Sveiki, skaitytojai.
Vėl sekmadienis ir vėl praėjo beprotiška savaitė,
reikia telktis dar vienam savaitės cirkuliavimo ciklui. Kodėl beprotiška? Pagal
daugelį misticizmo šiuolaikinių teorijų, o ypač manifestuotojų, šioji realybė
yra tik mūsų pačių atspindys, todėl kas sekundę kuriame tą tikrovę, tik kodėl,
man kirbėjo, negaliu iš akmens padaryti aukso, o sniego paversti eurais? Gal
dėl to, kad šioji tikrovė yra ribota, ji nėra čia ir dabar pavaldi dėl
įsigalėjusio fizikinio santykio ir ribotumo, tačiau galima daugiau įdėjus
pastangų keisti likiminius parametrus ir savo asmenines būsenas, todėl
ilgalaikė ir nenutrūkstama meditacijos praktika bei pozityvios mintys atveria
kitas galimybes ir tikrovės variantus.
Visatą dažnai įsivaizduoju kaip varlių kurkulus, kurių
kiaušinėliuose blaškosi po vieną visatą-buožgalvį, kai buožgalvis pagalvoja,
jog šiandien bus viskas gerai, jis sukuria dvi visatas: vienoje ten, kur buvo
kaip visada, o kitą – geresnę įvykių eigos visatą. Tam tikra prasme, kaip sako,
Visatos galimybės beribės, nors ir tvirtai stovime ant žemės ir, atrodo, nieko
ypatingo nevyksta. Bet vyksta. Kiekvieną akimirką gimsta naujų begalinių visatų
versijų ir tą pačią daug visatų miršta, o mes vis nesibaigiame. Argi tai nėra
beprotiška palyginus su tuo, kokią visatos sampratą siūlo Einšteinas arba
krikščioniškasis pasaulis? Kokioje versijoje tu gyvensi gali priklausyti net
nuo to, ar užmuši tu uodą, ar neužmuši, nors tikrovėje atrodys, jog nėra jokio
skirtumo. Yra.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą