Šios dienos citata: Chiew-Siah Tei apie namus, šeimą, kasdienybę, senovinį šeiminį gyvenimą

 

Labi,

 

Citata iš romano „Šokančių žuvų trobelė“, kurią kažkada laikiau rankoje iš nukainuotų knygų stirtos. Anuomet padėjau atgal, bet dabar galvoju, ar nebus be reikalo, nes labai jauki ir poetiška citata, primenanti man kaimą vaikystėje.

 

„Vakare, kai užgęsta paskutinės žaros, kaminai liaujasi rūkę, durys tvirtai užšaunamos. Po šiaudų stogais laimingi vaikai klaidžioja po pasakų šalį: veiduose šypsenos, lūpų kampučiuose tįsta seilės. Motinos ado tėvų batus ir marškinius, o šie prieš eidami gulti godžiai traukia paskutinį dūmą. Netrukus pasibels nauja diena. O šįvakar viskas po senovei.“ Chiew-Siah Tei

 

Chiew-Siah Tei yra iš Malaizijos kilusi rašytoja, kurios kūryba driekiasi per dvi kalbas – gimtąją kinų ir anglų, atspindėdama jos pačios tapatybės ir gyvenimo kelio įvairovę. Gimusi ir augusi nedideliame Tampino miestelyje pietų Malaizijoje, ji vėliau persikėlė į Glazgo miestą Škotijoje, kur įleido šaknis ir tęsia savo literatūrinę veiklą. Jos kūryba pasižymi giliu kultūrinių skirtumų ir žmogaus patirčių tyrinėjimu, dažnai atsispindinčiu migracijos, tapatybės paieškų ir namų ilgesio temomis.

 

Devintajame dešimtmetyje Chiew-Siah Tei aktyviai reiškėsi Malaizijos kinų žiniasklaidoje, rašydama tiek literatūrinę prozą, tiek straipsnius apie socialinius klausimus, kiną, meną ir literatūrą. Jos pirmasis prozos rinkinys kinų kalba „Sninga“ (1998 m.) aprašė jos, kaip atvykėlės, patirtį Škotijoje, o vėliau išleistas meno ir kino apžvalgų rinkinys „Paslaptys ir melas“ (2000 m.) atskleidė jos įžvalgumą šiose srityse. Už savo kinų kalbos prozą ji pelnė ne vieną apdovanojimą, įskaitant Hua Zong tarptautinį kinų grožinės literatūros apdovanojimą ir Nacionalinį prozos rašymo konkursą, o 2002 metais buvo nominuota geriausia prozos rašytoja. Šis ankstyvasis kūrybinis etapas suformavo jos, kaip rašytojos, balsą ir parodė jos gebėjimą subtiliai atskleisti giluminius patirčių sluoksnius.

 

Devyniasdešimt ketvirtaisiais metais Chiew-Siah Tei išvyko į Glazgo universitetą studijuoti magistrantūros „Medijų kultūros“ srityje, gilinantis į kino studijas. Šios studijos paskatino ją įsitraukti į BBC „Migration Screenwriting“ programą ir parašyti scenarijų trumpametražiui filmui „Nakties plaukikas“. Šis filmas sulaukė tarptautinio pripažinimo, laimėdamas geriausio trumpametražio filmo apdovanojimą Vendôme tarptautiniame kino festivalyje 2000 metais. Vėliau, 2002 metais, ji grįžo į Glazgo universitetą, siekdama kūrybinio rašymo ir kino studijų doktorantūros laipsnio, ir būtent tuo metu pradėjo rašyti savo pirmąjį romaną anglų kalba.

 

Šis romanas, pavadintas „Šokančių žuvų trobele“ (angl. „Little Hut of Leaping Fishes“), buvo išleistas 2008 metais ir žymi reikšmingą Chiew-Siah Tei kūrybinės kelionės posūkį. Lietuvių skaitytojams jis atveria unikalų pasakojimą apie 20-ojo amžiaus pradžios Kinijos ir Malaizijos realijas. Romane persipina likimai, veikėjai keliauja tarp dviejų šalių, ieškodami laimės ir geresnio gyvenimo, tačiau susiduria su likimo vingiais, išdavystėmis ir netikėtais posūkiais. Knygos centre – jaunos moters, kuri yra parduodama prekybininkams ir priversta keliauti iš Kinijos į Malaiziją, istorija. Šis romanas tiria tapatybės, išgyvenimo, prisitaikymo ir meilės temas, nutapydamas platų ir įtraukiantį paveikslą apie to meto visuomenę, tradicijas ir žmogiškąsias dilemas. „Šokančių žuvų trobelė“ sulaukė didelio pripažinimo: ji buvo įtraukta į ilgąjį „Man Asian Literary Prize“ sąrašą 2007 metais ir trumpąjį „Best Scottish Fiction Prize“ sąrašą 2008 metais, o Malaizijoje laimėjo „Readers' Choice Award“ apdovanojimą. Šio romano išleidimas lietuvių kalba leidžia platesnei auditorijai susipažinti su Chiew-Siah Tei talentu ir unikaliu pasakojimo stiliumi, gilintis į jos kuriamą pasaulį, kupiną istorinių detalių ir emocinio gylio.

 

Be „Šokančių žuvų trobelės“, Chiew-Siah Tei taip pat yra parašiusi antrąją knygą anglų kalba – „Pelės elnio karalystė“ (angl. „The Mouse Deer Kingdom“, 2013 m.), kuri Malaizijoje užėmė trečią vietą „Readers' Choice Award“ apdovanojimuose. Jos pjesė „Trys tūkstančiai neramių siūlų“ (angl. „Three Thousand Troubled Threads“) buvo pastatyta Edinburgo tarptautiniame festivalyje 2005 metais. Chiew-Siah Tei yra išskirtinė rašytoja, gebanti eksperimentuoti su formomis ir medijomis, meistriškai jungianti literatūrą, kiną ir teatrą, rašanti abejomis kalbomis – kinų ir anglų. Jos kūryba vertinama už gilų žmogaus prigimties ir kultūrinių reiškinių suvokimą, o jos gebėjimas atskleisti sudėtingas istorijas, persmelktas emocinio rezonanso, padaro ją viena iš svarbiausių šiuolaikinių rašytojų, tyrinėjančių tapatybės ir namų sampratą globalizuotame pasaulyje.

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Vanda Juknaitė apie eutanaziją ir gyvenimą kas sau

 Sveiki,

 

Duodama interviu rašytoja Vanda Juknaitė portalui 15min.lt, kaip visada, nedaugžodžiavo. Pristatydama savo naujausią knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ ji vėl atviravo apie savo pasikeitusį požiūrį į eutanaziją. Apie šiuos sudėtingus dalykus ji pasakojo pjesėje „Ponios Alisos gimtadienis“ prieš dešimt metų. Šiandien rašytoja kovojanti su sunkia liga jau į šį reikalą žiūri kiek kitaip. Taip ir ateina nauji suvokimai. Aš prie V. Juknaitės citatos pridėčiau, kad aiškiai juntama tendencija, jog senas žmogus su ligomis visuomenėje yra rakštis užpakalyje, todėl tą rakštį tenka ištraukti. Gal iš tikrųjų artėjame prie antiutopijos, kada bijodamiesi naštos priimame sprendimus, kad bus oriau nerūpintis vieni kitais, o praryti cianido kapsulę arba pilietiškai vardan gerovės valstybės (ačiū, p. Nausėda, už metų posakį!) pasinaudoti oria eutanazijos būdele?

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mamma Mia! Štai ir mes" / "Mamma Mia! Here We Go Again"

Sveiki,

Ką galima žiūrėti per šventes, kad visi daugiau ar mažiau būtų patenkinti? Žinoma, kokią nors nuotaikingą filmą, kuris tiktų visokiausiam žiūrovui ir prisiminęs prieš dešimt metų matytą „Mamma mia“ filmą, pasiūliau pasižiūrėti antrąją dalį „Mamma Mia! Štai ir mes“ (angl. Mamma Mia! Here We Go Again) (2018), kuri kaip ir ankstesnioji yra įkvėpta grupės ABBA dainų.

Šiame miuzikle toliau tęsiama istorija, tik, deja, jau po Meryl Streep kuriamo personažo Donos mirties, kada dukra Graikijos saloje tęsia motinos restorano verslą. Šioje dalyje daug grįžimo į praeitį, į jaunystės Donos dienas ir pasakojama istorija, kaip ji susitiko su dukros potencialiais tėvais. Discko stiliaus atmosfera Graikijos peizaže absoliučiai nesujaudino, net neįtikino. Miuziklo dvasios praktiškai nepajutau kaip ir pačios ABBOS. Na, galbūt įdomesnė scena visgi buvo, kai buvo atlieka „Waterloo“ prancūziškos atmosferos kavinukėje. Visa kita istorijos dalis apie vyrus, kad ir kaip norėta iš romantinių scenų išspausti emocijų aliejų, kūrėjams nepavyko. Scenarijus išties labai skurdus ir jeigu ne Graikijos vaizdai, egzotika, manau, amerikietiškoje aplinkoje filmas būtų absoliučiai nepažiūrimas. Neįtikino ir aktorių vaidyba, kuri absoliučiai šabloniškai ir teatrališkai medinė, nors ką padarysi, toks miuziklo žanras. Kiek gyvesnė ir organiškesnė aktorė visgi buvo Lily James, visi kiti kaip pritempti, nenatūralūs, užspausti savo nepavykusiuose komedijų žanro narvuose.

Filmo neišgelbėja ir trumpam filmo gale pasirodžiusi Cher – medinė, nelanksti ir truputį panaši į transvestitą. Atsiprašau, Cher labai mėgstu, tačiau tai vienas prasčiausių jos pasirodymų kine. M. Streep nieko neišgelbsti ir apskritai filmas nei labai nuotaikingas, nei jaudina, tai netgi pasijutau šiek tiek kaltas, kad per šventes kitiems įbrukau tokią prastą juostą, bet iš esmės aplinkiniai, apsvaigę nuo kalėdinio vyno, nelabai to ir sureikšmino, visgi filmas foninis, kurio nepamatę nieko neprarasite.

P. S. Visgi padaryti gerą miuziklą yra nepaprastai sunku, daug sunkiau už rimtą ir prasmingą dramą.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.9

Jūsų Maištinga Siela