Filmas: "Paukščiai" / "The Birds"

Sveiki, skaitytojai,

LRT televizija net aštuonis vakarus mus lepins vienu paslaptingiausiu pasaulyje režisieriumi Alfred Hitchcocko filmais. Ir vienas iš jo klasiškiausių filmų, žinoma, yra „Paukščiai“ (angl. The Birds) (1963). Tiesą sakant, žaviuosi šio režisieriaus darbais „Psichopatas“, „Svaigulys“ ir kitais, kad net neabejojau, jog „Paukščius“ sužiūrėsiu irgi su malonumu.

Visų pirma – ta septinto dešimtmečio elegancija ir atmosfera! Kokios gražios moterys ir vyrai! Kur čia nepatikėsi, kad darbininkų klasės atstovai šitaip gražiai rengdavosi... Bet tai graži holivudinė maniera, kai aktoriai be perstojo arba rūko, arba geria viskį. To „Paukščiuose“ neįmanoma nepamatyti, nes aktoriai tikrai būtų tuštesni ir neturėtų ką veikti, jeigu kišenėse nesinešiotų cigarečių pakelio ir ypač tos elegantiškos moterys... Visgi nieko nepadarysi, to laikmečio filmai užgriozdinti šių kadrų ir kad žmonės anuomet gyveno sveikiau, kažin, ar tai nėra iš piršto laužta nesąmonė. Visgi filmas keistas kaip ir jo scenarijus: kurių galų graži blondinė važiuoja su automobiliu 100 kilometrų, kad pristatytų du varganus paukštelius nepažįstamajam? Tai tikra mistika labiau nei tie apsėsti paukščiai! Kai kurių loginių spragų, manau, šiuolaikinis kinas paprasčiausiai neleistų daryti, bet dėl tam tikros stilistikos, logikos nebūvimo, manau, A. Hitchcocko filmuose daug kas leidžiama...

Meluosiu, jeigu sakysiu, kad filmas įtraukė nuo pat pirmųjų kadrų – nė velnio. Teko gana ilgai kiurksoti ir muistytis, kol galiausiai mistiniai potėpiai – to aš ir lakiau! – galiausiai užvaldytų. Nors galima pasijuokti iš tam tikrų techninių ano meto sprendimų, kaip antai automobilio vairavimas, rodant projekcijai ir kuriant dinamišką veiksmą, visgi režisieriui pavyko perteikti gana originalų siaubo ir mistikos persunktą scenarijų apie paukščius kaip velnio apsauginius, puolančius žmones. Nė nesitikėkite, kad viskas kaip klasikiniame kine įprasta, bus atskleista, ne, tai tarsi apreiškimas, neturintis bendro paaiškinimo. Pro duris snapais sau kelią kertantys jūriniai paukščiai ir varnos išgąsdintų kur kas labiau nei tarpduryje pasirodžiusi vėlė. Visgi manau, kad šis filmas, nepaisant laikmečio standartų, yra vienas iš klasiškiausių A. Hitchcocko filmų, palikęs siaubo žanro aruoduose savąją žymę.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela