Filmas: "Paukščiai" / "The Birds"

Sveiki, skaitytojai,

LRT televizija net aštuonis vakarus mus lepins vienu paslaptingiausiu pasaulyje režisieriumi Alfred Hitchcocko filmais. Ir vienas iš jo klasiškiausių filmų, žinoma, yra „Paukščiai“ (angl. The Birds) (1963). Tiesą sakant, žaviuosi šio režisieriaus darbais „Psichopatas“, „Svaigulys“ ir kitais, kad net neabejojau, jog „Paukščius“ sužiūrėsiu irgi su malonumu.

Visų pirma – ta septinto dešimtmečio elegancija ir atmosfera! Kokios gražios moterys ir vyrai! Kur čia nepatikėsi, kad darbininkų klasės atstovai šitaip gražiai rengdavosi... Bet tai graži holivudinė maniera, kai aktoriai be perstojo arba rūko, arba geria viskį. To „Paukščiuose“ neįmanoma nepamatyti, nes aktoriai tikrai būtų tuštesni ir neturėtų ką veikti, jeigu kišenėse nesinešiotų cigarečių pakelio ir ypač tos elegantiškos moterys... Visgi nieko nepadarysi, to laikmečio filmai užgriozdinti šių kadrų ir kad žmonės anuomet gyveno sveikiau, kažin, ar tai nėra iš piršto laužta nesąmonė. Visgi filmas keistas kaip ir jo scenarijus: kurių galų graži blondinė važiuoja su automobiliu 100 kilometrų, kad pristatytų du varganus paukštelius nepažįstamajam? Tai tikra mistika labiau nei tie apsėsti paukščiai! Kai kurių loginių spragų, manau, šiuolaikinis kinas paprasčiausiai neleistų daryti, bet dėl tam tikros stilistikos, logikos nebūvimo, manau, A. Hitchcocko filmuose daug kas leidžiama...

Meluosiu, jeigu sakysiu, kad filmas įtraukė nuo pat pirmųjų kadrų – nė velnio. Teko gana ilgai kiurksoti ir muistytis, kol galiausiai mistiniai potėpiai – to aš ir lakiau! – galiausiai užvaldytų. Nors galima pasijuokti iš tam tikrų techninių ano meto sprendimų, kaip antai automobilio vairavimas, rodant projekcijai ir kuriant dinamišką veiksmą, visgi režisieriui pavyko perteikti gana originalų siaubo ir mistikos persunktą scenarijų apie paukščius kaip velnio apsauginius, puolančius žmones. Nė nesitikėkite, kad viskas kaip klasikiniame kine įprasta, bus atskleista, ne, tai tarsi apreiškimas, neturintis bendro paaiškinimo. Pro duris snapais sau kelią kertantys jūriniai paukščiai ir varnos išgąsdintų kur kas labiau nei tarpduryje pasirodžiusi vėlė. Visgi manau, kad šis filmas, nepaisant laikmečio standartų, yra vienas iš klasiškiausių A. Hitchcocko filmų, palikęs siaubo žanro aruoduose savąją žymę.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Svetimas" / "Alien"

 

Sveiki, kino maniakai,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą „Svetimas“ (Alien) (1979). Tai mano paskutinė lyg tol nematyta filmų ciklo dalis. Ji pati pirmoji ir yra laikoma viena geriausių ne tik „Svetimas“ dalių, bet ir apskritai siaubo ir mokslinės fantastikos kino pavyzdžių. Tai filmas įeinantis į klasiką, kurį tikrai verta pamatyti, gėrėtis ir mėgautis ne tik kaip komerciniu garnyru, bet ir kaip geru kinu.

Žinoma, tai skonio reikalas, bet man ši „Svetimo“ dalis buvo pati nuobodžiausia. Nesakau, kad filmas prastas. Priešingai, kaip aštunto dešimtmečio pabaigos kūrinys jis yra tikrai labai geras, turi savos estetikos ir žavesio. Gal kiek keista matyti tokius kompiuterius, laivo įrangą, kuri ir moderni ir kai kuriais atžvilgiais primityvi, bet tai jau kūrinio ir laikmečio detalės, kuriais taip pat galima gerėtis. Iš esmės šiek tiek gailiuosi, kad žiūrėjau šią epopėją nenuosekliai, bet pirmoji dalis visgi daug ką paaiškina. Ypatingai ši dalis rišasi su priešistore, kuri pasirodė dar pernai pavadinimu „Prometėjas“. Tai yra „Svetimo“ keturių dalių epo įžanga, kuri susisieja ne tik detalėmis, bet ir daug ką paaiškina. Įdomu ir tai, kad pirmosios „Svetimo“ dalies režisierius yra tas pats, kaip ir „Prometėjo“ – Ridley Scott.

Šiaip labai džiaugiuosi įveikęs visą šį „Svetimo“ kelią, nes praleidau tikrai puikias valandas žavėdamasis ne tik įtampos kupinomis akimirkomis, bet ir po truputį senstančia, bet neprastėjančia Sigourney Weaver, kurią drąsiai įtraukiu į savo mėgstamų aktorių sąrašus.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 8.5

Jūsų Maištinga Siela

 

Filmas: "Istviko raganos" / "The Witches of Eastwick"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti legendinį savo vaikystės filmą „Istviko raganos“ (The Witches of Eastwick) (1987), kurį nusprendžiau po šitiek laiko vėl pažiūrėti ir tikriausiai tai bus mano paskutinis seansas su šiuo filmu šiame gyvenime, bet niekada nesakyk niekada. „Istviko raganas“ labai mėgsta transliuoti televizija ir nors filmas jau skaičiuoja trečią dešimtmetį, bet jis vis tiek turi kažkokios nepaaiškinamos traukos ir magijos. Siaubo komedija, kuri patiks daugeliui, kurie dar mena šį filmą kaip iš serijos „Mirtis jai tinka“ arba „Praktinė magija“, kada truputis vaizdo efektų, burtų galėjo pritraukti prie ekranų galybes žmonių.

Tiesa, dabar filmas, nors ir turi konservuotą devinto dešimtmečio jauseną, tačiau efektai, palyginus su šiandienos kinu, atrodo kiek primityvoki ir skurdoki, tačiau filmą kompensuoja briliantinis aktorių kolektyvas – nuostabusis Jack Nicholson bei trys kino deivės – Cher, Susan Sarandon bei Michelle Pfeiffer, kurios atrodė neįtikėtinai jaunos ir gražios, žvelgiant iš šiandienos  taško. Šiaip filmas pakankamai lengvas, smagus, įtraukiantis ir lengvai nuspėjamas. Savu metu jis buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausia garsą ir muziką, Nicholson‘as yra pelnęs vieną kitą apdovanojimą ir galiu pasakyti, kad jam puikiai sekasi kurti šėtoniškus vaidmenis. Filmas smagiam atsipalaidavimui prie „siemkių“ ir popcornų ar ledų kibirėlio tiks labai. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela