Rodomi pranešimai su žymėmis Jennifer Garner. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jennifer Garner. Rodyti visus pranešimus

2026 m. balandžio 17 d., penktadienis

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 17 d. – Rietave pradėjo viekti pirmoji Lietuvoje elektrinė, Martyno Liuterio teismas, Kambodžos tragedija, Jerrie Mock apskrenda pasaulį, gimė aktorė Dalia Michelevičiūtė ir kt.

 

Sveiki!

 

Svarbiausi įvykiai nutikę Lietuvoje balandžio 17 dieną.

1892 m. – Pirmoji elektros lemputė. Rietavo dvare, kunigaikščio Bogdano Oginskio iniciatyva, pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Per Velykų pamaldas Rietavo bažnyčioje buvo įžiebtos pirmosios elektros lemputės – tai žymėjo moderniosios eros pradžią Lietuvoje.

1991 m. – Joniškio herbo patvirtinimas. Oficialiai patvirtintas Joniškio miesto herbas, vaizduojantis šv. Mykolą Arkangelą, kovojantį su slibinu.

1388 m. – Pasaulinis Lietuvos krikšto pripažinimas. Popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą. Tai buvo kritinis diplomatinis laimėjimas, galutinai atėmęs iš kryžiuočių ideologinį pagrindą pulti Lietuvą kaip „pagonių kraštą“.

1940 m. – Ekonominis manevras. Berlyne pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos prekybos sutartis. Tai vyko likus vos porai mėnesių iki sovietų okupacijos, kai Lietuva desperatiškai bandė išlaikyti ekonominius ryšius Europoje.

1996 m. – Taikos kaina. Bosnijoje, vykdydamas taikos palaikymo misiją, žuvo vyresnysis leitenantas Normundas Valteris. Jis tapo pirmuoju Lietuvos kariu, žuvusiu tarptautinėje misijoje po nepriklausomybės atkūrimo.

2005 m. – Krepšinio triumfas. Pirmą kartą surengtą Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionatą laimėjo Kauno „Žalgiris“, turnyrą pabaigęs be nė vieno pralaimėjimo.

Svarbiausi įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 17 dieną.

1492 m. – Susitarimas dėl Amerikos atradimo. Ispanijos karaliai ir Kristupas Kolumbas pasirašė Santa Fe kapituliacijas – sutartį, kuria Kolumbui buvo suteiktas „vandenyno admirolo“ titulas ir finansavimas ekspedicijai į Indiją, o rezultatas, kaip žinome, buvo Naujojo pasaulio atradimas.

1521 m. – Martyno Liuterio teismas. Vormso reichstage prasidėjo reformacijos pradininko Martyno Liuterio apklausa. Atsisakęs išsižadėti savo raštų, jis tapo tikėjimo laisvės simboliu, tačiau buvo paskelbtas už įstatymo ribų.

1961 m. – Kiaulių įlankos invazija. CŽV remiami Kubos tremtiniai išsilaipino Kubos pakrantėje, bandydami nuversti Fidelio Castro vyriausybę. Operacija baigėsi visiška nesėkme ir tapo viena didžiausių JAV užsienio politikos klaidų Šaltojo karo metais.

1970 m. – „Apollo 13“ sugrįžimas. Po dramatiškos avarijos kosmose, kuri grasino astronautų gyvybėms, pažeistas erdvėlaivis sėkmingai nusileido Ramiajame vandenyne. Pasaulis šį įvykį prisimena kaip „sėkmingiausią nesėkmę“.

1975 m. – Kambodžos tragedijos pradžia. Raudonieji khmerai užėmė sostinę Pnompenį. Tai žymėjo kruvino Pol Poto režimo ir Kambodžos genocido pradžią.

1790 m. – Atsisveikinimas su genijumi. Mirė Benjaminas Franklinas – vienas iš JAV tėvų-įkūrėjų, politikas, mokslininkas ir žaibolaidžio išradėjas.

1895 m. – Šimonosekio sutartis. Kinija ir Japonija pasirašė taikos sutartį, užbaigusią Pirmąjį Kinijos–Japonijos karą. Kinija perleido Japonijai Taivaną, o tai ilgam pakeitė Rytų Azijos geopolitiką.

1964 m. – Moters skrydis aplink pasaulį. Amerikietė Jerrie Mock tapo pirmąja moterimi, viena pati lėktuvu apskridusia aplink pasaulį. Jos kelionė truko 29 dienas.

1964 m. – „Ford Mustang“ sukūrimas. Niujorko Pasaulinėje parodoje pristatytas pirmasis „Ford Mustang“. Per pirmąją dieną buvo užsakyta net 22 000 šių automobilių, o modelis tapo laisvės ir greičio simboliu.

2014 m. – Netektis literatūros pasaulyje: Mirė Nobelio premijos laureatas Gabrielis García Márquezas, magiškojo realizmo meistras, padovanojęs pasauliui romaną „Šimtas metų vienatvės“.

Žymūs Lietuvos ir pasaulio žmonės, gimę balandžio 17 dieną.

Mikhail Botvinnik (1911–1995) – Legendinis šachmatų didmeistris, ilgametis pasaulio čempionas, laikomas sovietinės šachmatų mokyklos įkūrėju.

J.P. Morgan (1837–1913) – Vienas įtakingiausių visų laikų bankininkų ir finansininkų, suvaidinęs esminį vaidmenį formuojant modernią JAV ekonominę sistemą.

Petras Avižonis (1875–1939) – gydytojas oftalmologas, pirmojo akių ligų vadovėlio lietuvių kalba autorius, profesorius ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius.

Antanas Petrauskas (1881–1944) – kunigas, prozininkas ir vertėjas.

Juozas Gustaitis (1912–1990) – aktorius, režisierius bei pedagogas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos teatro istorijoje.

Dalia Michelevičiūtė (g. 1967) – žinoma teatro ir kino aktorė, sukūrusi dešimtis įsimintinų vaidmenų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Gintarė Valaitytė (g. 1981) – dainininkė, buvusi populiarių grupių „69 danguje“ ir „Naujosios pupytės“ narė.

Erika Klimenko (Taja) (g. 1982) – dainininkė ir dainų autorė, išgarsėjusi praėjusio dešimtmečio pradžioje.

Karen Blixen (1885–1962) – danų rašytoja, geriausiai žinoma dėl autobiografinio kūrinio „Iš Afrikos“ (pagal kurį sukurtas kultinis filmas).

Nikita Chruščiovas (1894–1971) – Sovietų Sąjungos lyderis (1953–1964 m.), pradėjęs dalinę sistemos liberalizaciją (vadinamąjį „atšilimą“).

Jennifer Garner (g. 1972) – garsi JAV aktorė, pelniusi „Auksinį gaublį“ už vaidmenį seriale „Slaptoji agentė“ (Alias).

Victoria Beckham (g. 1974) – britų verslininkė, mados dizainerė ir buvusi grupės „Spice Girls“ narė (žinoma kaip Posh Spice).

Sean Bean (g. 1959) – britų aktorius, išgarsėjęs vaidmenimis „Žiedų valdove“ (Boromiras) ir „Sostų karuose“ (Nedą Starkas).

Rooney Mara (g. 1985) – amerikiečių aktorė, dukart nominuota „Oskarui“, išgarsėjusi filme „Mergina su drakono tatuiruote“.

Sirima Bandaranaike (1916–2000) – kaip jau minėta anksčiau, ši moteris įrašė savo vardą į istoriją kaip pirmoji pasaulyje moteris ministrė pirmininkė (Šri Lanka).

 

Maištinga Siela


2018 m. birželio 2 d., šeštadienis

Filmas: "Su meile, Saimonas" / "Love, Simon"


Sveiki,

Vienas naujausių LGBT tema šiemet pasirodžiusių filmų yra puikiai kino kritikų įvertinta juosta „Su meile, Saimonas“ (angl. Love, Simon) (2018). Man asmeniškai filmo pavadinimas labai nevykęs, tačiau ką padarysi, bent jau filmo turinys atperka. Tai istorija apie vyresniųjų klasių moksleivį, kuris kasdien keliauja į mokyklą ir imituoja įprastą jaunuolio gyvenimą, nors iš tikrųjų jį slegia homoseksualumo tapatybė. Pirmasis pusvalandis skirtas jo psichologiniam spaudimui, vėliau – ilgas ir sunkus atsiskleidimo kelias.

Iš esmės filmo struktūra lyg ir nieko neišsiskirianti – viskas pagal Holivudo diktuojamą tvarką: užuomazga, kulminacija ir atomazga. Čia nerasite nieko sukrečiančio, nebent apskritai nežinote, kas yra homoseksualumas, tada galite patirti šoką – juokauju, žinoma. Filme svarbios dvi vaikino ašys – vena, žinoma, santykiai su draugais ir mokykla, o kita – šeima. Visur Saimonas jaučiasi netikras, mikroskopiniai „nepatogumai“, įvairios reakcijos suteikia įspūdį, kad vaikas tapatybių spąstuose. Bet dėl to kaip tik filmą žiūrėti ir įdomu, dėl to psichologinio spaudimo. Kitą vertus, daug ką išbalansuoja kiek banalokos komedijinės situacijos, padarydamos filmą kiek skaidresnį.

Labai patiko šįkart pagrindinio aktoriaus Nick Robinson vaidmuo. Akivaizdžiai heteroseksualus aktorius suvadino gėjų. Tik akis badė tai, kad jaunimą vaidinantys aktoriai kur kas, mano supratimu, vyresni už savo personažus. Na, kur tau dvidešimt kelerių metų aktorius atrodys tau kaip šešiolikmetis? Norėtųsi sakyti, kad tai dovanotina, nes visumoje filmas šviesus, norisi žiūrėti, šmaikštus, nuteikiantis tiek švietėjiškai pozityviai ir pamokančiai, tiek šiaip žvalus filmas su lengvais holivudiniais potėpiais, kad netrunki įsijausti ir gyventi tų paauglių problemomis.

Blemba, pasirodo, amerikiečių tėvai iš tikrųjų dovanoja šešiolikmečiams atžaloms automobilius.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 8.0


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis

Filmas: "Pagauk, jei gali" / "Catch Me if You Can"




Sveiki, kino mėgėjai,

Filmą „Pagauk, jei gali“ (angl. Catch Me if You Can) (2002), tikriausiai būčiau geriau žiūrėjęs prieš kokius ketverius metus, tada būčiau išties susižavėjęs, dabar S. Spielberg filmas atrodė gana ištęstas, varginantis ir visomis prasmėmis kvepiantis tik komerciniais kėslais, noru įtikti, sužavėti ir visaip kitaip patraukti į save žiūrovo dėmesį. Na, nesakau, patraukė savo šmaikštumu, siužeto vingrybėmis, bet pavargau nuo viso šio maždaug po pusantros valandos, o kai žvilgtelėjau į laikrodį, supratau, kad dar visą valandą teks kankintis ir laukti ir taip jau žinomos filmo pabaigos.

Žiūrint guodė tai, kad filmas retsykiais išties pagaudavo ritmą ir pasakodavo įdomiai, Leonardo DiCaprio ir, žinoma, Amy Adams, kuri šiuo filmu gana vėlokai pradėjo savo didžiąją kino karjerą. Tom Hanks buvo per nuobodus. Tai toli nuo to, ką Spielberg siūlo „Šindlerio sąraše“ – emocijas, dramas, istoriją, provokacijas. Šis filmas, nors kuo puikiausiai įvertintas tiek žiūrovų, tiek kritikų, manding, pasirodė pernelyg pataikaujantis ir sukomercintas, bet negaliu paneigti, kad filmas nepatiko, tiesiog jį žiūrėjau gana atsainiai, ypač filmo pirmąją pusvalandį – velniškai užvilkintas reikalas.

Bet kokiu atveju neabejoju, kad ši juosta daugeliui tiesiog patiks, pritrenks prie grindų ir vers iškelti du pirštus į dangų ir rėkauti, kad tai geriausia, ką jie yra matę. Deja, filmas, bent jau man, paseno, reikėjo jį pažiūrėti tada, kai tik pradėjau sirgti kinomanija.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDB:8.0


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. kovo 5 d., trečiadienis

Filmas: "Dalaso klubas" / "Dallas Buyers Club"




Sveiki, kino gerbėjai,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino juostą „Dalaso klubas“ (angl. Dallas Buyers Club) (2013), kuris pagarsėjo kaip puikiai įvertintas kino kritikų ir žiūrovų, pastarieji ypač negailėjo liaupsių antro plano aktoriui Jared Leto ir pirmo plano vaidmens kūrėjui Matthew McConaughey – abu šie vyrukai, atlikę itin spalvingus vaidmenis šiemet pelnė daugybę prestižinių variantų, tarp jų ir „Oskaro“ statulėlę.


Net įsižiojau, kai pamačiau, jog šį filmą režisavo Jean-Marc Vallee – neprognozuojamas režisierius, kuriam pagaliau pavyko nusigauti iki „Oskaro“. Mačiau jo visus nuostabiausius filmus, kuriuos pamėgo „Kino pavasario“ festivalio repertuaras: „Jaunoji Viktorija“, „C.R.A.Z.Y“ ir man labiausiai patikęs, sakyčiau, šedevras – „Cafe de Flore“.
 

Matthew McConaughey yra išties puikus aktorius, tą įsitikinau iš paskutiniųjų dviejų metų, kada vis pasitaikydavo vienas kitas filmas su juo – „Laiškanešys“, „Mudas“ ir kt. Tai vienas iš tų aktorių, kurie nėra vaikščiojantys modeliai, spinduliuojantys seksualumą, tačiau turintys nepaprastai platų ir įdomų aktorinį amplua diapozoną. Jis šįkart suvaidino AIDS sergantį kaubojų, kuris į Ameriką nelegaliai atvežė ir ėmė platinti vaistus nuo šios baisios ligos.

Liga suartina jo personažą su homoseksualų kultūros atstovais ir prasideda nauja kova už būvį. Visą filmą suintensyvina dar ir tai, jog tai biografinė drama ir daugiau ar mažiau visi įvykiai yra realaus gyvenimo. Aišku, stebina laikotarpis, LGBT drąsa rodytis viešosiose erdvėse, įdomi devinto dešimtmečio atkurta atmosfera, grimas, kostiumai ir atradimas – Jared Leto, kuris suvaidino AIDS sergantį transeksualą, ypatingai baugino abiejų aktorių fiziniai duomenys – liesi ir išdžiūvę, šiam vaidmeniui netekę labai daug svorio, o tai leido dar labiau patikėti jų personažais.

Šiaip filmo medžiaga daugiau ar mažiau įdomi kaip istorinis klodas ir kaip asmenybės kulto įprasminimas kine, o tokių mes turime ne vieną ir ne tris. Apskritai LGBT (t. y. Gėjų, Lesbiečių ir t. t.) tematika sukurti filmai ne pirmą kartą patenka po didinamuoju stiklu – „Milkas“ (2008), kurio niekaip anuomet negalėjau pažiūrėti, nes pasirodė mirtinai nuobodus, „Kuprotas kalnas“ (2005) taip pat buvo nuskandavęs plačiai per pasaulį, „Transamerika“ ir kt. Aišku tokie filmai daugiau kuriami nepriklausomo kino užkambariuose, tačiau tarp jų atsiranda ne ką prastesnių juostų už „Dalaso klubą“. 

Nepasakyčiau, kad šis filmas šedevras, tačiau tikrai vienas geresnių „Oskarų“ terpėje, įdomesnis nei prieš tai matytas W. Allen‘o „Džesmina“. Tas, kas nemėgsta gėjų, transeksualų ir t. t., patarčiau, priešingai nei kiti, kaip tik pažiūrėti. Netuščias filmas su puikiu siužetu ir aktoriais.

P. S. Nors filmas nepasieks populiariųjų kino ekranų, bet jį galėsite išvysti šiemet, visai greit startuosiančiame „Kino festivalyje“. Apie filmą pastarųjų puslapyje ČIA.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 8.0


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Filmas: "Džuno" / "Juno"




Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Džuno“ (Juno) (2007 m.). Taigi kritikų labai aukštai ir gerai įvertinta drama apie nėščią paauglę, kuri susiduria su jaunos motinos sunkumais. Ji nutaria, kad yra per jauna vaiką auginti su savo šeima ir susitaria, kad vaikelį išnešios porai, kuri negali susilaukti vaikų. Filmas buvo vienas iš „Oskaro“ favoritų laimėti statulėlę kaip geriausias metų filmas, tiesa, „Oskarą“ jis gavo kaip geriausias scenarijus, tačiau truputį nesuprantu už ką šis filmas taip liaupsinamas ir ginamas. Visai neseniai „Obuolys“ paskelbė, kad ši drama buvo pati populiariausia amerikietiško nepriklausomo kino juosta per pastaruosius šešerius metus. Irgi klausiu – už ką? 

Filmas man pasirodė vidutinis. Jame idėjos iki kaulo smegenų persismelkusios – būk atsargus, kai, nepilnameti, eksperimentuoji seksualiniame gyvenime. Taip, filmas man pasirodė labiau jau ne meninio lygio, bet kiek didaktinio pobūdžio ir skirtas ne tiek tėvams, kurių paauglės pareiškia esančios nėščios, bet kiek patiems paaugliams. Nežinau, filme man kažko labai pritrūko, nors ir nebuvo nuobodu žiūrėti, nes puikioji jaunosios kartos aktorė Ellen Page iš tokių filmų kaip „Saldainiukas“, „Pikokas“, „Pradžia“ yra apsigimusi būti aktorinės meistrystės talentu, išlaikė visas įtampos vadžias, tačiau kažkuo filmas man kvepia banalumu ir dirbtinumu. Tos reakcijos, problemos priėmimas ir visa kita, atrodo, kad filmas būtų kurtas Holivude, o nepriklausomo kino industrijoje. Iš tiesų be E. Page vaidybos ir pačios tematikos keblumo šiame filme mažai ką ir teįžiūrėjau. Aš asmeniškai, kaip iš „Oskarui“ nominuoto lyderio tikėjausi kur kas daugiau, kažko, kas iš tikrųjų emocionaliai sudrebintų ir sutrupintų, o dabar drama ir dar su humoro priemaišomis liko vidutinio kuino vietoje. Šiaip filmas neblogas, verta pamatyti, kai jau nieko aplinkui nėra žiūrimo, tačiau, mano galva, yra ir vertesnių dramų.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 81/100
IMDb: 7.5


Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com