Filmas: "Vonka" / "Wonka"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Pasigendu iš savęs entuziazmo žiūrėti spalvingas visai šeimai skirtas kino juostas, tad neatsilikdamas nuo mados stengiuosi bent jau iš inercijos pažiūrėti vieną kitą komercinį naują filmą, kad žinočiau, kas dedasi dabarties kino pasaulyje. O dedasi tai... kad nieko nauja jame iš tikrųjų nevyksta. Režisierius Paul King pateikė dar vieną praėjusio amžiaus vidurio perdirbinį apie šokolado fabriko įkūrėją, t. y. „Vonka“ (angl. Wonka) (2023). Pastaruoju metu tiek literatūroje, tiek kine vyksta senų dalykų atnaujinimas, perkūrimas, idėjų perrašymai ir miuziklas „Vonka“ nėra kokia išimtis.

 

Iš tikrųjų filmą dar žiūrėjau ir dėl garsiausių aktorių, kurie čia pasirodo. Aktorius Timothée Chalamet, suvaidinęs Vonką, prisipažino, kad filme nors viskas atrodo labai lengva ir svaiginančiai, tačiau niekada filmavimo aikštelėje nėra dirbęs sunkiau, nei prie Vonkos vaidmens. Tai liudija, kad komercinis filmas nors ir smagus bei pilnas klišių, tačiau jį padaryti gerai ir kokybiškai nėra taip lengva.

 

Iš tikrųjų filmas pavykęs. Negaliu palyginti su ankstesne versija, tačiau, manau, išlaikytas tas pats pasakos ir miuziklo motyvas. Vonka atvyksta į miestelį trokšdamas tiesiog žmonėms gaminti šokoladą ir teikti džiaugsmą. Išmokęs iš savo mamos šokolado recepto gudrybių, jis ima konkuruoti su miesto šokolado kartelio baronais, kurie Vonką, aišku, nori išstumti iš rinkos kaip priešą. Įdomus ir komiškas motyvas: bažnyčios kunigas savo išpažinčių budelėje turi slaptą liftą į požemius, kur ir įkurtas Ostino Paverso vertas blogiukų šokoladų bunkeris. Lengvos dainelės, smagūs ir spalvingi karnavališki veikėjai tiesiog perteikia viso filmo gana paprastą vienos linijos ir minties filmo esmę: geriausias ir skaniausias šokoladas yra tas, kuriuo gali nuoširdžiai pasidalyti su kitais, nes tik draugystė, pagarba ir meilė suteikia šokoladui papildomo ypatingo skonio. Aišku, filmas, nors ir maskaradinis, jis puikiai tinka šeimoms, ypač mažiesiems, bet jis visgi nišinis, nes pagal savo žanro specifiką (blogiukai prieš geruosius) yra nišinis ir skirtas masėms, tad nereiktų ieškoti kokio nors stebuklingo išskirtinumo, užtenka tiesiog juoktis ir mėgautis.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Karalius Lyras" / "King Lear"

Sveiki,

Šekspyras! Šekspyras! Šekspyras! Kiek spektaklių, kiek filmų, kiek improvizacijų ir interpretacijų dėl jo pjesių! Štai dar vienas britų mėginimas pateikti novatoriškai pjesę „Karalius Lyras“ (angl. King Lear) (2018), kuriame pasirodo auksinis britų aktorių elitas, kad vien dėl jų norisi šį filmą pamatyti, neskaitant to, kad jis ir sukritikuotas, ir jo IMDb reitingas nežiba puikiu rodikliu.

Istoriją apie pakvaišusį karalių Lyrą, kuris šiurkščiai elgiasi su dukromis, nebesuvokia adekvačiai savo veiksmų, – tikriausiai daugelis iš mūsų nors kiek girdėjo apie tai. Kaip šioji istorija atrodo naujausioje kino ekranizacijoje? Tiesą sakant, kiek nustebau, kad vietomis išlaikomas originalus Šekspyro pjesės tekstas ir vietomis aktorių monologai iš tikrųjų skamba kaip poezija, tačiau viskas tviska šiuolaikiškai – kostiumai, karinė technika, rūmai, pabėgėlių stovykla ir t. t. Ar reikia žinoti nors kiek šią pjesę, norint žiūrėti šį filmą? Nebūtina, tačiau įdomiau žiūrėti žinant.

Visgi nieko pernelyg išmoningo šiame filme nėra, nors turinys išlaikytas daugmaž pagal Šekspyro tekstą, įdomesnės interpretacijos filme nerasite, nes filmas arti klasikinio varianto. Gali pasirodyti, kad šiuolaikinio pasaulio atributika atrodo labai jau „žiauriai kietai“, tačiau tai ne pirmas kartas, kada Šekspyro pjesės „įvelkamos“ į šiuolaikinio pasaulio kontekstą, pavyzdžiui, 1999 metais J. Taymor pristatytas filmas „Titas“ pagal Šekspyro „Titas Andronikas“ (beje, ten taip pat pagrindinė vaidmenį atliko A. Hopkins) atrodo kur kas dinamiškesnis, originalesnis ir įdomesnis už šį variantą. „Karalius lyras“ teatralizuotas filmas, kur viskas labai sąlygota, bandoma seną išprotėjusio karaliaus tragediją asociatyviai sujungti su diktatoriška valdžia, kaip galia šiuolaikinės politikos eroje paverčią žmogų išprotėjusiu žudiku, kuris net savo dukterų nebemyli.

Žinoma, šio filmo pažibos yra garsūs britų aktoriai, kurie itin išraiškingai naudojasi suteiktais vaidmenimis, tačiau visų briliantas visgi yra Anthony Hopkins, kuris tiesiog maudosi šiame teatralizuotame bepročio vaidmenyje ir nustelbia net Emma Thompson, Emily Watson. Kai kurios scenos išties prikausto vien dėl aktorių, tačiau atsitokėjus tampa akivaizdu, kad filmo medžiaga ir jos pateikimas atrodo ganėtinai vidutiniškai.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Užburtoji Ela" / "Ella Enchanted"

Sveiki visi,

Šiandien noriu grįžti į komercinį kiną ir prisiminti juokingos pasakos žanro filmą. Ir šįkart tai filmas „Užburtoji Ela“ (Ella Enchanted) (2004 m.). Taigi, „Amerikietiško nusikaltimo“ režisierius praeityje ėmėsi ir komedijinės pasakos žanro ir į savo būrį pasikvietė jau tąkart po „Princesės dienoraščių“ epopėjos iškilusią aktorę Anne Hathaway, šiuometinės Oskarų savininkės. Žinote, filmas man priminė pernykštį matytą „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“, kuri man, beje, paliko gan slogius prisiminimus – iš išdarkytos pasakos teliko tik spalvinga ir pompastiška aranžuotė-parodija, o štai „Užburtoji Ela“, nors daugelio atveju panaši į pastarąjį filmą, kažkodėl manęs ne tik kad neerzino, bet ir kėlė šiokius tokius susižavėjimus šiam filmui. O ir žiūrovų, ir kritikų nuomonė apie „Užburtąją Elą“ yra kur kas geresnė, bet čia nereiktų pamiršti, kad per dešimtmetį šis žanras pradėjo atsibosti ir jam keliami visai kitus reikalavimus.

Filmas šiek tiek primena „Pelenę“, tačiau tai nėra šios pasakos perdirbinys. Atskridusi krikštamotė fėja savo dukterėčiai padovanoja nuolankumo dovaną t.y. pati baisiausia dovana, kuria gali pasinaudoti visi ir iš Elos pareikalauti visko, ko tik užsigeidžia. Rodos, toks žmogus turėtų gyventi sunkiai, bet nepamirškime, kad esame pasakoje ir viskas klostosi kaip per sviestą – daug juoko dėl kerų ir nesusipratimų, kuriuos Ela šiaip ne taip priprato pakelti, tačiau ja pasinaudoja piktadarys, kad nužudytų būsimą karalių, Ela turi tai padaryti... Bet pasaka nebūtų pasaka, jeigu ji nesibaigtų laimingomis vestuvėmis. Finalas, tiesą sakant, buvo graudus – šokiai, dainos, estrada ir vėl priminė „Veidrodėli, veidrodėli...“ super pasibaisėtiną finalą su Bolibudo šokiais.

Nepaisant kai kurių įsiėdusių klišių ir žanro formulių, man šis filmas buvo tikra atgaiva po slogių dramų. Atsigavau ir net pakikenau, o ir puikiai praleidau laiką su ilgaplauke Anne Hathaway!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.2 



Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "7 dienos ir naktys su Merilyn Monroe" / "My Week with Marilyn"

Sveiki visi,

Pagaliau pamačiau naujausią Michelle‘s Williams darbą „7 dienos ir naktys su Merilyn Monroe“ (My week with Merilyn) (2011 m.). Vėl reikia atsiprašinėti ir paimti gerą bizūną ir kiekvienam gerai užpakalį atvanoti už siaubingus kino filmų vertimų pavadinimus į lietuvių kalbą. Juk tai nedovanotina! Kas per pramanai, interpretuoti kaip tik papuola? Gal dar patys iškarpykite kadrus ir savų primontuokite? Siaubas.

Kalbant apie patį filmą, noriu pasakyti, kad visgi tikėjausi kitokio rezultato ir poveikio. Ne, nenoriu pasakyti, kad filmas blogas ar nevykęs, tačiau kiek nustebau, kad legendinė Merilyn Monroe pavaizduota iš šalies. Akivaizdu, kad filmas statytas pagal Kolino, to paties realaus personažo, memuarus. Kitą vertus, Merilyn išlieka mistiška iki šių dienų ir jos asmeninio gyvenimo peripetijos yra niekam nežinomos. Vienu dalyku pasiteisino – Merilyn autoritetas ir asmenybės įtakingumas, mano akimis žvelgiant, buvo užpildytas. Visi vyrai buvo pametę galvą dėl jos, o ji, valiūkiška gundytoja, mokėjo puikiai atrodyti prieš kameras ir pranešimus. Gal ir pasiteisino sprendimas rodyti daugiau Kolino poziciją, Merilyn sukelto buvimo padarinius, negu pačios Merilyn dvasinius išgyvenimus, kuriems vietos buvo palikta ne tiek ir daug. 

Didelį dalį filmo visgi sukasi apie vyriokus ir filmo „The Prince and the Showgirl“  filmavimą, o Monroe lieka kažkokiu neišjudinamu šešėliu, stabu, kuris stovi už visų personažų ir juos veikia emocionaliai. Priminė Balio Sruogos „Milžinų paunksmė“, kai kalbama apie Vytautą Didįjį, o pats Vytautas taip niekada ir nepasirodo. Ir visgi... Merilyn kažkiek atskleista. To ir reikėjo tikėtis – dvasiškai suluošinta, vieniša kaip pirštas, pilna baimių ir nevilties. Tai jau nebe pirmas ir tikriausiai ne paskutinis biografinis kino filmas apie sunkų žvaigždės gyvenimą.

Šiaip filmas patiko, bet itin didelio susižavėjimo nepaliko. Patiko M. Williams vaidyba, moteris tikrai stengėsi ir įtariu, jeigu ne Meryl Streep su „Geležine ledi“, tai „Aukso gaublys“ ir „Oskaras“ būtų atitekęs būtent šiai aktoriai. Rami, pakankamai romantiška drama be didelių šoką sukeliančių efektų. Iš tikrųjų gal net pakankamai vidutiniška drama, o įtariu, kad apie Monroe būtų galima sukalti žymiai įdomesnį ir patrauklesnį filmą. Iš esmės filmą žiūrėjau tik dėl vaidybos, o ji manęs vienintelė ir nenuvylė. Ką naujo sužinojau apie Monroe? Beveik nieko, tik kad buvo 30 – ies ir be proto infantili, bijojo būti vieniša ir nemylima, todėl pirmoji atstumdavo savo gerbėjus, o po to lėkdavo gerti savo tablečių... Labai emocionali ir trapi asmenybė, valdoma savo padlaižūnės padėjėjos. Manau, kad Merilyn Monroe buvo šiek tiek kitokia, bet irgi nekaltinam filmo, nes jis teparodė tik labai nedidelę gyvenimo atkarpą šios legendinės asmenybės.

Ar verta pamatyti? Manau, kad verta dramų ir geros vaidybos mylėtojams. Pridedu papildomą balą tik už M. Williams.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela