Rodomi pranešimai su žymėmis Adam Robitel. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Adam Robitel. Rodyti visus pranešimus

2018 m. sausio 24 d., trečiadienis

Filmas: "Tūnąs tamsoje: paskutinis raktas" / "Insidious: The Last Key"

Sveiki,

Šįkart labai trumpai apie filmą „Tūnąs tamsoje: Paskutinis raktas“ (angl. Insidious: The Last Key) (2018) – tai ketvirtoji šios gana sėkmingos siaubo sagos dalis. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau grybų. Kai prieš aštuonerius metus buvo pristatyta pirmoji šios sagos dalis, visi dūsavo: oi, koks geras ir kokybiškas „siaubekas“. Ir išties jis tada kėlė kraupulį ir žadėjo naują siaubo žanro užgimimą, savotišką grįžimą prie dvasių ir „Egzorcizmo“. Tiesą sakant, šioks toks pakylėjimas visgi buvo, nes netrukus pasirodė „paralelinis“ dar kokybiškesnis ir baugesnis „Išvarymas“.

Ši dalis tęsia Elizos istoriją ir skiria jos asmeninei vaikystės dramai. Filmas iš esmės emociškai paveikus jau nuo pirmųjų minučių: smurtas šeimoje, aiškiaregystės dovana, vaiduokliai... Yra ir atmosfera, ir istorija ne tokia jau banali, kiek gal priminė man antrąją „Anabelės“ dalį, tačiau šis filmas truputį prastesnis. Vadovaujuosi viena paprasta taisykle: jeigu pamirštu žiūrėti į laikrodį ir mąstyti „ar daug to filmo liko“, laikau, siaubo filmą vykusiu. Šiuo atveju, kad ir kokius trūkumus išvardysiu, filmas buvo vykęs.

Visų pirma, buvo emocinė įtampa, siužetas „pamakaluotas“ ne bet kaip, nes kartu papasakota žmogaus gyvenimo istorija ir kuriama siaubo atmosfera. Viskas čia yra „tvarkoje“ ir kino salėje sėdėję šalia nepažįstamieji kraupo ir juokėsi iš „pakalikų“ nevykusio merginimo. Tačiau žvelgiant „iš aukšto“, filmui paprasčiausiai stringa iššūkių, nes joje nieko nėra novatoriško – viskas pagal tas pačias žanro taisykles: jau kažkur matyta, jau daugiau ar mažiau viskas žinoma. Filmas išlieka tik atmosferiniu, savo misiją įvykdo – kelia šiurpulį, bet žinios, kurią galėtų suteikti ar netikėtai priblokšti – šito padaryti negali. Vertinčiau filmą kaip neblogu tęsiniu ir jeigu „Paranormalus aktyvumas“ savo tęsiniuose ėmė ristis skaudžiai žemyn, tai šis filmas tiesiog tęsia jau neblogas savo formas, bet kažin, ar to bepakanka, nes nuomonių apie šį filmą jau sklinda visokių, nes net neišrankūs žiūrovai nemėgsta nuolatinių pasikartojimų.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 49/100
IMDb: 5.8



Jūsų Maištinga Siela

2015 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

Filmas: "Deboros Logan apsėdimas" / "The Taking of Deborah Logan"




Sveiki,

Vienas iš Helovyno mano pasirinktų filmų buvo siaubo žanro juosta „Deboros Logan apsėdimas“ (angl. The Taking Deborah Logan) (2014) – filmas totaliai niekuo neišsiskiriantis iš kitų, žadantis įprastinį apsėdimo scenarijų, todėl ir pažiūrėjau. O kada, jeigu ne šią dieną? Ir tiesą sakant, neklydau dėl filmo scenarijaus ir režisūros – viskas nuo „Bleiro Raganos“ laikų, tik čia kur kas daugiau specialiųjų efektų.

Iš esmės filmas nėra itin prastas, jis ir baugina, bet kartu ir erzina. Nesuprantu režisierių, kurie nueina lengviausiu ir paprasčiausiu būdu ir bijo eksperimentuoti – gal tai nuo užsakovų ar mentorių priklauso, kurie sako: ei sukurkite mums filmą panašų į tą ar aną, kad žmones pritrauktų. Toks būtent ir yra filmas „Deboros Logan apsėdimas“, kuris iš esmės pasakoja apie grupelę jaunų stebėtojų, kurie nutaria sukurti filmą apie Alzheimerio kamuojamą močiutę, bei jos lesbietę dukrą, kuri susiduria su sunkumais. Būtent šios siužetinės krypties originalumas ir yra tai, kad mokslininkai tiria ne paranormalius reiškinius, o ligas, ir žinoma, viskas tuo pasibaigia. Vėl visur tampoma kamera, vėl visur trukdžiai, veikėjai vienpusiai, kvaili bukapročiai, ambicingi savimylos, kurie nesupranta tikrojo pavojaus. Tiesiog vėl visa mėsmalė ta pati, kaip ir eiliniame amerikiečių filme ir jokių naujų rakursų, įsimintinų personažų, tie patys įtampos elementai, kurie jau atbukę ir atrodo atgyvenę tiek, kad nebeįdomu žiūrėti.

Taigi, kuo gali filmas pasigirti? Nebent šiurpiais vaizdais ir grimu, kai kuriais montažo elementais. Istorija šiaip kraupi, bet gerai yra tai, kad viskas nėra vilkinama iki finalo, o vos ne nuo pat pradžių prasideda apsėdimo požymiai, yra daug lakstymų, klyksmų ir apskritai tiesiog daugiau šiurpumo ir apsėdimo rodymo, nei paprastai būna tokio tipažo filmuose. Nepaisant to, filmas labai vidutinis, žiūrėti tikrai galima ir su užsidegimu, bet kažko naujo ar įspūdingo tikrai nepamatysite, nebent apskritai nesate tokio tipažo filmų matę.

Mano įvertinimas: 5.5/10
IMDb: 6.0


Jūsų Maištinga Siela