Filmas: "Mamma Mia! Štai ir mes" / "Mamma Mia! Here We Go Again"

Sveiki,

Ką galima žiūrėti per šventes, kad visi daugiau ar mažiau būtų patenkinti? Žinoma, kokią nors nuotaikingą filmą, kuris tiktų visokiausiam žiūrovui ir prisiminęs prieš dešimt metų matytą „Mamma mia“ filmą, pasiūliau pasižiūrėti antrąją dalį „Mamma Mia! Štai ir mes“ (angl. Mamma Mia! Here We Go Again) (2018), kuri kaip ir ankstesnioji yra įkvėpta grupės ABBA dainų.

Šiame miuzikle toliau tęsiama istorija, tik, deja, jau po Meryl Streep kuriamo personažo Donos mirties, kada dukra Graikijos saloje tęsia motinos restorano verslą. Šioje dalyje daug grįžimo į praeitį, į jaunystės Donos dienas ir pasakojama istorija, kaip ji susitiko su dukros potencialiais tėvais. Discko stiliaus atmosfera Graikijos peizaže absoliučiai nesujaudino, net neįtikino. Miuziklo dvasios praktiškai nepajutau kaip ir pačios ABBOS. Na, galbūt įdomesnė scena visgi buvo, kai buvo atlieka „Waterloo“ prancūziškos atmosferos kavinukėje. Visa kita istorijos dalis apie vyrus, kad ir kaip norėta iš romantinių scenų išspausti emocijų aliejų, kūrėjams nepavyko. Scenarijus išties labai skurdus ir jeigu ne Graikijos vaizdai, egzotika, manau, amerikietiškoje aplinkoje filmas būtų absoliučiai nepažiūrimas. Neįtikino ir aktorių vaidyba, kuri absoliučiai šabloniškai ir teatrališkai medinė, nors ką padarysi, toks miuziklo žanras. Kiek gyvesnė ir organiškesnė aktorė visgi buvo Lily James, visi kiti kaip pritempti, nenatūralūs, užspausti savo nepavykusiuose komedijų žanro narvuose.

Filmo neišgelbėja ir trumpam filmo gale pasirodžiusi Cher – medinė, nelanksti ir truputį panaši į transvestitą. Atsiprašau, Cher labai mėgstu, tačiau tai vienas prasčiausių jos pasirodymų kine. M. Streep nieko neišgelbsti ir apskritai filmas nei labai nuotaikingas, nei jaudina, tai netgi pasijutau šiek tiek kaltas, kad per šventes kitiems įbrukau tokią prastą juostą, bet iš esmės aplinkiniai, apsvaigę nuo kalėdinio vyno, nelabai to ir sureikšmino, visgi filmas foninis, kurio nepamatę nieko neprarasite.

P. S. Visgi padaryti gerą miuziklą yra nepaprastai sunku, daug sunkiau už rimtą ir prasmingą dramą.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Warcraft: Pradžia" / "Warcraft"

Sveiki,

Vienas garsiausių šių metų didžiųjų filmų tikriausiai buvo mėginimas į rinką kaip novatorišką produktą masėms prastumti „Warcraft: Pradžia“ (angl. Warcraft) (2016). Puikus režisierius Duncan Jones, sukūręs pritrenkiantį ir siužetiškai netikėtą fantastinę juostą „Mėnulis“ (2009) bei gana pusėtiną filmą „Išeities kodas“, regis, pajuto pinigų kvapą ir įsisuko į išties prabangų kino projektą – daug kompiuterinės grafikos, masinės scenos, batalinės kovos ir visas „Žiedų valdovą“ primenantis įvykių kompleksas patenkinti didžiojo masinio kino mėgėjams. 

Veiksmo ir puikių specialiųjų efektų prisodrintas filmas ir žaidimo dvasia perkeltas į didįjį kiną tikriausiai ir negalėjo žiūrovui pasiūlyti kažko geresnio ir įdomesnio, nei tai, kas jau buvo sukurta iki šių dienų. Mane asmeniškai vertė suklusti vien garsi ir daug žadanti režisieriaus pavardė, kuri garantavo, kad filmas turėtų būti puikus turiniu. Vos įpusėjus, jau galima atsipalaiduoti, nes filmas viensiužetis ir turinio prasme nuobodus, vieno plano – „geriečiai“ kovoja su „blogiečiais“, kai kas išduoda, kai kas užkeikiamas ir paverčiamas „blogiečiu“ ir t. t. Apskritai tariant, šiai pasakos motyvais konstruojama batalinė invazinei istorijai pritrūko vidinės kino klausos, dar kitaip sakant, dvasingumo, kokį, tarkim, demonstruoja animacinis filmas „Simarono žirgas“, kuris sukaltas pagal visus holivudinius standartus, tačiau viduje turi laisvės polėkio, vertybinių akcentų. 

Žiūrėdamas šį filmą, (pusiau žaidimą, pusiau filmą), vis galvojau, kiek daug darbo įdėta, kiek plušėta, kad kiekvienas kadras būtų tobulas, tačiau kodėl tik itin retam filmui pavyksta išgauti turinio ir vaizdo dermę, kad patenkintų ir išrankesnį žiūrovą? Nejučia prisiminiau ir tą patį „Sostų žaidimą“ – viduramžių pasaulis, vizualizacija šio serialo, ir šio filmo išties vykusi, deja, įvykiai pernelyg nuspėjami, trūksta originalumo ir unikalumo, ką šis režisierius tikrai turi, tačiau pataikauti masėms tikrai neturėtų būti jo darbas, tačiau tikriausiai čia kalti kiti dalykai – pinigai, pinigai, pinigai.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 32/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Drakula. Pradžia" / "Dracula Untold"

Sveiki, kino žiūrėtojai,

Šįkart noriu trumpai aptarti kino filmą „Drakula. Pradžia“ (angl. Dracula Untold) (2014). Nereikia čia nieko slėpti, kad ši Drakulos versija buvo sukurta vien dėl vaizdo efektų, o ne papasakoti Drakulos priešistoriją. Kino kūrėjams teko užbėgti prieš visas Drakulos ekranizacijas ir prieš literatūrinį kūrinį ir papasakoti, kaip iš tikrųjų Drakla tapo vampyru, įpinant visą Rytų Europos politinį kontekstą, viduramžiškąjį pasaulėjautą. Aišku, pasaulėjautos nepavyko sukurti, tačiau gražūs efektai, spalvos ir pakankamai normalus siužetas visgi filmą šiek tiek gelbsti.

Aišku, šis filmas neprilygs 1992 metais sukurtam „Breimo Stokerio Drakulai“, bet filme šis tas visgi yra. Yra dramatizmo, yra pasirinkimo problema, yra pasiaukojimo, tik jis kažkoks paskendęs po komercinio, mums įprastinio fantastinio plotmės vaizdavimo. Iš tikro ne tik šiam filmui, bet ir viskam, kas kuriama šiomis dienomis komercijos rinkai, praranda savitumo, režisūrinio braižo, išskirtinumo nebelieka. Toks jausmas, kad tiek Harį Poterį, tiek Žiedų valdovą, tiek šią Drakulą kūrė vienas ir tas pats žmogus. 

Ne, filmas nėra prastas, bet toli gražu nėra ir tas, kuris pakylėtų, sudrebintų, nustebintų – ko šitaip karštligiškai norisi iš tokių filmų. Juk šitokia technika, šitokie efektai, negi jie gali maišyti istorijos pasakojimui? Kartais atrodo, kad taip. O šiaip filme yra šiek tiek tos vampyriškos atmosferos, ypač toje paslaptingoje oloje – šiurpas kyla, tačiau viskas toliau paskęsta ir pabliūkšta, kai Drakula ruošiasi kovoti su sultonu, o jo šeima balansuoja ant gyvybės ir mirties bokšto... Patiko filmui parinkti aktoriai. Labai gerai atrodė Luke Ewans, kuris turėjo su panašaus žanro filmais patirties. Jo Drakula patikėjau, kaip ir aktoriaus Charles Dance vampyro „tėvo“, kurio grimas beveik prilygo baisiajam „Nosferatui“. 

Šiaip filmas nėra prastas, siužetas, kad ir šabloniškos aranžuotės, bet nebuvo nuobodu žiūrėti. Kaip sakiau, trūko tik išskirtinumo, kitokio braižo, kvepėjo komercinio kino maniera.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas" / "Abraham Lincoln: Vampire Hunter"

Sveiki,

Vis prabėgomis grįžtu į šių dienų komercinį kiną atsipalaidavimui ir į nagus pateko šiuo metu pakankamai populiari juosta „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas“ (Abraham Loncoln: Vampire Hunter) (2012 m.). Naujas ir šviežias filmas apie šiuo metu tikrą euforiją ir bumą išgyvenančius vampyrus, kurie dar ilgai nenusileis iš populiarumo viršūnių. Šiaip iš juostos nieko daug nesitikėjau, kaip ir iš visų tokio tipažo filmų, į kuriuos eičiau nebent nemokamai kino teatruose. Ši juosta – tai totalus fantazijos lipdinys apie Amerikos prezidentą Abraomą Linkolną, kuris laisvalaikiu, keršydamas už motiną, daigodavo kirviu vampyrus ir laimėjo Pilietinį karą. 

Galiu pasakyti patį didžiausią šio filmo minusą – nuspėjamas ir neoriginalus siužetas, kuris prisodrintas puikiais vaizdo efektais, pakankama įtampa, tačiau personažų sprendimai ir logika yra lygi animacinių filmukų personažų lygyje. Režisierius Timur Bekmambetov, sukūręs tokius filmus kaip „Ieškomas“, „Eglutės“, „Naktinis patrulis“, „Likimo ironija, arba laimingų Naujų!“ ir šįkart aukščiau bambos neiššoko ir kažkokių įdomesnių ir netikėtesnių siurprizų, deja, nepateikė. Sukurta tipinė Holivudinė paveiksliukų dėlionė, kuri išlaiko palyginus gan silpną siužetinę įtampą, o apie gilesnius vandenis, tikriausiai, nereikia nė kalbėti. Kaip reginys filmas man gal visai ir patiko, buvo vietų, kada užhipnotizuotas Linkolno kirvio valdymo meistrystės, pasinėriau į siužetą, tačiau filmą jau mačiau prieš dvi dienas, o jau šiandien beveik nieko neliko, tik pelų sauja. Kaip Holivudinis reginys filmas nėra nei kažkuo labai įdomus, nei jis koks lyderis, nei dar kažkuo puikus, tačiau „prastumti“ laikui tinkantis, nuvarant į šoną depresiją, liūdesį ir kitus negatyvius dalykus. 

Turėčiau pasiūlyti pažiūrėti, tačiau to nedarysiu, nes manau, kad filmas iš tų, kai nebėra ką žiūrėti ir norisi kažkokios balalaikos su trupučiu krauju ir pasakinio tipažo personažais, tada pirmyn – griebkite! 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Hercogienė" / "The Duchess"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Hercogienė“ (The Duchess) (2008 m.). Na, tai išties prabanga ir puošnumu tviskantis filmas, kurioje labai daug detalių, tuometinės Anglijos aukštuomenės mados atributų: perukai, pūstos suknelės ir moteris paminta po vyro padu... Maniau, kad filmas bus apie aikštingą ir įsišokti mėgstančią hercogienę, kuri didvyriškai spjovusi į tuometines normas, įrodo, kad moteris yra visų galų meistrė ir neprastesnė už vyrus. Nieko panašaus. Tai filmas apie moterį, kuri kaip ir visos atėjusios į aukštuomenės mokyklą, yra elegantiška, išauklėta, pilna manierų ir nemažai skaudžios gyvenimiškos patirties.

Filmo personažų charakteriai pakankamai ryškūs. Viena mėgstamiausių bričių aktorių Keira Knightley suvaidina vieną įspūdingiausių Anglijos epochos laikotarpių personą. Žavi aktorė, nieko neprikibsi. Toks pats išliko ir Voldemortą Poterio epopėjoje suvaidinęs Ralph Fiennes. Tikriausiai labiausiai ir žavėjo tas grakštumas, elegancija ir kartu kažkur kartėlis, kada garbė ir manieros yra visa ko įvaizdis kilmingųjų visuomenėje. Nepasakyčiau, kad tai nuostabiausias filmas, tačiau žiūrėti galima ir galima žiūrėti tikrai įdomiai. Kiek pamenu, pats filmas yra gavęs Oskarą už geriausius kostiumus filme. O kostiumai ir šukuosenos – tikrai labai įspūdingai atrodo.

Filmą rekomenduočiau kostiuminių dramų ir istorinių filmų mėgėjams. Kažkodėl šis filmas dalinai priminė jau seniau matytą „Elžbieta. Aukso amžius“, panaši arogancija, laikmečio dvasia, prabanga ir nesibaigiančios perdėtos manieros.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.9 

Jūsų Maištinga Siela