Šios dienos nuotrauka: Šiaurės Amerikos indėnai pripažino penkias žmogaus lytis, o ką mes galime iš jų pasimokyti?

 Vyrai indėnai.

 Kairėje (vyras) su savo žmona (dešinėje).

Sveiki,

Nusprendžiau pasidalyti šiomis indėnų fotografijomis su Jumis ir dar kartą parodyti, kad pasaulis yra nepaprastai įdomus ir tik mes nusprendžiame, kiek jį apribojame, dažnai bijodami pasiduoti įvairovei ir tėkmei. Dažnai įtakos tam turi mūsų tėvų auklėjimas ir, žinoma, krikščionybės iškreiptas supratimas apie žmogų – primestas nuodėmingojo ir kaltojo žmogaus vaidmuo iš tikrųjų mus suskaldė ir mes ne tik pradėjome bijoti, nemėgti ir šlykštėtis kitais, bet iš esmės ėmėme tapatintis su „stipresnėmis“ grupėmis, laikydami juos neteisėtai nugalėtojais. Juk būtent taip krikščioniškasis pasaulio suvokimas iš esmės mus apribojo, suskaldė, privertė paklusti sistemai ir niekinti.

Netikėtai facebooke iššoko šis straipsnis apie Šiaurės Amerikos indėnus, kurie gyveno visiškai kitokioje visuomenėje, kurioje kiekvienas narys priimamas toks, koks jis gimė. Jie pripažino net penkias žmogaus lytis – vyro, moters, moteris, kuri traukia moteris („dvi dvasios“), vyrus, kurie traukia vyrus („dvi dvasios“) ir tarpinę. Šiuolaikiniame pasaulyje taip būtų heteroseksualus vyras ir moteris, gėjus, lesbietė ir transeksualai. Kalbant apie sąvoką „dvi dvasios“ – tai buvo netgi gerbtini žmonės, pažinę tiek moteriškąją, tiek vyriškąją energijas, jie buvo apdovanoti galimybe pažinti dvejopai šį pasaulį. Kas įdomu, kad indėnai neturėjo nuosavybės termino ir jie net neturėję tokio termino kaip „mano žemė“, todėl labai nustebo, kai grobuonys iš Europos ėmė plėšti ir savintis. Jų mentalitetas buvo kur kas laisvesnis, taikesnis, kurie tuo metu iš tikrųjų atitiko Visatos dėsnius.

Mums sunku priimti žmogaus seksualumą – čia neseniai „susipjoviau“ vienoje kvailoje diskusijoje, kurioje standartinėmis frazėmis bandoma įrodyti, kad žmogaus seksualinė raiškos įvairovė yra nenatūrali ir tik vyro ir moters „tradicinė“ sąjunga yra natūralus reiškinys. Aišku, argumentai buvo krikščioniško mokslo pasaulio apie biologines žmogaus funkcijas, tačiau išmintingi žmonės gi žino, kad žmogus nėra vien tik jo kūnas. Jūs nupjaukite ranką, ar nuo to žmogaus pasidaro mažiau? Jeigu jis nesusilauks palikuonių, ar dėl to žmogaus pasidarys mažiau? Biologiniai dėsniai iš esmės yra taip sudievinti ir padaryti kaip atskirties instrumentas, kaip pavyzdžiui, kai kurios Biblijos tezės tampa neginčytina tiesa, bandant paneigti žmonių prigimties įvairovę. Lietuvoje dar labai gajus dėl įvairių klišių, sisteminio „geras ir blogas“ mąstymo ir priėmimo modelio, kurį paveldėjome per kartų kartas.

Kai jūs sakote „nenatūralu“ prieštaraujate patys sau, kadangi gamtoje apstu seksualinės įvairovės ir jūs tiesiog vergaudami krikščioniškosios tradicijos mąstymo modeliui, paneigiate žmogaus prigimties įvairiapusiškumą. Ši sistema taip įkalta į jūsų protą, kad veikia kaip pasišlykštėjimo jausmas, nemokėjimas priimti kito, o tai sufleruoja, kad jūs patys galbūt negalite „surinkti“ į visumą ir neigiate tam tikras nebūtinai su seksualumu susietas tapatybės dalis.

Gyvename supriešintame atskirties pasaulyje ir prieš sakydami „sugedę vakarai mus užverčia savo ideologija“, pagalvokime, o kokiai ideologijai jūs dabar gyvenate? Tai, kurią paveldėjome iš sovietų, kai viskas buvo norminama pagal ūsuočių dėdę? Mes netgi tai geriau pripažinsime, nei priimsime „supuvusius“ vakarus, nes pasišlykštėjimą priimame mieliau nei įvairovę ir taiką. Tai, sakyčiau, yra tikrasis nenatūralumas – jausti kaltę, smerkimą, pasišlykštėjimą, nes juk iš esmės žmogaus prigimtis yra taiki ir mylinti. Todėl žiūrėdamas į šias fotografijas, galvoju, kokius puikius gyvenimus gyveno šie indėnai. Jie net nesirinko, jie buvo tokie, kokie jie buvo, tačiau norminanti europietiška senoji kultūra neįvertino to pasaulio ir su kryžiumi priešaky sunaikino šias kultūras ir privertė asimiliuoti į kur kas žemesnės kultūros ir suvokimo mechanizmą.

P. S. Šis įrašas skirtas „Krikščioniškosios kultūros institutui“, kuris vis dar, gausiai iš nežinia kur finansuojamas, tebetęsia skaldančios atskirties kultūros invaziją žmogaus dvasioje, nešdami netikrą propagandinę žinią ir iš esmės tebežaidžia tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir kolonistai, atėję į indėnų žemes.

Jūsų Maištinga Siela