Filmas: "Tamsus vanduo" / "Dark Water"

Sveiki, skaitytojai,

Siaubo filmai visada vilioja ir vilios daugelį žiūrovų. Ir kartais net nesvarbu šio žanro kokybė, tiesiog norisi sužadinti kažkokį visai kitokį efektą savyje, pasinerti į tai, ko realybėje nebegalime patirti. Filmas „Tamsus vanduo“ (angl. Dark Water) (2005) yra dar viena siaubo romano ekranizacija. 2002 metais azijiečiai buvo sukūrę, anot kai kurių, kur kas efektingesnį variantą už amerikiečių, tačiau tikriausiai aktorės Jennifer Connelly pavardė suviliojo pažiūrėti būtent šią versiją.

Filmas, kaip kažkada „Skambutis“, kuriamas pagal panašius principus – anapusionio pasaulio persipynimas su realiu pasauliu per keistus vaizdinius, pagrindinio veikėjo nestabilią psichinę būklę. Filmas iš esmės tampomas dviem virvutėmis – mistiniai ir nepaaiškinami dalykai bei socialinė terpė, kurioje atsiduria išsiskyrusi vieniša motina su dukrele. Filmas absoliučiai atmosferinis – atokus ir šiurkštus rajonas, tekantys šlapi seni vamzdžiai, motinos neviltis bei keistos detalės, kaip antai rausva vaikiška kuprinė, kurias taip mėgsta japonų rašytojai ir kinas. Kai sakau, filmas yra atmosferinis, negalėčiau pasakyti, kad visa ši atmosfera užpildyta įtikinamai, veikiau ne tiek neįtikinamai, kiek jau matytais ir regėtais vaizdiniais. Vienas labiausiai nevykusių veikėjų – šiurpusis namo budėtojas, kuris lyg ir suvokia, kas vyksta name, tačiau lyg koks Cerberis kursto ugnį mistiniams dalykams. Jo išvaizda ir charakteris iš pažiūros brutaliai šiurpūs, tačiau tokie mistiškai šabloniški, kad tokį Cerberį galime regėti kone kas antrame panašaus tipažo siaubo filme.

Filmas absoliučiai vidutiniškas. Labiau mane veikė ne mistiniai niuansai, bet šeimyniniai santykiai, vargstančios jaunos motinos bejėgystė susitvarkyti savo gyvenimą, nei visas tas siaubo ir mistikos plakinys, kuris iš esmės tik itin retai blykstelėdavo efektyviai, nes jau buvo regėtas „Skambutyje“ bei kituose siaubo filmuose. Nepaisant visų trūkumų, galiu pasakyti, kad yra tikri daug daug prastesnių siaubo filmų už „Tamsų vandenį“.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vatikano įrašai" / "The Vatican Tapes"

Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas siaubo filmas „Vatikano įrašai“ (angl. The Vatican Tapes) (2015) buvo dar vienas vidutinis filmas, kuris žadėjo eilinę pramogą be didesnio įspūdžio. Debiutinis ilgametražis Mark Neveldine filmas iš esmės pateisino visus mano lūkesčius – prasta režisūra, skurdus siužetas ir scenarijus, dailūs aktoriai. Iš esmės filmas netgi ne vidutiniškas, o ganėtinai prastas, nes filmo įgyvendinimas „copy paste“ iš kitų panašių filmų – intriga konstruojama per tas atgyventas detales, garso takelis (o ar jis išvis buvo bent jau?) nepastebimas ir pilkas.

Išties kardinolai vaikštantys po Vatikano koridorius su ilgomis sutanomis ir kalbantys kone literatūrinėmis psalmių citatomis apie mūsų Viešpaties ir Velnio kovą tiesiog siutino savo neorganiškumu. Tiesiog niekas neįtikino, pradžia filmo absoliučiai pilka, niūri ir neįdomi – mūsų herojė tris kartus patenka į ligoninę, o vėliau tampa kone visos visuomenės šventąja, niekas netikrina nei praeities, nei „pasigulėjimo“ psichiatrijoje... Tiesiog toks šleikščiai iškarpytas filmas, kad tikriausiai vienintelė įdomesnė dalis buvo egzorcizmo atlikimas, bet kaipgi iš Antikristo išvarysi velnią, jeigu jo jau tokia prigimtis? Kiaušinių atrajojimas, krikščioniškos simbolikos žaidimai ir galiausiai neįveiktas blogis...

Skurdus, neįdomus ir prastas šis filmas iš kurio patiko tik pagrindinio vaidmens atlikėja Olivia Taylor Dudley, o visa kita – tiesiog negaiškite laiko.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 4.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Enigma" / "Enigma"

Sveiki,

Iki tol, kol nepasirodė filmas „Vaizduotės žaidimas“ (2014), tikriausiai geriausias filmas apie Antrojo Pasaulinio karo „virtuvę“ ir kodų šifravimus buvo „Enigma“ (angl. Enigma) (2001), kuris pelnė ne vieną svarbų britų nepriklausomo kino apdovanojimų ir nominacijų. Nors būsiu šįkart šališkas ir pasakysiu iškart, kad „Vaizduotės žaidimas“ yra kur kas profesionalesnis ir geresnis variantas, nei „Enigma“, nors abu filmai yra „sukalti“ iš panašaus molio. „Vaizduotės žaidimas“ pasakoja apie realiai gyvenusį genijų, o „Enigma“ yra romano ekranizacija su išgalvotais veikėjais, bet pamatęs abu filmus, galiu pasakyti, kad „Enigma“ pasakoja iš esmės labai panašią istoriją – tokios pat šifravimo mašinos, keistas pagrindinis personažas, primenantis sutrikusį ir asocialų žmogų.

Nors „Vaizduotės žaidimas“ man nepalyginamai labiau patiko, bet „Enigmoje“ išties yra labai daug gerų dalykų ir jį kaip gerą, subrandintą filmą galimą žiūrėti ramia sąžine. Visų pirma gera britiška atmosfera ir aktoriai, gerai ir įtikinamai rekonstruoti laikmečio elementai. Šiame filme daug keistos meilės aistros, daugiau detektyvinių elementų apie šnipus, įsivaizduojamas meiles ir išdavystes. Veikiau netgi labiau savotiška meilės istorija, kuri balansuoja tarp karo peizažo ir enigmos svarbos, bei čia pat personaže gimstančio suvokimo apie savo nesamą meilę kekšei. Taigi, jeigu „Vaizduotės žaidimas“ filmas buvo apie vieną nedalomą asmenybę, tai čia filmas susikoncentravęs į detektyvinę meilės liniją.

Tiesą sakant, taip iki galo ir nesupratau, kaip tas Enigmos kodas buvo iššifruotas, nors personažai ir kalbėjo savo greitakalbe matematine kalba, brėžė schemų variantus, šifravo ir aplinkiniai viską suprato, bet daugeliui žiūrovų, kurie nėra gal gabūs matematikai ir Enigma lyg iš kito pasaulio, tai ir neaišku, kaip ji iššifruota, nors personažai bandė aiškinti ir skaičiavimo ir šifro mašinėlės mechanizmą, bet... nesuteikė džiaugsmo kartu su personažais suvokti skaičių šifro pasaulio. O gal ir aš kažką pražiopsojau... Šiaip ar taip filme švysteli, mano galva, viena talentingiausių ir nuosekliausių šių dienų aktorių – Kate Winslet, kuri sukuria gana įsimintiną vaidmenį, bet toli gražu, ne patį geriausią savo karjeroje. Bet labiausiai mane nustebino Dougray Scott, kuris dažniausiai atlieka antraeilius vaidmenis, o šįkart jis suvaidino pagrindinį veikėją ir labai įtikinamai, todėl šį aktorių jau įsiminsiu visam likusiam gyvenimui.

Apskritai filmas geras ir rekomenduotinas, ypač jeigu jums patinka nesausos karinės dramos, kur scenarijus išbalansuoja karo peizažą, bet palieka meilės istorijos, truputį detektyvų ir abejonių personažų širdyse.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela