Rodomi pranešimai su žymėmis Jurga Šeduikytė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jurga Šeduikytė. Rodyti visus pranešimus

2025 m. kovo 14 d., penktadienis

Hiperbolė, vinilinė plokštelė "Pamiršk mane" (1991), knygos Gatopardas, Raudonio gatvė, Prakeiktos žudikės, Jurga Šeduikytė, Žurnalas "Nemunas"

 

*

Hiperbolės vinilinė plokštelė „Pamiršk mane“, išleista 1991 m., yra reikšmingas lietuviško roko istorijos artefaktas. Tai geriausių grupės dainų rinkinys, pasirodęs svarbiu Lietuvos istorijos momentu – po nepriklausomybės atkūrimo, ir tapo vienu pirmųjų lietuviško roko įrašų, išleistų nepriklausomoje Lietuvoje. Plokštelėje skamba tokie hitai kaip „Pamiršk mane“, „Sugrįžk“ ir „Aš dar dainuosiu“, kurie yra tapę lietuviško roko klasika. Šis įrašas taip pat žymi „Zona Records“, vienos pirmųjų nepriklausomų įrašų kompanijų Lietuvoje, pradžią, ir yra svarbus dokumentas, liudijantis to meto lietuviško roko scenos raidą.

**

Roberto Bolaño rinkinys „Prakeiktos žudikės“ jo kūryboje atlieka svarbų vaidmenį, nes atskleidžia rašytojo polinkį į marginalų, atstumtųjų pasaulį, kuriame susipina smurtas, nusivylimas ir desperacija. Šios novelės, kaip ir didieji jo romanai, nagrinėja tamsiąsias žmogaus prigimties puses, atskleidžia Lotynų Amerikos visuomenės problemas ir nepaliaujamą literatūrinį eksperimentavimą. Knyga, kupina netikėtų siužeto posūkių, siurrealistinių vaizdų ir poetiškos kalbos, parodo Bolaño gebėjimą sukurti savitą ir įtaigų literatūrinį pasaulį, kuriame realybė susipina su fikcija.

***

Shuang Xuetao romanas „Raudonio gatvė“ atskleidžia šiuolaikinės Kinijos visuomenės prieštaravimus ir socialinę atskirtį per intymias ir dažnai tamsias veikėjų patirtis. Autorius meistriškai vaizduoja pramoninio Šenjango miesto nykumą ir jo gyventojų, įstrigusių tarp praeities ir dabarties, likimus. Romane gvildenamos tokios temos kaip prarasta jaunystė, nostalgija, socialinė nelygybė ir individo kova su modernizacijos keliamais iššūkiais. Xuetao subtiliai pina asmenines istorijas su platesniu visuomeniniu kontekstu, kurdamas įtaigų ir niūroką portretą Kinijos, kuri patiria greitus ekonominius pokyčius, tačiau kartu susiduria su egzistencinėmis ir moralinėmis dilemomis. „Raudonio gatvė“ yra ne tik kronika apie materialinę gerovę siekiančią visuomenę, bet ir gilus žvilgsnis į žmonių vidinį pasaulį, kuriame susiduria viltis ir nusivylimas.

****

Giuseppe Tomasi di Lampedusa romanas „Gatopardas“ (it. Il Gattopardo) yra ne tik istorinis pasakojimas, bet ir gili meditacija apie laiką, pokyčius ir aristokratijos nykimą. Romane vaizduojamas XIX a. vidurio Sicilijos visuomenės perėjimas nuo feodalinės aristokratijos prie naujos, buržuazinės tvarkos. Don Fabrizio Corbera, Salinos princas, simbolizuoja senąją tvarką, kuri negali prisitaikyti prie Garibaldžio suvienytos Italijos. Šis romanas yra istorinis pasakojimas apie Italijos suvienijimą, kuris atskleidžia, kaip keitėsi visuomenė ir kaip senosios tradicijos nyko.

„Gatopardas“ yra gilus mąstymas apie laiko tėkmę ir neišvengiamą visų dalykų nykimą. Princas Salina suvokia, kad jo pasaulis nyksta, ir jis priima šį faktą su tam tikru stoicizmu. „Gatopardas“ nagrinėja praradimo, tradicijų nykimo ir naujo pasaulio gimimą. Lampedusa sukūrė įtaigų ir niuansuotą aristokratijos portretą, atskleisdamas jos stiprybes ir silpnybes. Princas Salina yra sudėtingas personažas, kuris yra ir didingas, ir tragiškas. Ši knyga taip pat nagrinėja etiką, šeimos pasididžiavimą ir viltis dėl ateities.

„Gatopardas“ yra laikomas vienu didžiausių XX a. Italijos romanų. Jo stilius yra turtingas ir poetiškas, o jo temos yra universalios ir laikui nepavaldžios. Giuseppe Tomasi di Lampedusa meistriškai sukuria įtikinamą ir autentišką pasaulį. Apibendrinant, „Leopardas“ yra daugiau nei tik istorinis romanas. Tai gilus ir elegiškas mąstymas apie laiką, pokyčius ir žmogaus prigimtį.

*****

Žurnalas „Nemunas“ Lietuvai reikšmingas kaip ilgametis kultūros ir meno leidinys, leidžiamas nuo 1967 m. Kaune. Per savo gyvavimo laikotarpį, nepaisant politinių ir socialinių permainų, „Nemunas“ išliko svarbiu intelektualinės minties ir kūrybinės raiškos forumu, kuriame buvo publikuojami žymiausių Lietuvos rašytojų, poetų, menininkų kūriniai, literatūros kritikos straipsniai, kultūros apžvalgos. Jis atliko svarbų vaidmenį formuojant ir palaikant tautinę savimonę, skatinant kultūrinį dialogą ir pristatant lietuvių kultūrą pasauliui. „Nemunas“ yra neatsiejama Lietuvos kultūros istorijos dalis, liudijanti šalies intelektualinį ir meninį gyvybingumą.

Maištinga Siela

2023 m. sausio 14 d., šeštadienis

Šios dienos nuotrauka: žemėlapis, kuriame pavaizduoti kiekvienos Europos šalies populiariausi atlikėjai / The Most Successful Music Artist From Each European Country

 

Sveiki,

Internete kasdien prikuriama daugybę panašių žemėlapių. Šiandien noriu pasidalyti šiuo, kuris vaizduoja kiekvienos Europos šalies pačius ryškiausius, sėkmingiausius ir populiariausius šalies atlikėjus.

Jūsų Maištinga Siela

2020 m. balandžio 4 d., šeštadienis

Šios dienos daina: Jurga Šeduikytė - Aukso pieva [lyrics / žodžiai]


Sveiki,

Šis sena Jurgos Šeduikytės daina „Aukso pieva“ šiandien skamba kažkaip stebuklingai. Tai, kas sena, ir vėl atrandama iš naujo! 2005 metais pasirodęs Jurgos albumas tapo platininis, vos per dvi dienas parduotas 2 tūkstančių tiražas ir tais metais Jurga buvo tikras atradimas Lietuvos muzikos padangėje.

„Aukso pieva“ man tarsi sutemų daina, kuri kalba apie didžiausią žmogaus priešą – jį patį. Muzikos derinys su aiškiai išsakyta mintimi apie tariamas pastatytas sienas tarp pasaulio ir savęs šiandien, bent man, paveikia kiek kitaip. Daina kaip magiškas ritualas, kurioje nuskamba archetipai – vanduo, saulė, naktis, mėnulis, laužas. Šamaniniai, etniniai dainos motyvai muzikoje taip pat veikia svaiginančiai. Sakau, tai labai gera Jurgos daina, galite prisiminti ir paklausyti vėlei.


Žodžiai / Lyrics

Jurga Šeduikytė – Aukso pieva

Kiek daug sužinojau, daug suradau,
Bet nieko nerodau, tau nesakau
Išdrįsti nemoku, gal dar ne, ne, ne šiandien,
Bet ko neramu, ko netelpu tarp sienų, kuriom apsistačiau,
Kodėl jos nesaugo, niekas nepuola kodėl?
Oloje, šešėlyje, taip saugiau,
Atsiminus saugo...

Gal nakty ateinančioj bus drąsiau
Mėnesienoj augau..
Gal tada, kai nemiga miegas
Sapnais sulaužo..
Gal rytoj, o gal šiandien laikas eis,
Kai degančio laužo, saulė bijos...
Ten, toli už kalvų, aukso pieva regiu,
einam tenai
būsim medžiai abu, kur nepaisant šaknų,
girioj vaikšto.
Jeigu bus per baisu, atsimink, kiek sapnų
baisesnių jau buvau,
ar matei kaip giliam ežere nuskandinta
saulė juokėsi

Oloje, šešėlyje, taip saugiau,
Atsiminus saugo..
Gal nakty ateinančioj bus drąsiau
Mėnesienoj augau..
Gal tada, kai nemiga miegas
Sapnais sulaužo..
Gal rytoj, o gal šiandien laikas eis,
Kai degančio laužo, saulė bijos..

Parapam para pam...
Parapam para pam...
Parapam para pam...

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Jurga Šeduikytė - Ten, kur tu - Geriausios dainos - [Vinyl, 2LP] (2019)



Informacija apie albumą: Jurga Šeduikytė - Ten, kur tu - Geriausios dainos - [Vinyl, 2LP] (2019)

2017 m. lapkričio 5 d., sekmadienis

Filmas: "Rūsys"

Sveiki,

Žiūrėdamas pirmąjį lietuvišką siaubo filmą pirmas 10 minučių iš tikrųjų patyriau siaubą – gėdos siaubą. Daug ką sakantis pavadinimas „Rūsys“ (2014) tapo kino teatro nevilties sensacija. Pirmieji kadrai, kaip aktorius Marius Jampolskis įsukinėja vaizdo kameras bute, išlinksniavo mintyse „Paranormal Activity“ pavadinimą mano kaip žiūrovo makaulėje. Dieve mano, negi lietuviai, tokios „drąsios“ šalies žmonės, tokie kūrybiški, tokie visokie geriečiai ėmė ir padarė riebų š...?

Žinoma, lengviausia kritikuoti, bet imkite ir patys sukurkite! Sukurti derėjo pirma gerą scenarijų ir tik atrankos būdu išrinkti išties lūkesčius bent kiek  pateisinančią istoriją, o dabar kelių filmų idėjiniai kryžminimai nuvalkiojo ir nustekeno mūsų lietuvišką siaubą. O tas lotyniškas CULPA intarpas ir schema absoliučiai pro šalį ir šie religiniai motyvai neveikė. Kur kas siaubingiau buvo stebėti Jurgos Šeduikytės depresijos momentus, nei tą vargšą mistinį blondiną, kuris viską bandė gadinti šiai nelaimingai porai...

Iš esmės filmas pigus, nes finansavimo stygius tikriausiai vertė versti kišines, tačiau geriau jokio filmo, nei filmas „Rūsys“, kurį peržiūrėjęs žiūrovas nekraupo nuo siaubo, bet lenkė pirštus ir bandė prisiminti, kur vieną ar kitą siaubo siužetinį elementą jau matė. Gaila aktorių, gaila režisieriaus ir gaila savo paties laiko. Nors nieko per daug nesitikėjau, vedamas smalsumo visgi sugaišau tą pusantros valandos laiką, kurį galėjau skirti kad ir vinilinės plokštelės klausymui ar padorius knygos skaitymui.

Mano įvertinimas: 3/10
IMDb: 5.7



Jūsų Maištinga Siela