Filmo „Akiplėša“ režisierė tai sako viename iš savo interviu, publikuotame Bernardina.lt Argi kartais ne viskas, ko mes trokštame, yra priėmimas, nepaisant netgi ideologijos, kuria netikime, bet tikime ryšiais ir bendryste?
„Kalbant apie paauglystę, labai sunku
tiems, kurie yra vieniši, neturi draugų, todėl vienas didžiausių tikslų – būti
ko nors dalimi. Kartais to nori taip stipriai, kad nebesvarbu, ar tai
pavojinga, žalinga draugija, bent jau esi priimtas. Nebuvo taip, kad pagrindinė
veikėja Marija labai svajojo būti modeliu, ji tiesiog norėjo susirasti draugų.
Tokiais atvejais žmonės dažnai patenka į ekstremumus. Pasižiūrėjęs į tam tikras
politines organizacijas ir paklausęs, kaip žmonės kalba, supranti, kad jie
nebūtinai tiki ta ideologija, jie tiesiog jaučiasi priimti. Tas pat ir su
aplinka. Išlaikyti savo poziciją ir sakyti, kad geriau būsiu savimi ir vienas, yra
labai sudėtinga, bet sveikintina.“ Saulė Bliuvaitė
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą