Filmas: "Vatikano įrašai" / "The Vatican Tapes"

Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas siaubo filmas „Vatikano įrašai“ (angl. The Vatican Tapes) (2015) buvo dar vienas vidutinis filmas, kuris žadėjo eilinę pramogą be didesnio įspūdžio. Debiutinis ilgametražis Mark Neveldine filmas iš esmės pateisino visus mano lūkesčius – prasta režisūra, skurdus siužetas ir scenarijus, dailūs aktoriai. Iš esmės filmas netgi ne vidutiniškas, o ganėtinai prastas, nes filmo įgyvendinimas „copy paste“ iš kitų panašių filmų – intriga konstruojama per tas atgyventas detales, garso takelis (o ar jis išvis buvo bent jau?) nepastebimas ir pilkas.

Išties kardinolai vaikštantys po Vatikano koridorius su ilgomis sutanomis ir kalbantys kone literatūrinėmis psalmių citatomis apie mūsų Viešpaties ir Velnio kovą tiesiog siutino savo neorganiškumu. Tiesiog niekas neįtikino, pradžia filmo absoliučiai pilka, niūri ir neįdomi – mūsų herojė tris kartus patenka į ligoninę, o vėliau tampa kone visos visuomenės šventąja, niekas netikrina nei praeities, nei „pasigulėjimo“ psichiatrijoje... Tiesiog toks šleikščiai iškarpytas filmas, kad tikriausiai vienintelė įdomesnė dalis buvo egzorcizmo atlikimas, bet kaipgi iš Antikristo išvarysi velnią, jeigu jo jau tokia prigimtis? Kiaušinių atrajojimas, krikščioniškos simbolikos žaidimai ir galiausiai neįveiktas blogis...

Skurdus, neįdomus ir prastas šis filmas iš kurio patiko tik pagrindinio vaidmens atlikėja Olivia Taylor Dudley, o visa kita – tiesiog negaiškite laiko.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 4.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įkalinta pragare" / "Drag Me to Hell"

Sveiki,

Į naktinius siaubo filmų seansus patraukiau su filmu „Įkalinta pragare“ (angl. Drag Me to Hell) (2009), apie kurį buvau išgirdęs visai neprastų atsiliepimų. Bet juk žinome, kaip su siaubo filmais šiuo metu yra – retas koks nors aukso kiaušinis tarp visų tų vienodų šokoladinių...

„Žmogus voras“ ir „Piktieji numirėliai“ režisierius Sam Rami tikriausiai turi be galo didelių užtarėjų ir draugų, nes kitaip nesuprantu, iš kur jis surinko tiek begalės gerų kritinių atsiliepimų. Filmas išties, sakyčiau, gal ir neblogas, bet tikrai neįspūdingas. Specialieji efektai „šiaip sau“, filmo atmosfera lyg ir įtikina, bet iš kitos pusės atrodo kažkokia be atmosferos, karkasinė. Filme man labiausiai patiko legendinė senė čigonė, kuri nuolat atakavo vargšę blondinę – ji iš tikrųjų kėlė šiurpulių ir priminė Gogolio „Baubo“ apsėstąją numirėlę. Bet iš kitos pusės atrodė kiek ir juokinga – paspringimas daiktais, nuolatinės senės šleikštus vėmimas ant vargšės blondinės, tiek numirus, tiek sapnuose, o dar tas nelogiškas plaukų rovimas... Daug kas buvo nuspėjama ir truputį pritempta prie komikso. Suprantu, kad režisierius galbūt norėjo įmaišyti šiokių tokių humoro elementų, bet jie erzino, nes griovė bendrą filmo atmosferą, kurią galėjo išplėtoti išties labai gerai ir filmą paversti kultiniu.

Visumoje filmas atrodo šiek tiek pervertintas. Jis truputį nuspėjamas, bet jame yra ir įdomių personažų, scenų, bet pasigedau dar didesnio siaubo efekto, suderintos atmosferos ir kitoniškesnės, savitesnės režisūros.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano gyvenimo žuvis" / "Big Fish"

Sveiki,

Šįkart noriu pakomentuoti Tim Burton filmą „Mano gyvenimo žuvis“ (angl. Big Fish) (2003), kuris tikriausiai labai daug kam patiko, kaip ir „Edgaras žirkliarankis“ bei kiti šio režisieriaus darbai. Tai savito matymo ir vaizdo kine režisierius. Ne visi man patinka jo darbai, tačiau pripažįstu jį kaip įdomų, originalų režisierių.

„Mano gyvenimo žuvis“, galiu pasakyti iškat, kad patiko labiau nei „Edgaras žirkliarankis“ dėl savo scenarijaus ir realizavimo. Pasakos motyvai, realybės ir pasakos motyvų lipdinys tapo kažkokiu įdomiu, savitu kalbėjomi, o dialogai retkarčiais panešėjo į „Forestą gampą“. Nors kino kritikai išliko pakankamai dungi, bet žiūrovams šis filmas tapo labai mėgiamu.

Man asmeniškai filmas patiko, nors vėlgi tas patiko... Negaliu pasakyti, kad sužavėjo, pritrenkė. Tai savito žanro filmas, kuris nuteikia pozityviai, verčia kurti ir mąstyti kūrybiškai, patikėti pasakojimais. Žodžiu, vienaip ar kitaip pasakoja apie utopinį ir idilinį pasaulio matymo modelį. O kas pasakys, kad tai nėra žavu? Šiaip pozityvi juosta, kuri tiks visai šeimai, ypač patiems mažiesiems, bet neapsirikite, filme yra nemažai slėpinių suaugusiems.

Labai patiko pamatyti viename filme ištisą būrį nuostabių aktorių, kurie gal ir nesukūrė kažkokių nuostabių, išskirtinių ar aktoriaus išmėginimą lemiančių vaidmenų, tačiau atrodė vienas šalia kito nepaprastai įdomiai. Evan McGregor, Marion Cotillard, Jessica Lange, Helena Bonham Carter ir kt., kurie jau ne sykį yra vienaip ar kitaip dirbę su režisieriumi Tim Burton.

Žinau, kad filmas daug kam tiks ir patiks, ir kaip graži istorija, ir kaip meno kūrinys.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Baltasis oleandras" / "White Oleander"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Baltasis oleandras“ (White Oleander) (2002 m.). Nežinantiems, kas yra oleandras, iškart pridursiu, kad tai baltai žydinti gėlė, nuodinga. Benaršydamas po interneto platybes, aptikau puikių aktorių kolektyvą ir nutariau pasidomėti filmu ir nustebau jį atradęs. Filmas pastatytas pagal romaną, kuris tokiu pat pavadinimu yra išverstas ir į lietuvių kalbą. Knygos neteko skaityti, tačiau pažiūrėjau filmą ir drįstu pasakyti, kad esu maloniai nustebintas.

Nustebintas kodėl? Ogi puikiu filmu visomis prasmėmis! Puikus aktorių kolektyvas, nepakartojamai bauginanti Michelle Pfeiffer, kuri įkūnijo tikrai keistą motinos tipą. Dievaži, tokios motinos nenorėčiau turėti. Labai patiko ir pats filmo siužetas, tai filmas, kuris man balansavo tarp „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“ bei „Skandalo užrašai“, kai žiūrėjau pastaruosius, išgyvenau kažkuo panašius jausmus.

Filmas kalba tiek apie auklėjimo spragas ir jo modelius, nestereotipinės šeimynėlės santykius, o ypač apie dukters ir motinos ryšius, kurie toli gražu nėra idealūs, netgi sakyčiau, keistai bauginantys. Filmas, aišku, kviečia atvirai diskusijai, nes po jo tikrai yra apie ką kalbėti – tai gero filmo požymis! Kažin, ar verta dabar man malti visą mėsą ir nagrinėti siužeto peripetijas, personažų charakterių koloritus ir t.t. – tai būtų beprasmiška, būsiu šįkart solidarus ir pasakysiu, kad tai tiesiog geras filmas. Gal ir ne viskas tobulai užpildyta, tačiau pasistengta iš peties. Didelis bravo režisieriui Peter Kosminsky, kuris prikaustė mano dėmesį prie filmo ir net neleido pasidaryti antros porcijos kavos. Tai drama, kurioje išlaikomos visos vadžios – operatoriaus darbas gan holivudiškas, tačiau aktoriai, siužetas, vidinė ir išorinės dramos įtampa, jausena, jog kažkas negerai su personažais, jog dar ne viskas atskleista, ne viskas pasakyta, kad dar kažkas slepiama... Žinot, man tai patiko, todėl rekomenduoju filmą rimtesnio filmo mėgėjams. Gal tai bus negeriausia, ką matėte, tačiau iš tokių filmo srauto tikrai jau šiek tiek žvilgantis smaragdu filmas.

Mano įvertinimas: 9/10 
Kritikų vidurkis: 61/100
IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela,