2018 m. lapkričio 4 d., sekmadienis

Filmas: "Akmeninė širdis" / "Hjartasteinn" / "Heartstone"


Sveiki,

„Scanoramoje“ pristatyta islandų drama „Akmeninė širdis“ (island. Hjartasteinn) (2016) jau kuris laikas gulėjo nepajudinama mano žiūrimų filmų sąraše. Iš vienos pusės ne visada norisi kažko itin šiaurietiško, košiančio Šiaurės jūros vėjo, pilkų ir skaudžių kadrų, kuriems reikia iš esmės nusiteikti. Panašiai ir su šiuo gan niūroku filmu, bet, Dievas mato, filmas išties puikus, tad pabandysiu įvardyti, kodėl ši islandų kino juosta taip mane paveikė ir sužavėjo.

Filmas laimėjo 73-tą Venecijos kino festivalyje, kuriame įteikiamas specialus „Queer Lion“ apdovanojimas gėjų ir lesbiečių tematikos filmui, kurių kasmet sukuriama išties ne taip mažai, o štai „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“ jau nebeapsieina be šių filmų, kad ateityje, manau, apie seksualinę tapatybę bus atskiras LGBT programa šiuose festivaliuose. „Akmeninė širdis“ pasakoja atokiame Islandijos miestelyje gyvenančius paauglius, kurie žaisdami atranda savo seksualumą ir skausmingai, o kartais ir visai džiugiai bando suprasti savo kūną ir troškimus. Gana uždaroje visuomenėje, kurioje visi žino apie vienas kito problemas, apie seksualumą rūstūs šiauriečiai beveik nekalba, todėl paaugliams tenka patiems išsiaiškinti savo prigimtį.

Iš esmės filmas pakankamai žiaurus – vien pirmieji kadrai, kaip užmušinėjamos žuvys ir kaip tai atspindi sutrikusių paauglių vidinį pasaulį, daug ką pasako apie islandų gyvenimą ir pasaulėžiūrą. Man asmeniška mieliausia buvo tai, kaip režisierius genialiai „minkštai“ atskleidžia paauglių bendravimo ypatumus – tie nekalti paauglių žaidimai, mergaičių žvilgsniai į berniukus, naktiniai žaidimai palapinėse, istorijos ir visur gaubianti nuojauta apie seksualumą, kuris vos keletą kartų įvardijamas filme. Štai tėvų ir vaikų santykiai man truputį priminė rusų režisieriaus A. Zviagincevo „Sugrįžimas“ (2003), kai vyriškas atšiaurumas neleidžia parodyti vaikui, kad tu jį myli, nes tai pernelyg nevyriška... Apskritai filmas atmosferinis, juslinis ir jį įvardyčiau kaip „sujauktos mintys“, kai be jokių paaiškinimų paaugliams tenka patiems išsiaiškinti, kas jie yra šiame pasaulyje. Labai rekomenduoju kino gurmanams.

Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb: 7.4


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą