Filmas: "Psichopato bučinys" / "Woman of the Hour"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Man sunku pasakyti, kodėl amerikiečiai taip mėgsta kurti kino filmus ir serialus apie savo šalies tikruosius serijinius žudikus. Iš vienos pusės tai makabriška, nes norint įsiamžinti tokiu būdu reikia daug ir maniakiškai žudyti ir naiviai tikėtis, kad galbūt vieną dieną apie tave kas nors sukurs filmą. Aišku, kalbu absurdiškai, tačiau amerikiečiai pakvaišę dėl savo serijinių žudikų, o beprotiškos istorijos tampa pramoga, tiesa, šiurpia ir sunkiai suvokiama, kad taip, kaip, pavyzdžiui, aktorės ir nuo šiol jau režisierės Annos Kendricks filme „Psichopato bučinys“ (angl. Woman of the Hour) (2023), apskritai tikrovėje galėjo būti.

 

Pasirodo, aštuntajame dešimtmetyje iš tikrųjų JAV-ose siautėjo toks serijinis žudikas Rodney Alcala (1943-2021), fotografuodamas jaunas merginas ir porindamas apie tai, kad jo gražios ir atsidurs ant žurnalų viršelio. Galiausiai nusivežęs į laukus fotosesijai jas pasmaugdavo. Įdomu tai, kad Rodney vienu metu, kol žudė tame laikotarpyje merginas, sudalyvavo absurdiškai populiarioje TV šou pasimatymų laidoje, kurioje buvo pasirinktas dalyvės Sheryl Bradshaw kaip tinkamiausias iš trijų kandidatų. Galiausiai Sheryl per plauką netapo auka, o pats žudikas buvo atpažintas kitos nužudytos merginos draugės, tačiau nei policija, nei kiti tuokart liudijimais nepatikėjo.

 

Filmas šiaip labai giriamas tiek kritikų, tiek jį mačiusiųjų, tačiau, tenka pripažinti, kad sužiūrėjau be didesnio intereso ir įsitraukimo. Mįslių filme nesitikėkite, žudikas žinomas nuo pačių pirmųjų kadrų, todėl intrigos nelabai ir lieka. Režisierė gana neblogai atkuria aštunto dešimtmečio atmosferą, laikmečio madas ir bendravimo kultūrą, tyčia paryškina feministinius aspektus. Kad ir kaip bežiūrėsi, atrodo, kad filmas neblogas, bet jis man gan prėskai susižiūrėjo. Gal buvau matęs per daug istorijų apie serijinius žudikus, kurie buvo įdomesni ir sudėtingesni? Reikia pasakyti, kad šįkart mano toks vertimas absoliučiai subjektyviai emocinis – filmas, kurį greitu metu tiesiog pamiršiu ir net neprisiminsiu. Tiesa, buvo kelios įtemptos scenos, sukaltos pagal klasikinius 2000-ųjų įtampos kino triukus, jos tą akimirką prikaustė dėmesį, bet tik tiek iš šio filmo žavesio ir teliko.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Balsai" / "The Voices"

Sveiki,

Šį filmą apie psichinį ligonį ir serijinį žudiką „Balsai“ (angl. The Voices) (2014) atradau visai netyčia, pažiūrėjęs Lars von Triero filmą „Namas, kurį pastatė Džekas“ – komentarai tikino, kad šie filmai labai jau panašūs, tačiau „Balsai“ kur kas įdomesnis variantas. Nutariau surizikuoti.

Kaip ir tikėjausi, Lars von Triero filmas kur kas geresnis, tad komentatoriams turėčiau kažką atsakyti. Iš tikrųjų filmą režisavo iš Irano kilusi režisierė M. Satrapi, kuri neblogai įvaldžiusi holivudinį matymą ir stilių. Tai tarsi, sakykim, kultinio filmo „Mirtis jai tinka“ sukryžminimas su „Namas, kurį pastatė Džekas“. Tarsi problema labai rimta ir serijinis žudikas iš tikrųjų kraupiai baisus, bet ne toks, kokį matome Triero filme. Režisierė labiau žaidžia su piliulėmis ir sąmonės aptemimu – toks pagrindinis veikėjas, veikiamas prieštaringų balsų, kurie įkūnija šuns (angelo) ir katino (velnio) tipažų. Kalbančios nupjautos galvos, siaubo estetiški ir beprotiški nužudymai, viskas perteikta kiek ironizuotoje šviesoje, veikiant pasakotojo ir pagrindinio veikėjo pozicijoje. Išties filmas kiek kvaištelėjęs ir, galima teigti, netgi turi išties gerą scenarijų, perspektyvų ir originalų matymą.

Bet visumoje filmas labiau pramoginio tipažo. Psichopato biografija pateikta „šiek tiek linksmiau“. Filmą vien dėl to ir verta žiūrėti, dėl bandymo sudėtingas siaubo filmo temas perteikti kiek pasaldintu kinematografiniu padažu. Ką gi, filmo kūrėjams tai išties pavyko, bet visumoje filmas toks „nerimtas“. Kažkur tarp smarkiai stilizuotų komedijos pasažų virpteli šio filmo tikrasis tragedijos minties atskleidimo mastas, tačiau visa tai išties negyva, sintetiška. Visas filmas tarsi vienas didelis psichopatizavimo farsas: truputį negyvojo teatro, truputį patrauklaus Holivudo spindesio, truputį aštrių detalių... Filmo problema nėra žanrų makalynė, priešingai – tai kuria unikalų žvilgsnį, tačiau visumos vaizdas išėjo, kaip ir tikėtasi, labai makabriškas, filmo idėja ir turinys suplokštėję, todėl tai tampa gan vidutinišku filmu, kurį tiktų ir per Velykas ir per Helovyną žiūrėti vėlai vakare, kitaip sakant, bet kokiai laiko praleidimo progai.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nedidelė paslauga" / "A Simple Favor"

Sveiki,

Kai nieko gero nesitiki, ima ir iššoka kas nors spalvingo ir stilingo iš plačiojo holivudinio tipažo filmų, kaip nutiko man aną vakarą, kai be didesnių lūkesčių su šeima nusprendžiau pažiūrėti „nieko neįpareigojančią“ juostą „Nedidelė paslauga“ (angl. A Simple Favor) (2018), kuri beregint prikaustė mano dėmesį. Režisierius Paul Feig man puikiai žinomas iš tokių vykusių komedijų kaip „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ bei „Ji – šnipė“. Šįkart režisierius kuria labiau intriguojantį trilerį.

„Nedidelė paslauga“, kad ir kaip beatrodytų holivudiniais šablonais nugrimuota istorija, turi savito režisūrinio savitumo ir žavesiu. Visų pirma – viskas stilinga, tvarkinga ir, kas svarbiausia – nenuspėjama. Dvi puikios Holivudo aktorės Anna Kendrick ir Blacke Lively – nenusibostančios ir savo sukirpimu „atstovinčios“ savo intriguojančius personažus. Žinoma, tokiame filme nesitikėkite nieko ypatingai natūralaus, tai žaidybinis trilerio tipažo filmas, kurios pagrindinė idėja – išlaikyti intrigą, tam tikrą paslaptį po šachmatų ėjimais grįstomis scenomis. Smagu, kad gana vidutiniška istorija, kurią dažnas režisierius tikrai būtų gana tobulai sudirbęs į neįdomią istoriją, Paul Feig rankose virto stilinga ir intriguojančia istorija.

Nors istorijos pabaiga gal kiek ir nuspėjama, makabriška, kiek netgi parodijuojanti nevykėlius, bet visumoje netgi toks sprendimas atrodo žaismingas ir labai tinkantis pačiai juostai. Prisipažinsiu, kad prieš žiūrėdamas net nepasidomėjau, kas režisierius, bet kai po to sužinojau, jog tai tas pats Paul Feig, dabar net neabejoju, kad jis tikrai puikus Holivudinio stilingo ir profesionalaus kino kūrėjas. Filmas man kažkodėl labai patiko, manau, jis turėtų visai neblogai susižiūrėti tiek masinio kino žiūrovams, tiek kino gurmanams, kurie gali ir moka mėgautis stilingu kiču, kuris beregint tampa kokybės ir meno rodikliu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb:6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sąskaitininkas" / 'The Accountant"

Sveiki, kino gurmanai,

Vienas naujausių Ben Affleck darbų buvo „Sąskaitininkas“ (angl. The Accountant) (2016), kurį turėjau pamatyti tikriausiai prieš dvejus metus, bet nutiko taip, kad pažiūrėjau jį pavėlavęs. Taigi atsilikęs nuo naujausių kino madų, bet jeigu bėgsi paskui kino naujienas, galima išvis nebepamatyti dar neregėtų senesnių kino perlų. Ar „Sąskaitininkas“ yra kino perlas? Žinoma, kad ne, tačiau turiu apie jį pasakyti ir šio bei to itin gero...

Filmo pasakojimas išplėtotas iki epinio – tai iš pažiūros trileris pirmajame plane, kai autizmu sergantis ir save nuolat valdyti privalantis sąskaitininkas (ironiškai – buhalteris) dar turi ir antrąją profesiją – yra profesionalus žudikas. Antrame plane – jo vaikystės ir šeimos drama, kova su savo kitokiais poreikiais, baimėmis ir griežtu tėvo auklėjimu. Iš esmės filmas sodrus, daugiasiužetis, tačiau rišliai ir aiškiai viską sujungiantis į visumą, tad patenkina ir trilerio mėgėjus, ir dramos dūsautojus. Sukurti daugiamatį filmą visgi nėra lengva, tačiau Holivudas nuolat įrodo, kad kartais pasistengus galima daug ką padaryti, orežisieriui Gavin O‘Connor, kuris sukūrė praeityje išties dėmesio vertą „Kovotojus“ (2011), tai sekasi. Žinoma, filme prifarširuota nemažai smurtinių šaudynių, tačiau visame tame stiprybės ir savęs nugalėjimo kontekste tas smurtas kažin koks atrodo pasiteisinęs, beveik filosofinio lygmens, tad visai negaila, kad eiliniai banditai krinta kaip musės nuo pagrindinio herojaus, o vos tik pats herojus sužeidžiamas, jau norisi traukti orą per dantį. Tas kovoje gerieji ir blogieji pasiskirstymas tikriausiai neišvengiamas kaip ir įprastame amerikietiškame trileryje.

Visgi šiame filme įdomiausias yra Ben Affleck atliekamas autizmu sergančio žmogaus vaidmuo. Jis toks suaktyvintai ypatingas, kad tampa kone super didvyriu. O juk super didvyriai B. Affleckui labai tinka – tą rodo jo karjeros vaidmenys. Nežinau, net kaip pasakyti, šis niekšiškas įvairaus smurto pavidalo (vaikystėje, šeimoje, suaugus) tiek pritvinkęs, kad tampa netgi audrinančiu trileriu, kurį norisi žiūrėti iki galo. Velniai griebtų, šiam režisieriui vėl pavyko sukurti gerą filmą.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gilyn į mišką" / "Into the Woods"

Sveiki,

Filmas „Gilyn į mišką“ (angl. Into the Woods) (2014) turėjo mažų mažiausiai būti malonus, nes surinkti aktoriai ir siužetas žadėjo be galo daug. „Geišos išpažinties“ bei miuziklų „Čikaga“, „Devyni“ režisierius Rob Marshall žadėjo irgi daug. Pasakų kryžminimas (Broliai Grimai, Šarlis Pero) atrodė neįtikėtinai paranki idėja šiuolaikiniam kinui, juolab, kad pamažu vientisos pasakos interpretacijos paskutiniuoju metu buvome sulaukę tik „Piktadarės istorija“ – dar vis neatsibodęs žanras, o miuziklas irgi svaigino įvairiomis galimybėmis.

Deja, filmas manęs „nepalietė“, nesujaudino ir nesudomino. Siužetas nors ir ganėtinai neprastai suraizgytas, bet filmo pradžia labai neįspūdingai silpna, o vėliau beveik visa filmo siužetinė eiga nuspėjama. Personažų pasakų maišalynė skirta labiau suaugusiai auditorija nei vaikams, kurie su tomis pasakomis tik pradeda susigyventi, nėra itin gabūs atskirti veikėjus ir juos identifikuoti iš skirtingų pasakų. Miuziklo dalis man irgi nepatiko – dominuoja aštrūs ir spigūs, erzinantys ir ganėtinai monotoniški balsai, kurie nepadėjo nei filmui, nei patiems aktoriams. Pasaką miuziklą gana palankiai įvertino kino kritikai, tačiau aš toks gailestingas nebūčiau. Iš aktorių galėčiau paminėti nebent dvi – Emily Blunt, kuri įtikino ir, žinoma, Meryl Streep, kurios pasirodymas buvo nominuotas „Oskarui“, kas mane itin nustebino. Taip, ji filme atrodo gerai, tačiau jokios nominacijos už šį vaidmenį jai neskirčiau, todėl įtariu tiesiog nesveiku pataikavimu – vien dėl to, kad ji legendinė Meryl Streep. Apie Anna Kendrick aš šįkart patylėsiu – visiškai netiko Pelenės vaidmeniui – nuobodi per visą pilvą ir paimta tikriausiai dėl to, kad turėjo dainavime patirties. Apie vyrus princus aš tegaliu pasakyti tik tiek – tipiški, statiški, nuobodūs, o vienas iš jų dar ir prastai dainuojantis.

Grafikos elementų, lyginant su „Piktadarės istorija“, šiek tiek pagailėta. Gal dėl riboto biudžeto, nežinau... Ir šiaip filmas ganėtinai nuobodus, trūko juokelių, intrigos, kažko, kas prikaustytų ir suaugusį žiūrovą. Gal reikėjo statyti ne miuziklą? Nežinau. Žodžiu, mane filmas nuvylė.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

FIlmas: "Viskas ore!" / "Up in the Air"

Sveiki, kino mėgėjai,

Kanadiečių režisierius Jason Reitmen jau turi tikrai neprastą vardą kino industrijos pasaulyje, jo labiausiai pripažinti pilnametražiai darbai neaplenkė ir Lietuvos kino mėgėjų – „Džuno“, „Ačiū, kad rūkote“, „Jauna pilnametė“ ir kt. Jo filmas „Viskas ore!“ (Up in the Air) (2009) taip pat buvo pastebėtas kino kritikų ir žiūrovų. Režisierius ir toliau, kaip ir „Džunoje“ naudoja lyrišką ir beveik liūdną humorą, čia jaučiasi izoliuoto ir atskirto žmogaus jausena, nors jis ir daug keliaujantis. Filmas klausia, kur yra žmogaus namai, jei jis nuolatos keliauja? Ar įmanoma pabėgti nuo manų ir tuo labiau slėpti faktą nuo savęs, kad jų ilgiesi?

Filmas „Viskas ore“ vykęs įvairiomis prasmėmis. Viena iš jų, kad režisierius puikiai pasirinko erdvę – oro uostus ir lėktuvus, erdvę, kur, rodos, paprastas žmogus niekada nesijaus patogiai ir niekada nesijaus kaip namie. Puikiai išnaudodamas oro uostus, jis kuria kontrastingo ir gan ciniško žmogaus portretą, kurio vaidmenį patiki žaviajam George Clooney ir šitas gražuolio ciniko vaidmuo labai tinka! Jam į kompaniją ateina savotiška sielos draugė aktorė Verga Farmiga, kuri sukuria tikrai sodrų ir spalvingą charakterį. Iki tol šios aktorės tokios įdomios bent jau man neteko matyti. Aišku, filme pasirodo ir per penkerius metus iškilusi žvaigždutė Anna Kendrick, kuriai kruopščios ir reiklios studenčiokės Natali vaidmuo irgi buvo gerai sustyguotas. Apskritai manau, kad ši juosta yra geresnė už „Jauną pilnametę“ ir galgi net patį „Džuno“.

Nebanalus siužetas, saikingas humoras, subtilus ir tylus graudulys, bet tik toks „vyriškas“, be ašarų, tik su melancholiškais pamastymais, kai atsidarai namų duris, kuriuose nebuvai porą mėnesių ir nieko juose nerandi, tada užduoti tą tylų klausimą, o ar aš noriu ką nors juose rasti? Tai filmas apie sąmoningai žmogaus pasirinktą vienatvę, pasineriant į darbą, kuris tampa ir gyvenimo būdu, ir charakteriu. Rekomenduoju šią puikią juostą ne tik kinomanas, gurmanams, ji sukalta tokiu lengvu kalbėjimu, kad tampa labai lengvai prieinama ir suprantama masiniam kino vartotojui, todėl tie, kurie bijo, jog filmas pernelyg rimtas ir gali susukti smegenis, tai galiu atsakyti, kad be reikalo būkštaujat. Dar nematėte „Viskas ore“? Tai ko gi jūs laukiate?

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Aukšta klasė" / "Pitch Perfect"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti dar vieną komediją, kuri vadinasi „Aukšta klasė“ (Pitch Perfect) (2012 m.). Ši komedija man turėjo atnešti didelę dozę juoko, tačiau susižiūrėjo pakankamai ramiu veidu. Filmas man priminė daugybę vidutiniškų komedijų apie etatinius dainų, šokių konkursus, (pvz. „Šokis Hip-Hop ritmu“), kur pravadžiuoti autsaideriai filmo finale vargais ne galais išplėšia pergalę. Filmas būtent tokio tipažo, kada studentų miestelyje prasideda nauji metai ir akapelos chorai ima varžytis, niekindami vienas kitą, bet galiausiai čia neišvengta meilių ir simpatikų tarp konkurentų.

Filmas man nieko neišsiskyrė, o ir kritikų neblogi atsiliepimai šiek tiek glumina. Sakau, siužeto plotme filmas turėtų būti diskvalifikuotas, nes yra typ-top tokių konkursinių komedijų kopija, tik kiti personažai ir šiek tiek kitokios aplinkybės. Na, taip, aktoriai pakankamai dainingi, šarmingi, įdomūs, o ir žiūrėti buvo vidutiniškai įdomu, tačiau, kad juokčiausi, draskyčiausi ar alpėčiau – tai toli gražu iki tokios komedijos.

„Aukšta klasė“ – tai dar vienas iškeptas vidutinis blynas masinėms minioms, kurios vėl nuėjusios į teatrą nieko naujo nepamatys, bet sakys, kad filmas „labai geras“, tačiau vardan kokybės, galiu pasakyti, kad filmas žiūrimas, tačiau, na, jūs gi suprantate, tą laiką galite paskirti ir įdomesnei bei originalesnei juostai, nebent esate išsiilgę maniakiškų konkursų ir vidutiniškai inkrustuotos romantikos. Man šis filmas iš serijos „visai nieko“, tačiau didesnių simpatijų nepaliko.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.2 




Jūsų Maištinga Siela