Filmas: "Tas, kas viduje" / "It's What's Inside"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Režisierius Greg Jardin pabandė pasekti naująja siaubo kino kryptimi ir sukurti kažką panašaus į filmą su vadinamaisiais mindfuckingo elementais (manau, laikas kai kam jau įteisinti lietuviškesnį terminą?) pavadinimu „Tai, kas viduje“ (angl. It‘s What‘s Inside) (2024). Filmas išties prasideda kaip koks senas ir nusibodęs „Penktadienis, 13-oji“, nes susirenka egoizmu persisunkęs jaunimas, perdozavęs socialinių medijų dėmesio, (ne)sėkmingi ir vienas kitam tūžmingai pavydūs, negailestingi ir dar pilni seksualinės energijos, lūkesčių ir reiklūs kitiems, bet ne sau. Žodžiu, pats šlykščiausias jaunimo tipažas turtingo jaunuolio namuose, į kuriuos pakviečiamas ir jų senas draugas. Pastarasis atsineša lagaminą ir paskatina žaisti mokslinio pobūdžio eksperimentinį žaidimą, kuriuo metu susijungę laidukais grupės nariai su savo sąmonės tapatybe persikelia į vienas kito kūnus.

 

Jaunuomenė nebūtų tiek buka, jeigu nesutiktų leistis į avantiūrą ir sutikti žaisti ir bendrauti vienas kito kūnuose, bandant įspėti, kas kieno kūne sėdi. Aišku, elgesio modeliai filme labai nepatiko, jie tokie aikštingi ir egocentriniai, kad tik reikėjo laukti, kol kas nors į kokį tamsią kamaraitę nulėks pasidulkinti ir išmėginti kito asmens vaginą ar penį, kol galiausiai ims ir paaiškės tikrieji porų santykiai. Žodžiu, kaip ir buvo galima tikėtis, vakarėlis perauga į vieną didelę tragediją ir tikrieji šeimininkai nebegali susigrąžinti kūnų, todėl didžiausias galvos skausmas – ką iš tikrųjų darys ir kokius sprendimus priims jaunuomenė.

 

Filmas tamsus, jaunatviškas ir jame yra erzinančių ir įdomesnių dalykų. Smagu, jog siužetas iškelia įdomesnes sielos-sąmonės transplantacijos idėjas, tačiau, sakyčiau, labiausiai į akis krito pernelyg nualintas formatas, pažįstami itin party horror stiliumi, kuris man niekada nepatiko. Kitą vertus, filmas daugiau ar mažiau išlaiko intrigą, o antrojoje filmo pusėje įtampa ir beprotybė išties veikia žiūrovą. Daugmaž iki filmo vidurio žiūrėjau gerokai atvipusia lūpa ir galvojau, kodėl aš vis dar žiūriu į tuos infantilius kūdikius, o pabaigoje, pamaniau, kad iš viso to gal išeitų visai neprastas serialas jaunimui. Ne, filmas man nepasirodė prastas ar itin prėskas, tačiau kažin kuo taip pat nenustebino, nors ir matomos režisieriaus ir scenaristų pastangos kilstelti šį filmą į kitokį lygį, tačiau, nepasakyčiau, kad minfuckingas išėjo tvirtas ir labai netikėtas. Sakyčiau, viskas saikingai. Filmas absoliučiai pramoginio turinio, todėl prie jo prisispraginkite kukurūzų arba atsidarykite skumbrių pomidorų padaže konservų dėžutę.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela