Filmas: "Amerikietiškas nusikaltimas" / "An American Crime"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart apie filmą „Amerikietiškas nusikaltimas“ (angl. An American Crime) (2007), kurį režisavo Tommy O‘Haver. Kažkaip seniai buvau pamatęs šį filmą ir susidomėjęs, tačiau, kaip dažniausiai pas mane būna, atidėliodavau iki begalybės. Filmas lyg ir daug žadantis – intrigą, gerą vaidybą, o svarbiausią – sukrečiančią istoriją. Tikriausiai daugelis, kurie matėte šį filmą, iš tikrųjų galite jį pavadinti sukrečiančiu.

Tikriausiai kuo toliau, tuo sunkiau filme pajausti kažką panašaus į tikrą sukrėtimą. Aišku, po šitiek juostų sunkoka rekonstruoti jausmus, nes į akis krinta klaidos, šablonai ir karkasai, kurių „Amerikietiškas nusikaltimas“ taip pat neišvengė. Žinoma, yra filme gana įdomių ir emocijas pakertančių scenų, kurios priverčia aiktelėti, o jų kaip norėjosi kuo daugiau, bet režisierius kažkaip viską stengėsi maskuoti, viską darė atsargiai, rūsyje, rodydamas tik tam tikrus momentus. Kad istorija paremta tikrais įvykiais – nieko nestebina, bet labiausiai stebina pačių vaikų žiaurumas ir elgesys, kurie pritarė išsekusios motinos veiksmams. Ar jų elgesys ir pritarimas logiškas? Deginti mergaites, liepti į vaginą susikišti butelį? Kad filmas moka „išprievartauti“ iš žiūrovo reakcijas – net neabejokite, nors režisūra, sakyčiau, gana vidutiniška – nežinau, ar dėl režisieriaus talento stokos, ar dėl riboto biudžeto? Žinoma, geriausiai filme atrodė aktorė Chaterine Keener, daugybės filmų aktorė, tikriausiai šįkart, mano akimis, atrodė išties neįtikėtinai gerai, gal ir dėl to, kad dar niekad jos nemačiau tokios „blogiukės“ vaidmenyje. Na, Ellen Page – mažasis talentas ir briliantas, neturiu jai išskirtinių priekaištų, nebent keistokas atrodė pacifistinis nesipriešinančios pozicija, o akyse rodėsi maištininkės parakas – kažkaip prasilenkė viltys ir lūkesčiai iš to užtaiso ir to, kokia pažeidžiama buvo jos kuriamas personažas. 

Filmas išties neblogas. Man asmeniškai jis patiko. Manau, tikrai patiks ir jums, o gal kai ką netgi sukrės.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Iksmenai: praėjusios praeities dienos" / "X-men: Days of Future Past"

Sveiki, fantastinio kino gerbėjai,

Prisipažinsiu, kad visomis išgalėmis vengiu superherojinių filmų kaip antai „Kapitonas Amerika“ arba „Supermenas“, kurių kasmet pasirodo po keletą ir labai, anot kritikų, neprastų, bet, vedinas vaikystės nostalgija, visgi pažiūrėjau filmą „Iksmenai: Praėjusios praeities dienos“ (angl. X-men: Days of Future Past) (2014). Nesu iš tų, kurie skaičiuoja, ketintoji tai šių superherojų dalis, prisimenu tik kelias nuotrupas iš buvusių filmų ir tai negaliu apsakyti, ar iš „Ernio“ ar iš „Iksmenų“ kažkurios dalies. Prisimenu dar būdavo toks animacinis serialas, kuriamas pagal komiksus, jį tai geriausiai ir pamenu. Pasirodo šioji „Iksmenų“ dalis yra būsimos trilogijos antroji dalis ir kol kas ji be išimties laikoma geriausia kada nors sukurta „Iksmenų“ filmo dalis, o jų, sakoma, yra jau net septynios. Dėl viso šito „kaltas“ sadistinių homoseksualų orgijų kaltinamas talentingasis režisierius Bryan Singer.

Išties filmas mane įtraukė jau nuo pat pradžių. Efektai išties nuostabūs, nepajutau nė mažiausios nereikalingos sekundės vilkinimo ar delsimo, viskas savo vietose, viskas įdomu ir prikaustančiai atrodė. Siužetas išties vienas įdomesnių ir geresnių, bandoma papasakoti jau nebe šiaip „dar vienos“ serijos istoriją, bet sukelti ir ypatingos bei reikšmingos istorijos tonacijas. Išties didingas projektas, kurį tikriausiai vainikuos tiesiog apokaliptinis trečiosios dalies kūrimas. 

Patiko ir aktorių žvaigždūnų gausa. Na, „Iksmenų“ veteranas Hugh Jacksman vėl laiko tvirtai pagrindinio mutanto vadžias. Patinka man jo vaidmenys visur, kur tik jis pasisuka, tik bijau, kad po paskutinės dalies aktorius, jeigu bus kuriami kiti pasakojimai apie „Iksmenus“, Lohano vaidmeniui jau gali pasidaryti per senas. Ko nepasakysi apie Mistikos personažo atlikėją Jennifer Lawrence, kuri tiesiog „ant bangos“, duodasi per visus didingus projektus kaip reikiant, o Holivudas tik ir graibsto jos mielus skruostikaulius savo filmui. Čia ji vėl susipainiojusi, bet charizmatiška, būtent to, ko ir reikia Mistikai. Bene didžiausias atradimas tokio masto filme Michael Fassbender, kurį labai gerai žinau iš nekomercinių, nepopuliariųjų filmų. Čia jis, kaip ir visur ir bet kada, atrodo pritrenkiančiai. Apskritai „chebrytė“ surinkta nuostabi, efektai puikūs, scenarijus geras ir net nežinau motyvacijos, kodėl Jums šito filmo nepažiūrėti? Nebent tiesiog negalite iš esmės pakęsti šio kino žanro.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rytai" / "The East"

Sveiki, kino mylėtojai,

Šį kartą noriu pakomentuoti kino juostą „Rytai“ (The East) (2013) – tai tikriausiai vienas įdomiausių filmų apie fanatiškuosius „žaliuosiuos“, kurie rengia ypatingai aukšto rango išpuolius prieš verslo magnatus, kurie ne tik teršia gamtą, bet ir nuodija žmonių organizmą. Aišku, filmo faktai išgalvoti, tačiau jame apie tokias grupuotes ir teršiamą pasaulį be galo daug tiesos. Intriguojantis siužetas krečia nuo pat pirmųjų filmų kadrų, o mistinė aura ir keisti „rytų“ ženklai ant traukinių tėra tik mažas žingsnelis link to, koks iš tikrųjų margas ir nesuprantamas, bet vis labiau pogrindžio pasaulis atsiveria slaptosios žvalgybos agentei Sarai.

Saros vaidmenį sukūrė unikalioji aktorė Brit Marling, kurią puikiai prisimenu iš filmo „Kita Žemė“ (2011), regis, ši aktorė ne tik puiki aktorė, tačiau nuolatos sukasi tarp savo kolegų ir filmuojasi beveik kiekvienoje jų juostoje, todėl nenuostabu, kad „Kita žemė“ taip pat persmelkta panašiomis apokalipsinėmis nuojautomis. Beje, pati aktorė prisidėjo prie scenarijaus rašymo. Šis režisierius ir aktorė taip pat dirbo prie filmo, kurį ketinu ateityje sužiūrėti – „Mano balso garsas“ (Sound of  My Voice) (2011)... O ką besakyti apie filme pasirodžiusį „Tikrojo kraujo“ įžymųjį skandinavų kilmės aktorių Alexander Skarsgard, kuris paskutiniuoju metu vis didesnis ir didesnis svečias nepriklausomo kino kadruose, kas labai sveikintina. Na, žinoma, filme šmėkščioja puikusis talentas Ellen Page, kuri sukuria antraplanį kietakaktės Izi vaidmenį.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad jame pajutau didžiulę intrigą, kuri vedė per visą juostą. Tai viena iš tų vykusių juostų, kurios turi ką pasakyti, jų tema ir pateikimas, problemos iškėlimas yra nebanalus, jį įdomiai priims ir įvertins tiek kino gurmanai, tiek šiaip intelektualai. Daug įdomių tikėtinų ir nelabai psichologinių perversmų pagrindiniuose herojuose. Kas svarbiau? Ginti savo draugus, ar mirti vardan bendro grupuotės tikslo? Kas yra teisinga ir kas ne, kokios apsisaugojimo ir ginimo priemonės yra priimtinos? Ta riba neišspręsta, tačiau filmui to ir nereikia, jis tik iškelia tos ribos konfliktiškumą ir tik mums, žiūrovams, belieka nuspręsti, kas šioje kovoje yra prasminga ir teisinga.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džuno" / "Juno"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Džuno“ (Juno) (2007 m.). Taigi kritikų labai aukštai ir gerai įvertinta drama apie nėščią paauglę, kuri susiduria su jaunos motinos sunkumais. Ji nutaria, kad yra per jauna vaiką auginti su savo šeima ir susitaria, kad vaikelį išnešios porai, kuri negali susilaukti vaikų. Filmas buvo vienas iš „Oskaro“ favoritų laimėti statulėlę kaip geriausias metų filmas, tiesa, „Oskarą“ jis gavo kaip geriausias scenarijus, tačiau truputį nesuprantu už ką šis filmas taip liaupsinamas ir ginamas. Visai neseniai „Obuolys“ paskelbė, kad ši drama buvo pati populiariausia amerikietiško nepriklausomo kino juosta per pastaruosius šešerius metus. Irgi klausiu – už ką? 

Filmas man pasirodė vidutinis. Jame idėjos iki kaulo smegenų persismelkusios – būk atsargus, kai, nepilnameti, eksperimentuoji seksualiniame gyvenime. Taip, filmas man pasirodė labiau jau ne meninio lygio, bet kiek didaktinio pobūdžio ir skirtas ne tiek tėvams, kurių paauglės pareiškia esančios nėščios, bet kiek patiems paaugliams. Nežinau, filme man kažko labai pritrūko, nors ir nebuvo nuobodu žiūrėti, nes puikioji jaunosios kartos aktorė Ellen Page iš tokių filmų kaip „Saldainiukas“, „Pikokas“, „Pradžia“ yra apsigimusi būti aktorinės meistrystės talentu, išlaikė visas įtampos vadžias, tačiau kažkuo filmas man kvepia banalumu ir dirbtinumu. Tos reakcijos, problemos priėmimas ir visa kita, atrodo, kad filmas būtų kurtas Holivude, o nepriklausomo kino industrijoje. Iš tiesų be E. Page vaidybos ir pačios tematikos keblumo šiame filme mažai ką ir teįžiūrėjau. Aš asmeniškai, kaip iš „Oskarui“ nominuoto lyderio tikėjausi kur kas daugiau, kažko, kas iš tikrųjų emocionaliai sudrebintų ir sutrupintų, o dabar drama ir dar su humoro priemaišomis liko vidutinio kuino vietoje. Šiaip filmas neblogas, verta pamatyti, kai jau nieko aplinkui nėra žiūrimo, tačiau, mano galva, yra ir vertesnių dramų.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Pikokas" / "Peacock"

Sveiki visi,

Šiandien trumpai noriu pristatyti kino filmą „Pikokas“ (Peacock) (2010 m.). Taigi pirmas pilnametražis Michael Lander‘io vaidybinis filmas, kuris mus nukelia į Pikoko miestelį, kuriame susiduriame su žmogumi, kuris turi dvi tapatybes – vyras, kuris eina į darbą, dirba banke ir t.t. ir moteriškoji Ema, namų šeimininkė. Iš tikrųjų režisierius užsimojo pavaizduoti sutrikusį žmogaus psichologiją, susidvejinusi asmenybė, kuri neigia ir teigia. Iš pradžių filmas baugino, nes pagavau trilerinio pobūdžio įtampą su įtempta psichologijos gija, tačiau tenka pripažinti, kad bent manęs filmas neišlaikė, nes prasidėjo absurdas...

Didžiausias absurdas yra tai, kad aplinkiniai ignoruoja sutrikusį vyrą ir ale nepastebi jo susigūžimo ir beprotystės požymių. O viso absurdo karalius – tai negi niekas nemato, kad Ema – tai tas pats užsislaptinęs vyras! Taip, filmas užgauna ypač jautrius ir itin sudėtingus žmogaus psichologijos ir elgesio mechanizmus, tačiau pati situacija, pats Pikokas man pasirodė nelabai įtikinantis. Žinoma, viską lyg ir kompensuoja puikūs trys pagrindiniai aktoriai: Cillian Murphy, Ellen Page, Susan Sarandon, kurie įkūnijo įdomius personažus. Iš esmės kažko man šiame filme trūko, o gal kažko buvo per daug, viską norėta pateikti labai sudėtingai ir įtemptai, aiškiai bandyta artikuliuoti, motyvuoti personažus, bet kažkas kažkur, mano galva, prasilenkia su realybe...

Filmas nedisponuoja transseksualumo tematika, kaip galbūt man iš pradžių pasirodė, veikia bando analizuoti žmogaus psichiką, tačiau nejučia filmas primine „Transamerika“, kuris be jokios abejonės buvo daug geresnis ir stipresnis filmas už „Pikoką“. Štai jums turiu rimto filmo pavyzdį, kuris bent jau man neužpildė savasties ir išjautimo.

Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela