Sveiki, skaitytojai,
Tų režisierių Coppolų tiek daug, kad kaskart reikia
lįsti į internetą ir pasižiūrėti, kuris iš jų – senelis, vidurinioji karta ar
jau anūkų kūrybinis darbas. Gia Coppola – iš šios kino režisierių itališkosios
dinastijos yra trečiosios kartos jau kine sukūrusi ne vieną darbą, tačiau iš
jos kraičio kol kas pamačiau tik „Paskutinė šokėja“ (kai kur verčiama „Paskutinis
šou“) (angl. The Last Showgirl) (2024), kuriame kiek netikėtame
amplua pagrindinį vaidmenį sukuria buvusi sekso simbolis ir aktorė Pamela
Anderson.
Šie metai kažkokie vyresniųjų moterų aktorių
sugrįžimai ir įvertinimai, matyt, eidžizmas pasiteisino ir kino industrijoje,
todėl vis įdomesnių ir matomų vaidmenų sukuria vyresnės aktorės. Tiesa,
sukurdavo jos ir anksčiau, tik gal ne tiek buvo iškeliamos ir įvertinamos
prestižiniais įvertinimais kaip, pvz., šiemet Demi Moore. Pamela Anderson už „Paskutinę
šokėją“ taip pat gavo svarių savo karjeroje kino nominacijų ir pati teigė, kad
tokio rimto vaidmens laukė visą savo gyvenimą, nes iki tol ji atlikdavo arba
kvailų, arba hiperseksualizuotų blondinių vaidmenis.
Istorija pasakojama iš Las Vegaso, nuodėmių miesto,
kur dirba P. Anderson sukurta veikėja Šelė viename iš pramogų kazino imperijų,
kur kas vakarą vyksta seksualūs šokio pasirodymai (kažkodėl kostiumai man
priminė plunksnuotas buvusias Ryčio Cicino šokėjas). Pasaulis keičiasi ir šios
klasika tapusios šokėjos tampa nebereikalingos, laikomos atgyvenomis, o jas
keičia nauji savininkai ir jų norai perteikti komiškai gašlius pasirodymus,
kurie neturi nieko bendra su Šelės morale. Gavusi žinią Šelė sunkiai grumiasi
su tuo, kad 30 metų atidavė šiems pasirodymams, paaukojo gražiausias motinystės
akimirkas, o dabar tiesiog viską teks pradėti nuo nulio, negalės pasiimti net
kostiumo, kuriuos tiek metų dėvėjo pasirodymo metu.
Filmas gana slogus, jis apie amžizmą ir
pokyčius šou versle: senos ir nebepatrauklios šokėjos virsta pigiomis kokteilių
padavėjomis alkoholikėmis kaip Anetė (aktorė James Lee Curtis), nesukūrusios
šeimos. Šelė sulaukia savo dukters kaltinamų už tai, kad ji paaukojo jųdviejų
motinos ir dukters ryšį naktiniams pasirodymams, todėl jautriajai Šelei atrodo,
kad ji darė nepakankamai. Aplinkiniai taip pat meta užuominas, kad ji paaukojo
savo gyvenimą tuštiems pasirodymams, pramogų verslui užuot išties ką nors
gyvenime sukūrusi teisingo ir savito. Šelė skaudžiai kremtasi ir negali priimti
fakto, kad jos būvimas scenoje, kur ji tiek metų taip gerai jautėsi, iš tikrųjų
buvo tuščios iliuzijos, o jos būvimas pamainomas kur kas jaunesnių šokėjų...
Išties Pamelai Anderson, sakyčiau, teko sudėtingas
vidinių pastangų reikalaujantis vaidmuo ir, manau, jai pavyko. Jos sukurta
trapioji Šelė įkūnija daugelį pramogų versle dirbančių senstelėjusių moterų
sunkumus ir nelengvus pasirinkimus. Kiek žmogus yra atidavęs dėl svajonės ir
kaip gyvenimas šito neįvertina? Jautriai perteiktas Šelės vaidmuo netgi jaunam
žiūrovui leidžia susimąstyti, kaip veikia darbo rinka ir asmeniniai lūkesčiai. Slogi
socialinė aplinka, sutrūkinėję šeiminiai ryšiai, žlunganti idilė išties supurto
filme vaizduojamas moteris, bet pabaiga viltinga, nes po gyvenimiškos turbulencijos
ateina reikalingi pokyčiai ir nauji suvokimai.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą