*
Hiperbolės vinilinė
plokštelė „Pamiršk mane“, išleista 1991 m., yra reikšmingas lietuviško roko
istorijos artefaktas. Tai geriausių grupės dainų rinkinys, pasirodęs svarbiu
Lietuvos istorijos momentu – po nepriklausomybės atkūrimo, ir tapo vienu
pirmųjų lietuviško roko įrašų, išleistų nepriklausomoje Lietuvoje. Plokštelėje
skamba tokie hitai kaip „Pamiršk mane“, „Sugrįžk“ ir „Aš dar dainuosiu“, kurie
yra tapę lietuviško roko klasika. Šis įrašas taip pat žymi „Zona Records“,
vienos pirmųjų nepriklausomų įrašų kompanijų Lietuvoje, pradžią, ir yra svarbus
dokumentas, liudijantis to meto lietuviško roko scenos raidą.
**
Roberto Bolaño rinkinys
„Prakeiktos žudikės“ jo kūryboje atlieka svarbų vaidmenį, nes atskleidžia
rašytojo polinkį į marginalų, atstumtųjų pasaulį, kuriame susipina smurtas,
nusivylimas ir desperacija. Šios novelės, kaip ir didieji jo romanai, nagrinėja
tamsiąsias žmogaus prigimties puses, atskleidžia Lotynų Amerikos visuomenės
problemas ir nepaliaujamą literatūrinį eksperimentavimą. Knyga, kupina netikėtų
siužeto posūkių, siurrealistinių vaizdų ir poetiškos kalbos, parodo Bolaño
gebėjimą sukurti savitą ir įtaigų literatūrinį pasaulį, kuriame realybė
susipina su fikcija.
***
Shuang Xuetao romanas
„Raudonio gatvė“ atskleidžia šiuolaikinės Kinijos visuomenės prieštaravimus ir
socialinę atskirtį per intymias ir dažnai tamsias veikėjų patirtis. Autorius
meistriškai vaizduoja pramoninio Šenjango miesto nykumą ir jo gyventojų,
įstrigusių tarp praeities ir dabarties, likimus. Romane gvildenamos tokios
temos kaip prarasta jaunystė, nostalgija, socialinė nelygybė ir individo kova
su modernizacijos keliamais iššūkiais. Xuetao subtiliai pina asmenines
istorijas su platesniu visuomeniniu kontekstu, kurdamas įtaigų ir niūroką portretą
Kinijos, kuri patiria greitus ekonominius pokyčius, tačiau kartu susiduria su
egzistencinėmis ir moralinėmis dilemomis. „Raudonio gatvė“ yra ne tik kronika
apie materialinę gerovę siekiančią visuomenę, bet ir gilus žvilgsnis į žmonių
vidinį pasaulį, kuriame susiduria viltis ir nusivylimas.
****
Giuseppe Tomasi di
Lampedusa romanas „Gatopardas“ (it. Il Gattopardo) yra ne tik istorinis
pasakojimas, bet ir gili meditacija apie laiką, pokyčius ir aristokratijos
nykimą. Romane vaizduojamas XIX a. vidurio Sicilijos visuomenės perėjimas nuo
feodalinės aristokratijos prie naujos, buržuazinės tvarkos. Don Fabrizio
Corbera, Salinos princas, simbolizuoja senąją tvarką, kuri negali prisitaikyti
prie Garibaldžio suvienytos Italijos. Šis romanas yra istorinis pasakojimas
apie Italijos suvienijimą, kuris atskleidžia, kaip keitėsi visuomenė ir kaip
senosios tradicijos nyko.
„Gatopardas“ yra gilus
mąstymas apie laiko tėkmę ir neišvengiamą visų dalykų nykimą. Princas Salina
suvokia, kad jo pasaulis nyksta, ir jis priima šį faktą su tam tikru stoicizmu.
„Gatopardas“ nagrinėja praradimo, tradicijų nykimo ir naujo pasaulio gimimą.
Lampedusa sukūrė įtaigų ir niuansuotą aristokratijos portretą, atskleisdamas
jos stiprybes ir silpnybes. Princas Salina yra sudėtingas personažas, kuris yra
ir didingas, ir tragiškas. Ši knyga taip pat nagrinėja etiką, šeimos
pasididžiavimą ir viltis dėl ateities.
„Gatopardas“ yra laikomas
vienu didžiausių XX a. Italijos romanų. Jo stilius yra turtingas ir poetiškas,
o jo temos yra universalios ir laikui nepavaldžios. Giuseppe Tomasi di
Lampedusa meistriškai sukuria įtikinamą ir autentišką pasaulį. Apibendrinant,
„Leopardas“ yra daugiau nei tik istorinis romanas. Tai gilus ir elegiškas
mąstymas apie laiką, pokyčius ir žmogaus prigimtį.
*****
Žurnalas „Nemunas“
Lietuvai reikšmingas kaip ilgametis kultūros ir meno leidinys, leidžiamas nuo
1967 m. Kaune. Per savo gyvavimo laikotarpį, nepaisant politinių ir socialinių
permainų, „Nemunas“ išliko svarbiu intelektualinės minties ir kūrybinės raiškos
forumu, kuriame buvo publikuojami žymiausių Lietuvos rašytojų, poetų, menininkų
kūriniai, literatūros kritikos straipsniai, kultūros apžvalgos. Jis atliko
svarbų vaidmenį formuojant ir palaikant tautinę savimonę, skatinant kultūrinį
dialogą ir pristatant lietuvių kultūrą pasauliui. „Nemunas“ yra neatsiejama
Lietuvos kultūros istorijos dalis, liudijanti šalies intelektualinį ir meninį
gyvybingumą.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą