labiau, tačiau ir „Čikaga“ turi labai daug gerų dalykų – aktorius, vizualumą, kabaretinę dvasią, istorinį Čikagos kontekstą ir tiesiog tokį filmą lengva kažkodėl žiūrėti, priimama be didesnių lūkesčių kaip reginį su neblogu turiniu. Taigi žiūrėti galima.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Prisiminti pavojinga" / "Paycheck"

Sveiki, skaitytojai ir kino mėgėjai,

Garsus režisierius John Woo, sukūręs ne vieną masėms įtikusį filmą, tarp kurių daugybė azijietiškų kino filmų ir holivudinių kaip antai „Misija neįmanoma II“ ir t. t. Sukūrė ir filmą „Prisiminti pavojinga“ (angl. Paycheck) (2003), kuris gana drungnai buvo įvertintas kino kritikų, bet žiūrovams patiko. Patiko jis ir lietuvių žiūrovams, tai byloja gana geri ir šilti komentarai internetinėje erdvėje, todėl ryžausi pažiūrėti šį filmą ir aš. Ne dėl režisieriaus, o dėl tų šventų komentarų ir, žinoma, aktorių.

O filmas, pasirodo, mokslinės fantastikos žanro, trinamos Ben Affleck‘o personažo atmintis, o jis sukuria mašiną, su kuria būtų galima žvilgtelėti į ateitį. Toli gražu iki „Gatakos“, nors dėl Umos Thurman „kvapo“ filmas kažkuo dvelkteli trokštama, bet nepasiekiama elegancija. Visgi filmo idėjos būta neblogos – ateities žinojimas trina žmonijos dabartį, bet ar tai išaiškinsi dvimačiams ir siaurapročiams valdžios atstovams? Toks jausmas, kad sustatytas filmas iš tiesmukų, siaurapročių, nes kovojančioji valdžios pusė labai jau žemo intelekto, nors kas gi sėdi pas mus valdžioje? Tokie patys, kaip ir filmuose. Charakteriai pasirodė neįdomūs, neišvystyti, kažkur matyti, nukopijuoti. Veiksmo čia irgi netrūksta – ratuotos gaudynės ir t. t. Visa intriga laikosi tik ant siužeto, ant to, ką personažas sudėjo į tą popierinį voką ir kaip tie dvidešimt daiktelių pasitarnaus jo galutiniam tikslui, o visa kita, tiesą sakant, buvo nuspėjama, neįdomu ir tiesiog, nepabijosiu pasakyti, prasto lygio, ypač valdžios ir įsimylėjusios poros kovos frontas, kuris beveik paremtas ne trileriu, o komikso elementais – kulka myli herojus, todėl herojus jos išvengia.

Filmą galima žiūrėti kaip neįpareigojantį filmą, kuris labai vidutiniškas, nieko nenustebinantis ir praktiškai režisūra nieko naujo nepateiks. Smagu vėl buvo sutikti Ben Affleck, Uma Thurman ir Aaron Eckhart, bet jų personažai neintrigavo, o trilerio ir fantastiniai elementai buvo gana žemo lygio. Tiesiog labai pristigo dvasios visam filmui.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela