Filmas: "Lemtinga pagunda" / "The Beguiled"

Sveiki,

Turėjau nesveikų lūkesčių dėl naujausio Sofijos Coppolos filmo „Lemtinga pagunda“ (angl. The Beguiled) (2017). Režisierė po tokio šlovinančio filmo kaip „Pasiklydę vertime“ (2003), rodos, aukščiau bambos nebeiššoko  ir staiga Kanuose pelnyti geriausios režisierės titulą su „Lemtinga pagunda“ jau buvo tai, kas iškart atkreipė mano dėmesį į šį filmą, o jau Nicole Kidman pasirodymas – tai viskas, ko reikia, kad lėkčiau žiūrėti keturiomis.

Filmas, pasirodo, jau kadaise ekranizuotas, o kam režisierei prireikė sukurti savo versiją (atseit „moterišką“), velniai žino. Šiaip Sofijos režisūra pasižymi lėtumu,  meditatyvumu ir iš esmės tuo, kad veikėjai dažnai ilgose scenose nieko neveikia, tiesiog drybso prieš saulutę, geria kokteilį ir pan. Kostiuminė drama „Lemtinga pagunda“ jau vien iš anonso žadėjo įtempto siužeto psichologinį trilerį, o iš tikrųjų gavau su šūdu per veidą. Rimtai.

Filmas absoliučiai tuščiais, nuobodus ir neįtraukiantis. Aišku, galima kaltinti režisierę, tačiau pats scenarijus ir medžiaga absoliučiai neintriguoja: vyriškis  karo metais moterų namuose kelia hormonų audras. Visos patelės nori patino, o kai jo negauna, viskas pakrypsta kaip laukinėje gamtoje... Galima iš to padaryti išties makabrišką ir stebinantį filmą, tačiau laikantis originalo scenarijaus nukrypti režisierė negali,  tad kuria muilo operai būdingas scenas,  kiek beaistres, kiek teatrališkas, bet visos scenos iki vieno yra dirbtinės, nuspėjamos ir tiesiog bedvasės, todėl keliančios naivumo įspūdį.

Iš tikrai gerai žinomų moterų aktorių – Elle Fanning, Nikole Kidman ir Kirsten Dunst labiausiai, kaip jau galite įspėti, įtikino N. Kidman, kuri išties buvo juslinga, intensyvi, tačiau kai medžiaga skurdi ir neįdomi, mažai ką nuveikia aktorių juslingumas. Filmo pliusais įvardyčiau, be auksinių aktorių kolektyvo, dar ir filmo kostiumus bei kiek gotiką primenančią atmosferą, bet deja, po estetika viskas nuplaukė tiesiog paviršiumi, nesukeldami žiūrovui didesnio poveikio.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Blogos mamos" / "Bad Moms"

Sveiki,

Gerai, prisipažinsiu, kad imdamasis filmo „Blogos mamos“ (angl. Bad Moms) (2016) nieko gero nesitikėjau. Tikrai. Tiesiog būna tokių filmų, kuriuos pažiūri su kita kompanija ir pagalvoji: vau, buvo išties geras filmas, prisikvatoji ir lieki po jo kažkaip pozityviai „pasikrovęs“. Filmas „Blogos mamos“ yra kaip tik vienas iš tokių „pyragaičių“, kurį suvalgai kaip desertą.

Apie super mamų kasdienybę ir motinystės šlovę kaip karjerą tikriausiai jau prirašyta ne viena knyga. Tai ypač aktualu šiandien, kai net į mūsų lietuvių kultūrą braunasi super mamyčių perfekcionisčių mada, kada vaikai mirtinai išlepinti nieko nebenori, o jų mamos diria devynias odas, kad būtų tik dar patogiau, tik dar geriau, tik dar „minkščiau“. Nuo tokių mamyčių tiesiog pykina. Filmas iš esmės kritikuoja tokias mamas ir sako: velniop tą griežtą rėžimą, reikia dar pagyventi ir dėl savęs. Žinoma, filmas sukaltas pagal aiškius stereotipus ir klišines proporcijas – gerosios mamytės prieš blogąsias, kaip senais gerais mokykliniais laikais konkuruojama dėl pripažinimo. Bet velniai rautų, buvo išties smagu žiūrėti, kaip Mila Kunis draskosi dėl savo vaikų, kaip spjaudosi ir tampa tiesiog bloga mama. Šiuo atveju bloga mama reiškia gerą, nes ji palieka dalį rūpesčių susitvarkyti tiesiog patiems vaikams. Na, ir žinoma, meilės reikalai, yranti santuoka, darbas...

Filmas visokeriopai nuteikia pozityviai ir šmaikščiai. Patrauklūs charakteriai, gerai atpažįstamos auklėjimo ir vaikų auginimo problemos. Gal kiek priminė filmą su Uma Thurman „Motinystė“, tačiau šis filmas pasirodė kur kas įdomesnis. Jame tikrai nestinga šmaikščių situacijų ir dabar galvoju, kad tai viena geresnių komedijų, matytų paskutiniuoju metu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela