Sveiki,
Pastaruoju metu nesu linkęs žiūrėti tamsias ir liūdnas
šiaurietiškas dramas, kur vyksta itin dramatiški įvykiai, veikėjai neįstengia
vieni kitų pakeisti, o jų būsenas iliustruoja kokia nors šalta į aštrias uolas
besitrankanti jūra. Visgi pažiūrėjau airių filmą „Dievo sutvėrimai“
(angl. God's Creatures) (2022), kuris iš esmės įkūnija visa tai,
ko iš tikrųjų vengiau. O vengiau, aišku, be reikalo, nes viskas su šio filmo
atmosfera yra gerai, kaip tik papildo mūsų prasidėjusį tamsų ir niūrų lapkritį
su smarkiais vėjais ir lietumi.
Istorija pasakoja apie mažą žvejų miestelį, kurio
pagrindinėje žuvų išdarinėjimo fabrike dirba aktorės Emily Watson sukurta veikėja
Ailyn. Darbas alinantis ir sudėtingas, reikalaujantis ištvermės. Atmosfera iškart
fokusuojanti į sudėtingus socialinius žmones, kurie kabinasi į gyvenimą taip,
kaip jiems pavyksta. Galiausiai Ailyn sužino, kad grįžo jos sūnus paklydėlis
Brajenas. Motina besąlygiškai juo džiaugiasi, nes jaučia kaltę, jog tai ji
kalta dėl to, kad kažkada Brajenas išvyko į Australiją. Filmas utriruotas į
darbą, vos tik grįžęs Brajenas yra užverčiamas klausimais ir spaudimu, jog tuoj
privalo dirbti, užsidirbti ir eiti į priekį (kažkas labai lietuviško, ar ne?). Šioms
šeimoms darbas yra visa ko pamatas, todėl Brajenas imasi austrių verslo, tiesa,
kiek nelegaliai, su motinos pagalba, kol vieną dieną neateina skundas, jog
galimai Brajenas išprievartavo merginą ir tada motinos pasaulis suvyruoja...
Viskas su šiuo filmu tvarkoje, tačiau tenka
pripažinti, jog jis labai slogus visomis prasmėmis. Žemi violončelės garsai,
prislopintos šiaurietiškos spalvos, tamsi ir šalta jūra, sunkus darbas žuvų
fabrike, sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, lėtumas, miestelio žmonių
skersuojantys žvilgsniai. Galima sakyti, jog kartu tai viskas, kas šalčiausia
ir sudėta į šį filmą, bet iš kitos pusės viskas pateisinama ir iliustratyvu. Šiaip
labai mėgstu užgimusį kino naująjį liūtą Paul Mescal, tačiau šis filmas iš
esmės aktorės Emily Watson smuikelis, ji čia svarbiausia ir jos sukurtas
motinos paveikslas, sakyčiau, įkūnija tai, ką paprastai mėgsta motinos tokiuose
prasikaltusio vaiko filmuose – ginti vaiką iki tol, kol nukrenta abejonės kaukė.
Tam tikra prasme filmas pateisina savo pavadinimą, tik šįkart Ailyn sukūrė savo
vaiką ir nesugebėjo jam perteikti visko, kas geriausia, nes tikriausiai buvo
per naivi ir neatidi, todėl ją ištinka Medėjos likimas.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 69/100
IMDb: 6.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą