Filmas: "Pabusk miręs" ("Prisikėlęs iš mirusiųjų") / "Wake Up Dead Man: A Knives Out Mystery"

 

Sveiki, kino žmonės!

 

Absoliučiai dėl įtraukios pramogos nusprendžiau pažiūrėti režisieriaus Rian Johnson režisuotą detektyvinį filmą „Pabusk miręs“ arba kai kur verčiama kaip „Prisikėlęs iš mirusiųjų“ (angl. Wake Up Dead Man: A Knives Out Mystery) (2025). Pasirodo, šis filmas – tai jau trečiojo garsiojo detektyvo Benoit Blanc, kurį visose trijose dalyse suvaidino aktorius Daniel Craig, frančizės dalis. Pirmąją dalį „Ištraukti peiliai“ (2019) teko matyti, reiktų, manau artimiausiu metu pažiūrėti ir antrąją „Stiklinis svogūnas“ (2022). Visus filmus galima žiūrėti atskirai, nes tai atskiros istorijos, nors jas jungia vienas ir tas pats detektyvas Benoit.

 

Filmas labai britiškas, primenantis Agatos Kristi detektyvinių romanų tam tikras ekranizacijas ar net patį legendinį serialą apie Erkiulį Puaro. Istorija mus nukelia į atokią britišką provinciją, kurios parapijoje atsiduria jaunas kunigas, buvęs boksininkas Judas (aktorius Josh O'Connor), kuris susikerta su vietos ekstravagantišku kunigu Samsonu, o pastarasis po konflikto netrukus miršta. Didžiausi kaltinimai krenta būtent jaunajam kunigui. Netrukus prisistato detektyvas Benoit ir imasi tirti incidentą pačiais klasiškiausiais būdais.

 

Filmas iš dalies pavykęs. Man jis spalvingas, o jau aktorių koks žvaigždynas, tai vien dėl jų daugelis, manau, tikrai šį filmą pažiūrėsite. Visgi žiūrėdamas galvojau, kodėl jis taip aukštai ir puikiai įvertintas tiek kino žiūrovų ir kritikų. Ar iš nostalgijos seniesiems klasikiniams detektyvams? Juk kaip bepažiūrėsi, šioji istorija neįtikėtinai absurdiškai. Žudikas praktiškai nuspėjamas jau per pirmąjį pusvalandį, jo motyvai taip pat, tačiau dar dvi valandas vilkinamos įvairios prielaidos ir paralelinės istorijos, kurios lyg ir įdomios, tačiau jos nepaklaidina žiūrovų. Perfrazuojama Kristaus prisikėlimo istorija, įteigiama mintis, kad miręs senasis parapijos kunigas iš tikrųjų prisikėlė iš kapo. Šioji istorija, kaip ir „Ištrauktuose peiliuose“ balansuoja ant detektyvų žanro parodijų ribos, nes veikėjai tipažiniai, trafaretiniai, veikiantys ne kaip individualūs sudėtingi veikėjai, o kaip profesijų atstovų klišės. Boksininkas-kunigas man kažkiek priminė lenkų filmą „Kristaus kūnas“ siužetinį apmatą, bet visgi... Pažiūrėjus atrodo, kad kunigu gali būti bet kas, kas eina kelkraščiu pro kunigų seminariją ir užsinori.

 

Visgi filmas linksmas, prikaišiotas ir sudurstytas tyčia pagal detektyvinius kanonus, lengvai iš tų stereotipų jis ir ironizuoja, bet iki tam tikros ribos. Rimtai į šį filmą nežiūriu, jis komiškas, pozuojantis, trafaretinis, spalvingas ir skirtas absoliučiai pramogai. Visgi, jeigu ieškote ko nors originalesnio, manau, reikėtų kažko novatoriško pasiieškoti, nes „Pabusk miręs“, kaip ir pirminis filmo pavadinimo vertimas sako, jog detektyvas pasakos apie rimtus dalykus nerimtai.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.4

 

Maištinga Siela

Filmas: "Laimingiausia mergina pasaulyje" / "Luckiest Girl Alive"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Tikėjausi komercinio ir linksmo filmo, žiūrėdamas Mike Barker režisuotą juostą „Laimingiausia mergina pasaulyje“ (angl. Luckiest Girl Alive) (2022), bet gavau tokią šablonais struktūruotą psichoterapinę vienos merginos istoriją. Kiek mačiau, lietuvių jaunimui labai patiko šis filmas, nutariau jį pasižiūrėti vien iš „va-bank“, nieko pernelyg nesidomėjęs, kas iš to išėjo?

 

Filmas literatūrinis ir statytas pagal Jessica Knoll romaną, kuri, beje, pati šiam filmui adaptavo ir scenarijų, pakeisdama kai kurias detales, ypač istorijos pabaigą. Tas iškart mano akiai matėsi, kad filmas išlaiko dviejų laikų (praeities ir dabarties) šokinėjimo struktūrą. Istorija pasakoja apie suaugusią moterį Ani Faneli (aktorė Mila Cunis), stereotipiškai dirbančią madingame žurnalo skiltyje apie moteriškus dalykus rašytoja. Nepamenu kiek, bet labai daug tokių panašių filmų sukuriama. Kodėl ne kokia picų kepėja? Bet tiek to. Ani tuoj ištekės už turtingo vyruko Luko (aktorius Finn Wittrock), bet, kaip jau aišku nuo pat pradžių, ji nemyli to Luko, o Lukas nelabai domisi pačia Ani, santykiai lyg ir neblogi, tačiau daugiau formalūs. Potenciali alkoholikė Ani motina Dina (aktorė Connie Britton) taip trokšta, kad dukra ištekėtų už pinigų maišo, kad to net neslepia nuo dukters, jog asmeninė laimė tėra tik materialūs dalykai. Žodžiu, viskas labai stereotipiška.

 

Stereotipinė atrodo ir pati Ani, ji meluoja, užsiima saviapgaule, dirbdama ir bendraudama su Luku ji nesijaučia savimi, o dažniausiai tiesiog bando įtikti ir atrodyti didmiesčio rafinuota ir ambicinga moterimi, tačiau netrukus sužinome, kad ji anaiptol ne visada tokia buvo. Praeities scenos papasakoja apie Ani išgyvenimus mokykloje, kai jai teko išgyventi kitų mokinių patyčias, prievartą ir net vaikų sušaudymo išpuolį. Ani dvejoja, ar po tiek metų eiti į viešumą, rizikuoti Luko reputacija ir prabilti, bandyti išgyti, ar apsimesti, kad nieko niekada neįvyko? Žingsnis irgi, kaip žinia, nuspėjamas...

 

Filmas, nors ir pastatytas neblogai, medžiaga lyg ir gera, bet viskas jau kine matyta ir analizuota. Tiesą sakant, vietomis buvo nuobodoka. Ne dėl to, kad neturėčiau kokios nors empatijos Ani, bet kaip iš filmo kaip kūrinio visada tikiesi bent cinkelio to, ko nebūtum pagalvojęs, matęs, pajautęs. Deja, „Laimingiausia mergina pasaulyje“ tampa, nors ir aktualia prievartos ir gijimo tema, bet tenka pripažinti, labiau skirta masiniam žiūrovui, kuris nelabai reflektuoja ir menkai kur susiduria su tokiais filmais. Ar tai filmas, kuris keičia gyvenimus? Toli gražu. Bet svarstydamas apie šviesiausią šio filmo aspektą, pagalvojau apie tas prisigėrusias paaugles, kurias išprievartauja tie patys nevaldomi apsvaigę paaugliai. Gal jiems ir būtų toji atsvara ir paskata atkreipti dėmesį, kad tai nėra „nieko tokio“, o bet kuri prievartos trauma iš esmės formuoja viso likusio gyvenimo savijautą ir vertę, kaip ir pačios Ani. Toks didaktinis filmas su akivaizdžiai suformuotu pamokymu.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 6.4

 

Maištinga Siela

Filmas: "Šnipas, kuris mane išdūrė" / "The Spy Who Dumped Me"

Sveiki,

Linksmosios amerikietiškos komedijos gali nustebinti bet kurią akimirką, pavyzdžiui, žiūrint „Šnipas, kuris mane išdūrė“ (angl. The Spy How Dumped Me) (2018) veiksmas prasideda Vilniuje, kažkokiame neaiškiame turguje. Štai tau ir nacionalinis mūsų veidas tarptautinėje rinkoje – kaip šaltojo karto laikų apledijusios Sovietų Sąjungos prieangis. Bet Lietuva šiame filme absoliučiai nesvarbi, kur kas svarbiau su dviem geriausiomis draugėmis „pasižvengti“.

Parodijų ir komedijų apie šnipus turime į valias. Nepasakyčiau, kad šis filmas kažin kuo išskirtinis. Sakyčiau, jo bėda – absoliučiai neišskirtinis. Mila Kunis ir dar linksmesnė Kate McKinnon tiesiog be didesnio streso leidžiasi į Europą (logines siužeto spragas praleiskime ir dovanokime) į velnišką avantiūrą, kurioje ir žudomi žmonės, ir gelbėjamas pasaulis... Apskritai tariant, tai netiesioginė instrukcija, kaip per praktiką tapti slapta agente. Tai viena iš tų hiperbolizuotų juokelių prisodrintų komedijų, kurios žiūrimos tam, kad pakrutintumėte besijuokdami pilvo raumenis. Nieko nesakau, būtent toks filmas ir yra – vietomis tikrai juokingas, savo žanrų kanonų rėmuose pavykęs kūrinys.

Kalbėti apie filmo meninę vertę nė neverta, nes tai akivaizdžiai pramoginio tipažo filmas – šimtasis iš tūkstantųjų, bet, Dievas mato, kaip kartais tiesiog reikia tokio kino tiesiog taikiam relaksingam vakarui su draugų kompanija.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Blogos mamos ir jų Kalėdos" / "A Bad Moms Christmas"

Sveiki,

Kartais nuotaikai pataisyti užtenka išties anekdotų rinkinio – kažko paprasto, atpažįstamo ir truputį banalaus. Štai antroji „Blogų mamų“ dalis „Blogos mamos ir jų Kalėdos“ (angl. A Bad Moms Christmas) (2017) išpuolė taip, kad žiūrimos buvo ne per Kalėdas, bet vidurvasarį.

Antroji dalis, kažin, ar savo idėjomis nusileidžia pirmajam epizodui. Tiesą sakant, šiuolaikinis mamos ir motinystės kultas gerokai iškreiptas, ypač paskutiniu metu Lietuvoje, nes šiuolaikinės jaunos mamos, kurios dažnai vadinamos „supermamomis“ šitaip nucackina savo lepiuosius mažylius, kad kartais atrodo net ne mamos, o veisliniai koviniai šunys, lipančios ir reikalaujančios, ir isterikuojančios dėl kiekvienos smulkmenos. Ir ko čia slėpti – dažnai nė neišmanančiose tose srityse. Tai čia filmas ne apie tokias mamas, o veikiau parodija tų visų perdėtų ydų ir vaizdų, kas smarkiai šiandien braunasi š Lietuvos mamyčių elgesio periferijas...

Šiaip ir aš Kalėdų nemėgstu – tas besaikis dovanų pirkimas, nuovargis... kažkas baisaus, nes kartais norisi tiesiog atsikvėpti. Panašiai iš šio filmo mamytėms, bet joms šįkart nenuskilo, kadangi jas aplanko jų pačių mamos, tenka pripažinti, kad charakterių atžvilgiu viskas čia itin plokščia ir šabloniška, netgi kai kas itin neįtikėtina, kaip antai romantika ir užsimezgę santykiai depiliuojant vyriškus lytinius organus... Viena girtuoklė pasileidėlė, kita pedantiška reiklioji, dar kita – infantili prieraišioji. Ir visos turinčios aiškų charakterio šabloną gadina kitiems gyvenimus. Bet nepaisant visko, filmas, bent man, privertė kvatoti ne kartą. Ir tiesiog bijau, kad tiesiog kartais nugrimsiu į banaliausias komedijas ieškodamas būtent šios dozės juoko.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb:5.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Blogos mamos" / "Bad Moms"

Sveiki,

Gerai, prisipažinsiu, kad imdamasis filmo „Blogos mamos“ (angl. Bad Moms) (2016) nieko gero nesitikėjau. Tikrai. Tiesiog būna tokių filmų, kuriuos pažiūri su kita kompanija ir pagalvoji: vau, buvo išties geras filmas, prisikvatoji ir lieki po jo kažkaip pozityviai „pasikrovęs“. Filmas „Blogos mamos“ yra kaip tik vienas iš tokių „pyragaičių“, kurį suvalgai kaip desertą.

Apie super mamų kasdienybę ir motinystės šlovę kaip karjerą tikriausiai jau prirašyta ne viena knyga. Tai ypač aktualu šiandien, kai net į mūsų lietuvių kultūrą braunasi super mamyčių perfekcionisčių mada, kada vaikai mirtinai išlepinti nieko nebenori, o jų mamos diria devynias odas, kad būtų tik dar patogiau, tik dar geriau, tik dar „minkščiau“. Nuo tokių mamyčių tiesiog pykina. Filmas iš esmės kritikuoja tokias mamas ir sako: velniop tą griežtą rėžimą, reikia dar pagyventi ir dėl savęs. Žinoma, filmas sukaltas pagal aiškius stereotipus ir klišines proporcijas – gerosios mamytės prieš blogąsias, kaip senais gerais mokykliniais laikais konkuruojama dėl pripažinimo. Bet velniai rautų, buvo išties smagu žiūrėti, kaip Mila Kunis draskosi dėl savo vaikų, kaip spjaudosi ir tampa tiesiog bloga mama. Šiuo atveju bloga mama reiškia gerą, nes ji palieka dalį rūpesčių susitvarkyti tiesiog patiems vaikams. Na, ir žinoma, meilės reikalai, yranti santuoka, darbas...

Filmas visokeriopai nuteikia pozityviai ir šmaikščiai. Patrauklūs charakteriai, gerai atpažįstamos auklėjimo ir vaikų auginimo problemos. Gal kiek priminė filmą su Uma Thurman „Motinystė“, tačiau šis filmas pasirodė kur kas įdomesnis. Jame tikrai nestinga šmaikščių situacijų ir dabar galvoju, kad tai viena geresnių komedijų, matytų paskutiniuoju metu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Draugiškas seksas" / "Friends With Benefits"

Sveiki, skaitytojai,

Filmo apie sekso „draugus“ tikriausiai nė nežiūrėčiau, jeigu nebūtų taip gerai įvertintas kino kritikų, kaip antai „Draugiškas seksas“ (angl. Friends with Benifits) (2011), kurį režisavo Will Gluck ir kurio esu matęs gana įsimenančią juostą „Lengvabūdė pirmūnė“ (2010). Neaušindamas savo klavišų, pasakysiu, kad šis filmas už „Lengvabūdę pirmūnę“ man patiko kiek mažiau, nes pristigo originalumo pačiame siužete. Du jauni vaisingi vyras ir moteris sukerta lažybomis, kad mėgausis seksu ir išliks tik draugais... Atsiprašau, kas čia per matyta nesąmonė? Ir vėl? Taip, nesuklydote, neįsipareigojantis seksas tiesiog komedijose tampa ypač mėgstama tema, nors, tiesą sakant, atgyventa.

Nepaisant pasikartojančios temos ir problemos, kurios apskritai nėra, nes ją sureikšmina tik scenarijaus autoriai, atrodo jau atgrasu, bet filmas vis tiek mielas. Visų pirma Justin Timberlake ir Mila Kunis neįtikėtinai gerai ir puikiai žiūrisi. Vien dėl jų dueto ir vertėjo žiūrėti. Žinoma, pirmoji filmo pusė kur kas žaismingesnė ir įdomesnė, iki maždaug tos vietos, kaip ir buvo galima numanyti, „draugai“ iš tikrųjų vienas kitą pamilsta ir tą supranta, tada nerūpestinga komedija pavirsta sentimentaloka melodrama. Visgi yra nemažai šmaikščių situacijų, kurios patiko ir tikiuosi daugeliui patiks, bene labiausiai įsimena tokie tyri ir draugiški vaikino ir merginos santykiai – tai tarsi išplėšta iš „Draugų“ serialo ir perteikta itin idiliškai, tokie draugai kartais tegali būti mergina ir gėjus, bet čia tuojau pasipila jausmų šturmas ir toliau tampa viskas daugiau ar mažiau nuspėjama.

Šiaip filmas „laikui prastumti“ tinka, neblogas ir šiaip pažiūrėjimui, bet kažko ypatingo ir originalaus tikrai nepamatysite. Tikriausiai tai nėra blogai. Filmas tiks ir patiks daugeliui komercinio kino žiūrovų.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jupiterė. Pabudimas" / "Jupiter Ascending"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiaip ilgokai laukiau brolio ir sesers Wachowski‘ų naujausio darbo „Jupiterė. Pabudimas“ (angl. Jupiter ascending) (2015). Po įspūdingos „Debesų atlaso“ ekranizacijos bei „Matricos“ trilogijos, daugelis iš tikrųjų be galo daug tikėjosi iš šio filmo. Tiesą sakant, ir aš, bet pasirodžius pirmiems gana prastiems kritikų vertinimams bei žiūrovų atsiliepimams, teko šiek tiek pristabdyti lūkesčių obuolmušius.

„Jupiterė. Pabudimas“ daugiausia gali būti įdomus, o ir buvo įdomus savo fantastine raiška – ateivių hierarchija, sėsliai gyvenama Visata. Kas nors kiek domisi ezoterine paraliteratūra, pastebės, jog Visatos valdovų teorija filme sukurta ne šiaip sau per vieną vakarą. Graži kompiuterinė grafika, įspūdingas grimas ir kostiumai, yra keletas kvapą gniaužiančių vaizdų, gražūs ir patrauklūs aktoriai, o tuo tikriausiai viso filmo gerumas ir pasibaigia. Labiausiai šįkart pasigedau turinio ir prasmės. Filmas ryškiai apeliuoja į komikso lygio nuotykius, tačiau istorinė linija pernelyg nuspėjama: yra „geriečiai“ yra „blogiečiai“ ir kažkas kažką pagrobia, kažkam reikia atsikovoti, pasiaukoti, ginti ir įsimylėti... Atmetus kompiuterinę grafiką, pati istorija pernelyg paprasta ir nuobodoka. Filmo dialogai taip pat pernelyg komiksiniai, labai nuspėjami ir šabloniški personažų elgesiai... Buvo itin absurdiškų ir tokių kvailų filmų scenų, kada imdavo net juokas, kad tokiame nuostabiame fone vyksta tokie absurdiški dialogai, pvz., vestuvės su vienu iš įtakingos giminės valdovu dėl įtakos Žemei. Kai kada viskas atrodė pernelyg iškarpyta, viskas vyksta ir nutrūksta be atomazgos, scenos suklijuotos neįprastai be užsklandų, nebent žiūrėjau prastą filmo versiją...

Esmė tame, kad aktoriams nebuvo visame tame šablonų ir kompiuterinės grafikos fone pasireikšti. Kai kurios kovos ir „šaudymo ir gaudymo“ scenos pernelyg ištęstos, nuobodokos... Pasigedau gelmės ir jausmų sudirginimo, kurį mums parodė „Debesų atlasas“, tai „Jupiterė. Pabudimas“ mums nė iš tolo to neparodo arba rodo pernelyg paviršutiniškai. Ukrainiečių kilmės aktorė Mila Kunis, intensyviai visus metus ruošėsi šiam vaidmeniui, nuolat sportavo ir atidavė be galo daug jėgų šiam vaidmeniui, tačiau filme to nesimatė – personažas be gelmės ir įdomumo. Mano pamėgstas Channing Tatum atrodė gerame fiziniame parengtyje, bet ir vėlgi – šabloniškas personažas be didesnės gelmės. 

Filmas nėra labai prastas, bet turint galvoje, kokią galią turi režisieriai, sakyčiau, praslydo pernelyg paviršiumi, aplenkdami turinį ir gelmę, todėl filmas tapo atsainus ir, deja, nepateisinantis žiūrovų lūkesčius.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb:5.4

Jūsų Maištinga Siela