Sveiki, Kino
pavasario gerbėjai,
Dar vieneri Kino pavasario metai ir dar vienas
įsimintinas festivalis. Pažiūrėjau kiek daugiau nei 10 filmų, bet man
festivalis tikrai nesibaigė ir su jo pratęsimais esu numatęs tikrai dar ne
vieną seansą ir kino filmą, kurį tikrai pažiūrėsiu.
Kaip visada noriu pasidžiaugti, jog Kino pavasaris yra
tradicija. Tradicija eiti į kiną, planuoti, žymėtis, patirti, išgirsti,
pamatyti, mąstyti, stebėtis ir erzintis, žinoma, taip pat. Kuo šie Kino
pavasario metai buvo įdomūs ir neįdomūs? Apie tai šiek tiek brūkštelsiu į
paraštes.
Pirmiausia gal pradėsiu nuo pastabų ir šiokių tokių
priekaištų. Nežinau, kaip vilniečiai ir kiti miestai, tačiau Klaipėdoje kaip
niekad pristigo Kino pavasario sklaidos. Gal nebeapsimoka reklamuoti?
Nebemačiau mieste nė vienos afišos, kviečiančios į festivalį (gal jų ir būta,
specialiai pasidairydavau, bet neaptikau). Kiek žinau „Arlikine“, Klaipėdos
Kultūros fabrike, tikrai būta iškabų ir reklamų, tačiau man tai kitas miesto
galas, todėl dažniausiai filmus žiūrėdavau Forum Cinemas kino teatre
(švieslentėse kai kada skelbdavo Kino pavasario festivalį). Žinokite, buvo
labai nyku. Žmonių iki dešimties, rečiau iki 20-25, tad salė būdavo pustuštė,
nepriklausomai nuo savaitės dienos. Jokių skrajučių, jokių programėlių prie
įėjimo ar kasos aparatų – nieko. Gerai, kad dar internete gali įeiti ir
pasitikrinti, pasižiūrėti, o būdavo metai prieš karantiną! Pasitikdavo jaunimas
šypsenom, palinkėjimais, balsadėžėm, saldainiais, būta ir pristatymų. Jautėsi
šventė. Anksčiau.
Na, bet ne į žmones ateini pasižiūrėti, o gero
autorinio kino. Labai patiko tie moters balso (Rasa Samuolytė?) įrašai prieš
filmus, kurie keliolika sakinių nusakydavo Kino pavasario esmę, kodėl žmonės
traukia pasižiūrėti nekomercinio kino. Tuos įrašus reiktų publikuoti Kino
pavasario puslapyje kaip edukaciją! Žinoma, patiko ir šių metų pagrindinė
muzika iš filmo „Cafe de Flore“.
Filmai? Kaip čia pasakius? Iš jubiliejinių metų
tikėjausi kur kas daugiau. Praktiškai tai buvo silpniausias Kino pavasario
sezonas nuo kokių 2009 metų, kai į jį pradėjau vaikščioti. Į pagrindinę
Klaipėdos programą sugrūsti „pakomercinti“ filmai. Pirmasis, kurį pamačiau –
danų filmas „Tylieji“. Eilinė banko apiplėšimo istorija, kurią galima
pasižiūrėti per komercines televizijas. Kam tokius kišti į autorinio kino matomiausius?
Būta ir pusėtino kino, tačiau mažai dokumentikos ir provakotyvaus, jaudinančio
kino. Gal per tiek metų išlepau, nežinau, tačiau iš viso to, ką mačiau,
išskirčiau norvegų „Armandas“ ir Irano „Šventosios figos sėkla“, pastarasis,
sakyčiau, visai pelnytai tapo žiūroviškiausiu šio sezono filmu, nutolusiu nuo sukomercintų
ir „saugių“ arba pernelyg teatralizuotų kaip „Žokėjus“ kino istorijų. Tam tikra
prasme, šių metų sudėliota programa ir akcentai netgi labai nuvylė. Gal tiesiog
tokie metai, kad nelabai koks derlius buvo? Manęs dar laukia „Queer“ ir „Vermiljas“
peržiūros, gal ten kas nors dar suskambės ir sujaudins.
Ak, tiesa, dera paminėti, kad festivalio bilietų
kainos ir vėl išaugo. Aišku, galėjau pirkti paketus, kažkaip sutaupyti, bet ir
tie paketai taip pat pabrangę, o ir nežinia, ar būčiau kaip nors susidėliojęs
filmus, nes darbų asmeninių taip pat išpuldavo, tačiau, jeigu reikėdavo seanso,
vietų visada pilna, tik kai kurie filmai sudėti ne laiku ir ne vietoj, bet dėl
to zyzti neverta, nes juk visko ir nereikia pamatyti, tačiau, atrodo, kad
kitąmet tikriausiai niekas pernelyg nesikeis, o bilietai tik brangs kaip ir
viskas, kas yra aplink mus.
Tiesa, prie trūkumų išskirčiau pasikeitusį Kino pavasario
logotipą, kuris daugeliui mano internautų irgi nepatiko. Tai, atrodo, trečias
ar ketvirtas per 30 metų logotipas ir jis išvis neišskirtinis. Deja, labai
gaila, kad per tiek metų Kino pavasaris nesugebėjo susikurti tarptautiniu mastu
atpažįstamo logotipo. Praėjusiųjų sezonų taip pat nebuvo patrauklus, tad net
nežinau, ką ir pridurti.
Bet kokiu atveju, ačiū Kino pavasario organizatoriams
ir už tokį sezoną, nes yra ką veikti visa tai organizuojant ir gyvenant dėl to,
kad žmonės pamatytų kuo įdomesnį ir įvairesnį kiną. Linkiu stabilumo, kieto ir
provokatyvaus kino.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą