Filmas: "Išeities kodas" / "Source Code"

Sveiki, skaitytojai, 

2009 metais režisierius Duncan Jones puikų fantastinį filmą „Mėnulis“, kuris susilaukė nepaprasto kino gurmano susidomėjimo – mano irgi. Kol dabar kino teatruose siaučia jo trečiasis fantastinis filmas „Warcraft: Pradžia“, nusprendžiau pažiūrėti jo antrąją juostą „Išeities kodas“ (angl. Source Code) (2011), kuris taip pat pelnė kino kritikų ir žiūrovų simpatijas.

Tiesą sakant, lyginant su „Mėnuliu“, šis filmas praradęs savitą režisūrinį braižą ir atmosferą, jis kur kas holivudiškesnis ir pritaikytas masėms. Nepaisant to, trileris pripildytas įdomios mokslinės fantastikos elementų, kurie ir daro šį filmą įdomų. Gal kažkiek priminė filmą „Deja vu“, kuriame veikėjas prasiskverbia pro laiko gijas, kad ištirtų bylą, šįkart herojus nuolat grįžtą 8 minutėms į traukinį ir jame bando ne tik nukenksminti bombą, bet ir išsiaiškinti, kuris iš šimto keleivių tai padarė. Seniai bemačiau tokios struktūros istoriją, kai herojus kovoja ne tik su savimi, bet ir riboto laiko ištekliais – tai visada trileryje pasiteisina, šiame irgi. 

Filme pasirodo daugelio numylėtas aktorius Jake Gyllenhaal‘as, kuris ir vėl sukuria puikų vaidmenį. O kam dar patinka po „Išvarymo“ Vera Farmiga, tai filmas gali tapti ir švente. Stipriausia visgi šiame filme pasirodė ne tiek filmo idėjos – jos kažkur daugiau ar mažiau matytos, tačiau geras scenarijus ir tvirta koja padarytas jo realizavimas. Neabejotinai D. Jones yra talentingas režisierius, nes, pripažinkite, sukurti gerą fantastinį filmą masėms yra beprotiškai sunkus darbas, o „Išeities kodas“ yra vienas iš tokių filmų, kažkodėl anksčiau praplaukęs pro sąrašus kaip paprastas trileris ir tiek, bet toli gražu, filmas nepaprastas. Jis turėtų itin patikti vyrams, ypač tiems, kurie mėgsta kine veiksmą, suderintą su pašėlusiomis idėjomis. Man patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vatikano įrašai" / "The Vatican Tapes"

Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas siaubo filmas „Vatikano įrašai“ (angl. The Vatican Tapes) (2015) buvo dar vienas vidutinis filmas, kuris žadėjo eilinę pramogą be didesnio įspūdžio. Debiutinis ilgametražis Mark Neveldine filmas iš esmės pateisino visus mano lūkesčius – prasta režisūra, skurdus siužetas ir scenarijus, dailūs aktoriai. Iš esmės filmas netgi ne vidutiniškas, o ganėtinai prastas, nes filmo įgyvendinimas „copy paste“ iš kitų panašių filmų – intriga konstruojama per tas atgyventas detales, garso takelis (o ar jis išvis buvo bent jau?) nepastebimas ir pilkas.

Išties kardinolai vaikštantys po Vatikano koridorius su ilgomis sutanomis ir kalbantys kone literatūrinėmis psalmių citatomis apie mūsų Viešpaties ir Velnio kovą tiesiog siutino savo neorganiškumu. Tiesiog niekas neįtikino, pradžia filmo absoliučiai pilka, niūri ir neįdomi – mūsų herojė tris kartus patenka į ligoninę, o vėliau tampa kone visos visuomenės šventąja, niekas netikrina nei praeities, nei „pasigulėjimo“ psichiatrijoje... Tiesiog toks šleikščiai iškarpytas filmas, kad tikriausiai vienintelė įdomesnė dalis buvo egzorcizmo atlikimas, bet kaipgi iš Antikristo išvarysi velnią, jeigu jo jau tokia prigimtis? Kiaušinių atrajojimas, krikščioniškos simbolikos žaidimai ir galiausiai neįveiktas blogis...

Skurdus, neįdomus ir prastas šis filmas iš kurio patiko tik pagrindinio vaidmens atlikėja Olivia Taylor Dudley, o visa kita – tiesiog negaiškite laiko.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 4.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Princesė Diana" / "Diana"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Princesė Diana“ (angl. Diana) (2013), kurią labai žaibiškai spėjo į miltus sumalti tiek kino kritikai, tiek ir žiūrovai. Vos tik išgirdau, kad Naomi Watts įkūnys princesę Dianą ir išvydau pirmąsias nuotraukas iš filmavimo aikštelės, pamaniau, kad aktorė tikrai bus nominuota „Oskarui“. Juk šiaip ar taip tendencija labai paprasta – biografinių dramų aktoriai susišluoja pagrindinius apdovanojimus, tačiau pasirodžius pirmiesiems atsiliepimams apie „Princesę Dianą“ teko gerokai nusivilti, filmas visiškai neatitiko visuomenės turėtų lūkesčių.

Su ta neigiama inercija apie šį filmą ir sėdausi į seansą, kad pats įvertinčiau juostą. Sudėtinga žiūrėti tikrai nebuvo, nes man asmeniškai labai patinka Naomi Watts ir išvysti troškau jos naująjį amplua, nesvarbu, ką sako kritikai ir kiti žiūrovai. Pats filmas visgi nėra toks prastas, kaip apie jį vis kalbama, priešingai – įdomūs princesės Dianos gyvenimo užkambariai, apie kuriuos menkai ką ir težinojau. Filmas iš esmės pasakoja tik apie du paskutiniuosius princesės gyvenimo metus iki lemtingos autokatastrofos Paryžiuje (1995-1997). Filmo kūrėjams visgi svarbiausia buvo papasakoti ne apie pačią princesę ir jos asmenybę, bet pademonstruoti sudėtingą meilės istoriją tarp indų kilmės daktaro ir princesės Dianos. 

1995 metai lemtingi princesei, kadangi ji pasitraukia iš monarchų ir skandalingai skyrėsi su princu Čarlzu. Tuo metu ėdri spauda ją persekioja ant kiekvieno kampo, todėl meilės istorija smarkiai įtakota visuomenės spaudimo ir kvailomis bulvarinėmis interpretacijomis, žmonių meilė prieš visuomenės veidrodį. Princesė Diana išgyvena didžiulį spaudimą, o kartu ji tampa ir žmonijos numylėtine, dosni labdaromis ir kelionėmis už taiką pasaulyje. Filme iš esmės trūko didesnio mosto apie Dianos asmenybę, nes papasakota daugiau tik meilės istorija, tačiau iš esmės neatrodo, kad filmas būtų užčiuopęs tikrąją Dianą. Techninė filmo dalis taip pat abejotina, o vaidyba, nors N. Watts ir labai stengėsi, ji neatrodė kaip princesė Diana, veikiau kažkokia kita moteris panaši į ją. Pati aktorė yra užsiminusi, kad iki beprotybės analizavo Dianos vaidmenį ir ji rinkosi labiau interpretuoti, o ne kopijuoti Dianos įvaizdį, nusižiūrėtą iš išlikusių vaizdo įrašų. N. Watts tikrai nėra atsakinga už nesėkmingos juostos atsiradimą, sakyčiau, didžiausia klaida pačių filmo kūrėjų, jų pasirinkimas vaizduoti tik tokią Dianą – sentimentalią, jautrią, minkštaširdę, o didieji jos darbai pasiliko kažkur užnugaryje.

Filmas „Princesė Diana“ neturėtų būti paskutinis filmas apie vieną populiariausių visų laikų pasaulio moterų. Manau, ateityje tikrai atsiras norinčių, liaudiškai tariant, „perspjauti“ šį filmą ir atskleisti sudėtingesnę Dianos asmenybę. Aišku, filme trūko bendros energetikos, atmosferos, karališkosios šeimos pusės pavaizdavimo, paimta per maža Dianos gyvenimo amplitudė, tačiau kalbant tik smulkmeniškai, „Diana“ nėra jau toks prastas filmas, jeigu tik žiūrėsime iš jos sudėtingai besirezgančios meilės istorijos prieš žūtį.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 35/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela