Sveiki, skaitytojai,
Ilgai laukiau biografinio filmo apie karo žurnalistę,
buvusią modelį ir Antrojo pasaulinio karo liudytoją Lee Miller (1907-1977).
Nežinau, kada pirmąkart apie ją išgirdau, bet tikrai seniai, kada dar apie ją
nebūta net jokių planų kurti filmą. Lee Miller viena pirmųjų su amerikiečiais
įžengė į Dachau ir kitas koncentracijos stovyklas, kuriose dar tebebuvo žydai
ir visas siaubas, todėl ji puolė visa tai fiksuoti fotojuostose. Galima sakyti,
kad būtent Lee Miller yra toji, dėl kurios mes matome ir žinome vizualiai
tikrąjį to meto karo siaubą, ji padarė garsiausias ir baisiausias to
laikotarpio fotografijas, kurios tapo chrestomatinėmis. Deja, jos pačios
gyvenimas susiklostė po karo labai sudėtingai, kadangi įniko į alkoholį, dėl
kurio paliko jos vyras su mažamečiu vaiku. Taip pat likimą temdė vaikystėje
patirtos seksualinės prievartos bei, aišku, kare pamatytas tikrasis žmonių
naikinimo mastas.
Yra tokia, sakoma dabar, kad jau kultinė nuotrauka,
kai Lee Miller, paprašyta karo žurnalisto Davy Scherman, su kuriuo ji dirbo, nufotografuota
1945 metų balandžio 30 dieną Miunchene, Hitlerio buto vonioje nuoga su šalia
padėtais purvinais (iš koncentracijos stovyklos parsineštomis žemėmis) batais.
Tą dieną tikrasis Hitleris nusižudė... Visa toji istorija, bent jau man, buvo
seniai žinoma, tačiau kažin kokia beprotiška, neįtikėtina, tačiau filme „Tiesos
kadras“ (angl. Lee) (2023) ėmė ir šią istoriją tarsi
suprimityvino, kažką iš jos atėmė. Gal pačią nuostabą?
Filme matome nuostabiąją aktorę Kate Winslet, kuri vėl
sukūrė savo karjeroje labai įsimenamą vaidmenį. Stambiu planu kamera ją seka ir
stengiasi perteikti Lee Miller asmenybės šešėlį. Nepasakysi, kad K. Winslet
nepavyksta, priešingai – kamera ją myli ir filmas ją labiausiai išnaudoja. Vėl prisiminiau
jos filmą „Skaitovas“, kuriame ji atliko kitos moters Antrojo pasaulinio karo
metu vaidmenį – panašumų ir kolorito tarp filmų išties esama. Visgi nepalioviau
galvoti apie pačią Lee Miller, ar tikrai filmo kūrėjai nori perteikti tai, ką
iš tikrųjų perteikia. Filmas labai toks nušlifuotas, norisi sakyti, kad turėjo
šokiruoti, jaudinti, iškelti karo ir asmenybės beprotybę aukščiau, tačiau filmo
kūrėjai, toks jausmas, pasirinko suholivudintą saugesnį kelią, t. y. tiesiog
masėms pristatyti, kas tokia buvo Lee Miller, perteikti svarbiausius istorinius
momentus ir moters dalyvavimą tame laikmetyje. Nors esama momentų, kada Miller
jau ima girtuokliauti, negali įkalbėti draugės atsitraukti iš griuvėsių,
sustabdyti karo baisumų, tačiau visa tai vyksta lyg gerai apgalvotas peizažas. Filmas
tiesiog netenka išskirtinės atmosferos ir autentikos, o Lee Miller, nors
istoriškai įdomi ir išskirtinė asmenybė, man regis, visame tame filmų kontekste
apie karo moteris taip pat „išsilydo“.
Filmas savaime nėra blogas, nors jis panoraminis, su
masiniam žiūrovui „pritaikytu patogumu“. Jame švysteli puikioji prancūzų aktorė
Marion Cotillard ir Holivudo numylėtinis Alexander Skarsgård, tačiau jų vaidmenys,
nors ir reikšmingi, tačiau nėra įsimenantys jųjų karjerose. Norėjosi labiau
eksperimentinio kino, atidos jautrumui ir Lee Miller asmenybės autentikai. Po filmo
kurį laiką mąsčiau apie tai, kad „patogių“ filmų nelaikome iškraipymu, o
rodančius aštresnius ir provokuojančius dalykus eksperimentinėmis formomis
esame linkę pasmerkti kaip asmenybės sudarkymo produkcija. Ar „Tiesos kadras“
sudarkė Lee Miller? Nemanau. Ar patikėjau? Dažniau ne, negu taip.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą