Rodomi pranešimai su žymėmis Anne Ramsay. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Anne Ramsay. Rodyti visus pranešimus

2018 m. rugpjūčio 10 d., penktadienis

Filmas: "Moterų lyga" / "A League of Their Own"


Sveiki,

Tikėjimą senais ir laiko patikrintais filmais paskutiniuoju metu ganėtinai nusiviliu, tačiau vakar pažiūrėjau sportinę biografinę dramą „Moterų lyga“ (angl. A League of Their Own) (1992) likau kažin koks patenkintas. Sudėtinga man su sportinėm dramom, paskutinį kartą mačiau filmą „Lyčių kova“ – neseniai sukurtą filmą apie moteris tenesininkes ir vyrus, kurie teigė, kad moterys negali gerai žaisti teniso. Tuokart filmas be puikios atmosferos daugiau nieko gero nepaliko.

Panašiu principu sukurtas filmas ir „Moterų lyga“, kuri mus nukelia į XX a. vidurį, kada daugelis amerikiečių beisbolo žaidėjų išsiųsti į karą, vietiniams reikia pramogų, tad buvo nuspręsta suburti laikiną moterų komanda. Centre atsiduria dvi tarpusavyje konkuruojančios seserys, viena iš jų ištekėjusi. Iš esmės tai filmas ne vien apie sportinius (realiai kažkada buvusius) pasiekimus, bet tai gana feministinė juosta, kurioje įrodoma, kad moterys gali pajėgiai ir įdomiai konkuruoti brutalaus sporto aikštelėje. Juosta veikia vienu principu kaip istorinė juosta, liudijanti istorinę atmintį, ir kaip azartinė istorija už teisingumą. Pagrindinius vaidmenis sukuria legendinis aktorius Tom Hanks ir „Telmos ir Luizos“ žvaigždė Geena Davis. Prie jų, neįmanoma paminėti, prisijungia ir atlikėja Madonna, sukūrusi svarbų šiame filme vaidmenį ir pabaigos dainą. Nors aktoriai gerai žinomi, visgi jų kuriami charakteriai man pasirodė tipažinio braižo ir gana šabloniški, vertinant 1990-ųjų kino maniera.

Tiesą sakant, net nemėgstantiems sportinių dramų, manau, filmas turėtų patikti. Galiu pasakyti, kad jis pakankamai holivudiškos ir disnėjiškos dvasios – viskas jame pavaizduota itin teisingai, nes kiekviena sesuo gauna to, ko nusipelniusi pagal laikmečio moralines tendencijas. Filmas kelia įvairų jausmų: nuo liūdesio iki pergalingo džiaugsmo, nuo pasiaukojimo iki tyros meilės. Tiesą sakant, pagalvojau, kad neskaitant kelerių scenų apie moralę, šis filmas tiktų žiūrėti visai šeimai, nes jame yra ne tik istorija, pasakojimas, bet ir aiški pamokanti linija, tinkanti, mano galva, jaunajam besiformuojančiam kino žiūrovui. Šiaip tai nesitikėjau, kad filmas paliks tokią gerą vakaro pozityvumo galią.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 67/100
IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela 


2015 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

Filmas: "Deboros Logan apsėdimas" / "The Taking of Deborah Logan"




Sveiki,

Vienas iš Helovyno mano pasirinktų filmų buvo siaubo žanro juosta „Deboros Logan apsėdimas“ (angl. The Taking Deborah Logan) (2014) – filmas totaliai niekuo neišsiskiriantis iš kitų, žadantis įprastinį apsėdimo scenarijų, todėl ir pažiūrėjau. O kada, jeigu ne šią dieną? Ir tiesą sakant, neklydau dėl filmo scenarijaus ir režisūros – viskas nuo „Bleiro Raganos“ laikų, tik čia kur kas daugiau specialiųjų efektų.

Iš esmės filmas nėra itin prastas, jis ir baugina, bet kartu ir erzina. Nesuprantu režisierių, kurie nueina lengviausiu ir paprasčiausiu būdu ir bijo eksperimentuoti – gal tai nuo užsakovų ar mentorių priklauso, kurie sako: ei sukurkite mums filmą panašų į tą ar aną, kad žmones pritrauktų. Toks būtent ir yra filmas „Deboros Logan apsėdimas“, kuris iš esmės pasakoja apie grupelę jaunų stebėtojų, kurie nutaria sukurti filmą apie Alzheimerio kamuojamą močiutę, bei jos lesbietę dukrą, kuri susiduria su sunkumais. Būtent šios siužetinės krypties originalumas ir yra tai, kad mokslininkai tiria ne paranormalius reiškinius, o ligas, ir žinoma, viskas tuo pasibaigia. Vėl visur tampoma kamera, vėl visur trukdžiai, veikėjai vienpusiai, kvaili bukapročiai, ambicingi savimylos, kurie nesupranta tikrojo pavojaus. Tiesiog vėl visa mėsmalė ta pati, kaip ir eiliniame amerikiečių filme ir jokių naujų rakursų, įsimintinų personažų, tie patys įtampos elementai, kurie jau atbukę ir atrodo atgyvenę tiek, kad nebeįdomu žiūrėti.

Taigi, kuo gali filmas pasigirti? Nebent šiurpiais vaizdais ir grimu, kai kuriais montažo elementais. Istorija šiaip kraupi, bet gerai yra tai, kad viskas nėra vilkinama iki finalo, o vos ne nuo pat pradžių prasideda apsėdimo požymiai, yra daug lakstymų, klyksmų ir apskritai tiesiog daugiau šiurpumo ir apsėdimo rodymo, nei paprastai būna tokio tipažo filmuose. Nepaisant to, filmas labai vidutinis, žiūrėti tikrai galima ir su užsidegimu, bet kažko naujo ar įspūdingo tikrai nepamatysite, nebent apskritai nesate tokio tipažo filmų matę.

Mano įvertinimas: 5.5/10
IMDb: 6.0


Jūsų Maištinga Siela