2024 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Filmas: "Psichopato bučinys" / "Woman of the Hour"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Man sunku pasakyti, kodėl amerikiečiai taip mėgsta kurti kino filmus ir serialus apie savo šalies tikruosius serijinius žudikus. Iš vienos pusės tai makabriška, nes norint įsiamžinti tokiu būdu reikia daug ir maniakiškai žudyti ir naiviai tikėtis, kad galbūt vieną dieną apie tave kas nors sukurs filmą. Aišku, kalbu absurdiškai, tačiau amerikiečiai pakvaišę dėl savo serijinių žudikų, o beprotiškos istorijos tampa pramoga, tiesa, šiurpia ir sunkiai suvokiama, kad taip, kaip, pavyzdžiui, aktorės ir nuo šiol jau režisierės Annos Kendricks filme „Psichopato bučinys“ (angl. Woman of the Hour) (2023), apskritai tikrovėje galėjo būti.

 

Pasirodo, aštuntajame dešimtmetyje iš tikrųjų JAV-ose siautėjo toks serijinis žudikas Rodney Alcala (1943-2021), fotografuodamas jaunas merginas ir porindamas apie tai, kad jo gražios ir atsidurs ant žurnalų viršelio. Galiausiai nusivežęs į laukus fotosesijai jas pasmaugdavo. Įdomu tai, kad Rodney vienu metu, kol žudė tame laikotarpyje merginas, sudalyvavo absurdiškai populiarioje TV šou pasimatymų laidoje, kurioje buvo pasirinktas dalyvės Sheryl Bradshaw kaip tinkamiausias iš trijų kandidatų. Galiausiai Sheryl per plauką netapo auka, o pats žudikas buvo atpažintas kitos nužudytos merginos draugės, tačiau nei policija, nei kiti tuokart liudijimais nepatikėjo.

 

Filmas šiaip labai giriamas tiek kritikų, tiek jį mačiusiųjų, tačiau, tenka pripažinti, kad sužiūrėjau be didesnio intereso ir įsitraukimo. Mįslių filme nesitikėkite, žudikas žinomas nuo pačių pirmųjų kadrų, todėl intrigos nelabai ir lieka. Režisierė gana neblogai atkuria aštunto dešimtmečio atmosferą, laikmečio madas ir bendravimo kultūrą, tyčia paryškina feministinius aspektus. Kad ir kaip bežiūrėsi, atrodo, kad filmas neblogas, bet jis man gan prėskai susižiūrėjo. Gal buvau matęs per daug istorijų apie serijinius žudikus, kurie buvo įdomesni ir sudėtingesni? Reikia pasakyti, kad šįkart mano toks vertimas absoliučiai subjektyviai emocinis – filmas, kurį greitu metu tiesiog pamiršiu ir net neprisiminsiu. Tiesa, buvo kelios įtemptos scenos, sukaltos pagal klasikinius 2000-ųjų įtampos kino triukus, jos tą akimirką prikaustė dėmesį, bet tik tiek iš šio filmo žavesio ir teliko.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 6.6

 



Jūsų Maištinga Siela 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą