Filmas: "Prisiminimai" / "Rememory"

Sveiki,

Iš esmės labai mėgstu tokius pilkus su detektyviniais niuansais istorijas, kai pagrindinis veikėjas keliauja po savo atmintį ir filmas pateikiamas kaip iškarpų koliažas. Tokie filmai kaip rebusai. Toks filmas ir „Prisiminimai“ (angl. Rememory) (2017), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka „Sostų karų“ žvaigždė Peter Dinklage.

Gerai, prisipažinsiu, kad sudėtingos istorijos čia aš neįžvelgiau. Neįžvelgiau ir nepajutau tos mistikos, kurios galbūt tikėjausi, bet tai ne problema, juk niekada nežinai, ko tiksliai reikia tikėtis iš filmo. Tačiau jame yra tiek daug negyvumo ir netikrumo, kad tiesiog „Prisiminimais“ nepatiki. Pradėkime nuo to, kad scenarijus iš esmės tikrai neblogas, galima įsivaizduoti gerai parašytą knygą: neužauga padaro avariją, kurioje miršta jo brolis ir norėdamas sužinoti (atpirkti kaltę?), ką brolis leptelėjo filmo pradžioje prieš mirtį, jis leidžiasi į kriminalinę istoriją su institucija, kuri šiuolaikinėmis technologijomis rekonstruoja žmonių prisiminimus... Neneikite, tikrai įdomu. Tačiau režisieriaus Mark Palansky pasirinko ne tokią pasakojimo spalvą. Iš esmės pradedant nuo dialogų ir baigiant ištęstais teatralizuotais veikėjų judesiais filmas labiau primena stilizuotą negyvąjį teatrą, nei išties gyvą atpirkimo ir savasties susigrąžinimo istoriją. Herojaus nuoširdumu nepatikiu, nors tu ką – jis šaltas kaip ir ta mokslinė institucija, kurioje paprasčiausiai trūksta žmogiškumo. Nėra aktoriaus, nėra tikrumo, nėra ir istorijos. Atšiaurūs vaizdai, kai kaskart herojus ateina nusimaudyti ar pamedituoti prie liepto irgi nieko neduoda – tai tiesiog imitacija, iliustracija, kuri neveikia.

Filmas iš esmės prastas ir su tokiu nereikėtu gaišti laiko: nei čia žaismės, nei intrigos, nei noro žiūrėti iki galo... Tiesiog šaltas ir negyvas filmas, primenantis prastus pseudo mokslinės fantastikos klišėmis sukurtus filmus, kurie niekaip nesukelia gero įspūdžio ir neleidžia patikėti, kad tu žiūri išties labai gerą mindfuck‘ą. Tokiais atvejais siūlyčiau tiesiog antrą ar trečią kartą pažiūrėti „Ponas Niekas“ ar tą patį nesenstantį „Gataka“.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jaunystė" / "Žaluma" / "The Green"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą, kuris buvo išverstas pavadinimu „Jaunystė“ (The Green) (2011), nors aš asmeniškai filmą būčiau vertęs „Žaluma“, kuris būtų tikslesnis, nusakant šio filmo istoriją – du jauni homoseksualūs vyrai atsikrausto į provinciją, kur daug žalumos, tačiau jų gyvenimai tampa dar trapesni. Žaluma tampa gniuždančia geografine zona „kitokiems“.

„Jaunystė“ – tai filmas, kuris yra pirmas ir kol kas paskutinis režisieriaus Steven Wiliford ilgametražis darbas. Kaip jau minėjau, tai pasakojimas apie homoseksualią porą, o tiksliau – tik vieną iš jų – mokytoją, kuris nori padėti vargstančiam mokiniui, tačiau pats buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, o į viešumą iškylusios skaudžios praeities klaidos, apie kurias pirmą kartą sužino ir jo partneris. 

Sakyčiau, kad tai pakankamai gera drama, geras siužetas, nors pats filmas niekada neprilygs danų filmui „Medžiotojas“, kuriame vaizduojamas vyras, kurį terorizuoja visas miestelis, nes jį įtarė priekabiavus prie daržilinukės. „Žaluma“ yra panašios idėjos filmas, tik homoseksualinis kontekstas šiek tiek suproblemina temą iš abiejų pusių – priekabiavimo ir homoseksualumo.

Puikūs aktoriai! Labai nustebau filme išvydęs Cheyenne Jackson, kuris man iki šiol buvo žinomas kaip Brodvėjaus dainininkas, o ir jo vieną dainą esu pristatęs šiame saite. Tai aktorius, kuris neslepia savo lytinis orientacijos, bet kartu jį šiame filme mažų mažiausiai homoseksualiu ir galėtum pavadinti. Labai patiko pagrindinio vaidmens atlikėjas Jason Butler Harner, kuris gana įtikinamai suvaidino „įtartiną“ mokytoją, kad net kartą pats suabejojau, ar režisierius čia nekuria kažkokios aferos ir filmo pabaigoje visgi nepaaiškės, kad jis kaltas, bet... Nepaisant gero filmo, man vietomis pritrūko bendros energetikos, kokį maždaug turi filmas „Medžiotojas“, tačiau vis dėlto tai neprastas filmas ne tik LGBT rato žmonėms, bet ir visiems kino mėgėjams.

P. S. Filmą titruotą lietuviškai gailite parsisiųsti iš torentai.lt 

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rytai" / "The East"

Sveiki, kino mylėtojai,

Šį kartą noriu pakomentuoti kino juostą „Rytai“ (The East) (2013) – tai tikriausiai vienas įdomiausių filmų apie fanatiškuosius „žaliuosiuos“, kurie rengia ypatingai aukšto rango išpuolius prieš verslo magnatus, kurie ne tik teršia gamtą, bet ir nuodija žmonių organizmą. Aišku, filmo faktai išgalvoti, tačiau jame apie tokias grupuotes ir teršiamą pasaulį be galo daug tiesos. Intriguojantis siužetas krečia nuo pat pirmųjų filmų kadrų, o mistinė aura ir keisti „rytų“ ženklai ant traukinių tėra tik mažas žingsnelis link to, koks iš tikrųjų margas ir nesuprantamas, bet vis labiau pogrindžio pasaulis atsiveria slaptosios žvalgybos agentei Sarai.

Saros vaidmenį sukūrė unikalioji aktorė Brit Marling, kurią puikiai prisimenu iš filmo „Kita Žemė“ (2011), regis, ši aktorė ne tik puiki aktorė, tačiau nuolatos sukasi tarp savo kolegų ir filmuojasi beveik kiekvienoje jų juostoje, todėl nenuostabu, kad „Kita žemė“ taip pat persmelkta panašiomis apokalipsinėmis nuojautomis. Beje, pati aktorė prisidėjo prie scenarijaus rašymo. Šis režisierius ir aktorė taip pat dirbo prie filmo, kurį ketinu ateityje sužiūrėti – „Mano balso garsas“ (Sound of  My Voice) (2011)... O ką besakyti apie filme pasirodžiusį „Tikrojo kraujo“ įžymųjį skandinavų kilmės aktorių Alexander Skarsgard, kuris paskutiniuoju metu vis didesnis ir didesnis svečias nepriklausomo kino kadruose, kas labai sveikintina. Na, žinoma, filme šmėkščioja puikusis talentas Ellen Page, kuri sukuria antraplanį kietakaktės Izi vaidmenį.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad jame pajutau didžiulę intrigą, kuri vedė per visą juostą. Tai viena iš tų vykusių juostų, kurios turi ką pasakyti, jų tema ir pateikimas, problemos iškėlimas yra nebanalus, jį įdomiai priims ir įvertins tiek kino gurmanai, tiek šiaip intelektualai. Daug įdomių tikėtinų ir nelabai psichologinių perversmų pagrindiniuose herojuose. Kas svarbiau? Ginti savo draugus, ar mirti vardan bendro grupuotės tikslo? Kas yra teisinga ir kas ne, kokios apsisaugojimo ir ginimo priemonės yra priimtinos? Ta riba neišspręsta, tačiau filmui to ir nereikia, jis tik iškelia tos ribos konfliktiškumą ir tik mums, žiūrovams, belieka nuspręsti, kas šioje kovoje yra prasminga ir teisinga.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "7 dienos ir naktys su Merilyn Monroe" / "My Week with Marilyn"

Sveiki visi,

Pagaliau pamačiau naujausią Michelle‘s Williams darbą „7 dienos ir naktys su Merilyn Monroe“ (My week with Merilyn) (2011 m.). Vėl reikia atsiprašinėti ir paimti gerą bizūną ir kiekvienam gerai užpakalį atvanoti už siaubingus kino filmų vertimų pavadinimus į lietuvių kalbą. Juk tai nedovanotina! Kas per pramanai, interpretuoti kaip tik papuola? Gal dar patys iškarpykite kadrus ir savų primontuokite? Siaubas.

Kalbant apie patį filmą, noriu pasakyti, kad visgi tikėjausi kitokio rezultato ir poveikio. Ne, nenoriu pasakyti, kad filmas blogas ar nevykęs, tačiau kiek nustebau, kad legendinė Merilyn Monroe pavaizduota iš šalies. Akivaizdu, kad filmas statytas pagal Kolino, to paties realaus personažo, memuarus. Kitą vertus, Merilyn išlieka mistiška iki šių dienų ir jos asmeninio gyvenimo peripetijos yra niekam nežinomos. Vienu dalyku pasiteisino – Merilyn autoritetas ir asmenybės įtakingumas, mano akimis žvelgiant, buvo užpildytas. Visi vyrai buvo pametę galvą dėl jos, o ji, valiūkiška gundytoja, mokėjo puikiai atrodyti prieš kameras ir pranešimus. Gal ir pasiteisino sprendimas rodyti daugiau Kolino poziciją, Merilyn sukelto buvimo padarinius, negu pačios Merilyn dvasinius išgyvenimus, kuriems vietos buvo palikta ne tiek ir daug. 

Didelį dalį filmo visgi sukasi apie vyriokus ir filmo „The Prince and the Showgirl“  filmavimą, o Monroe lieka kažkokiu neišjudinamu šešėliu, stabu, kuris stovi už visų personažų ir juos veikia emocionaliai. Priminė Balio Sruogos „Milžinų paunksmė“, kai kalbama apie Vytautą Didįjį, o pats Vytautas taip niekada ir nepasirodo. Ir visgi... Merilyn kažkiek atskleista. To ir reikėjo tikėtis – dvasiškai suluošinta, vieniša kaip pirštas, pilna baimių ir nevilties. Tai jau nebe pirmas ir tikriausiai ne paskutinis biografinis kino filmas apie sunkų žvaigždės gyvenimą.

Šiaip filmas patiko, bet itin didelio susižavėjimo nepaliko. Patiko M. Williams vaidyba, moteris tikrai stengėsi ir įtariu, jeigu ne Meryl Streep su „Geležine ledi“, tai „Aukso gaublys“ ir „Oskaras“ būtų atitekęs būtent šiai aktoriai. Rami, pakankamai romantiška drama be didelių šoką sukeliančių efektų. Iš tikrųjų gal net pakankamai vidutiniška drama, o įtariu, kad apie Monroe būtų galima sukalti žymiai įdomesnį ir patrauklesnį filmą. Iš esmės filmą žiūrėjau tik dėl vaidybos, o ji manęs vienintelė ir nenuvylė. Ką naujo sužinojau apie Monroe? Beveik nieko, tik kad buvo 30 – ies ir be proto infantili, bijojo būti vieniša ir nemylima, todėl pirmoji atstumdavo savo gerbėjus, o po to lėkdavo gerti savo tablečių... Labai emocionali ir trapi asmenybė, valdoma savo padlaižūnės padėjėjos. Manau, kad Merilyn Monroe buvo šiek tiek kitokia, bet irgi nekaltinam filmo, nes jis teparodė tik labai nedidelę gyvenimo atkarpą šios legendinės asmenybės.

Ar verta pamatyti? Manau, kad verta dramų ir geros vaidybos mylėtojams. Pridedu papildomą balą tik už M. Williams.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela