Filmas: "Prigautas" / "Caught Stealing"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Esu vienas iš tų aklų režisieriaus Darren Aronofsky gerbėjų. Gal dėl to, kad užaugome apipinti jo filmo „Rekviem svajonei“ (2000) intensyviai aštrios socialinės kritinės atmosferos ir mums už „Bleiro ragana“ baisiau buvo būti ta bobute prie TV, kuri rijo tas nesibaigiančias haliucinacijas keliančias tabletes. Režisierius savo kraityje turi tai, ką labai mėgstu – daug provokatyvių kino filmų, kurie vienaip ar kitaip veikia mases, pvz., vienas mėgstamiausių yra „Motina!“ (2017), kuris Lietuvoje buvo smarkiai išdiskutuotas, nes vieni labai jį peikė, o kiti tiesiog (kaip aš) buvo sužavėti. Prie išskirtinių režisieriaus darbų išskirčiau „Banginis“ (2022) bei „Versmė“ (2006). Naujausias jo darbas „Prigautas“ (angl. Caught Stealing) (2025) jau taip pat plačiai aptariamas kaip patrauklus ir dinamiškas filmas su kokybės indeksu.

 

Filmas ne toks sudėtingas, kaip garsieji režisieriaus darbai, sakyčiau, labiau holivudiškas. Istorija pasakoja apie Henką Tompsoną (aktorius Austin Butler), gyvenantį maždaug 2000-aisiais, kai dar Manhetene stovėjo bokštai dvyniai, o susiekti reikėjo primityviais mobiliaisiais telefonais, o gatvėse vis dar siautėjo įvairios subkultūrinės gaujos: žydų mafija, skustagalviai ir pankai. Henkas įsivelia per vieną panką į kriminalą ir iš jo reikalaujama rakto nuo didelės nešvarių pinigų sumos (klasikinis siužetas!), tačiau jis nežino, kur prisigėręs pradangino raktą. Visa istorija yra įtempta smurtinė kriminalinė su juodosios komedijos prieskoniais pasakojimas, kaip Henkas su savo vienu inkstu laviruoja tarp žydų mafijos, rusų mafijos ir korumpuotos policijos. Čionai teisingumas neegzistuoja, žaidimo taisyklės, sakyčiau, klasikų klasika, tokių kine daugelis tikrai esame matę, tai kuo šis filmas kitoks?

 

Man jis patiko! Labai įtraukė, kad pamiršau laiką. Visų pirma, režisierius tinkamai susifokusuoja į Henko gyvenimą ir jo išgyvenimus, rodo viską stambiais kadrais, intensyviai ir smurtiškai, nors vietomis ir ciniškai. Nors siužeto šablonas holivudinis, jame apsaugotas tėra tik pagrindinis veikėjas, čionai visi bet kada gali mirti ir... tiesą sakant, taip ir nutinka. Man patiko vidinė filmo dinamika, tempas ir humoras, kuris iš vienos pusės man priminė brolių Coenų „Didysis Lebovskis“ (1998), o kitos dėl laikmečio ir pankiškumo – 1996 metų „Traukinių žymėjimas“. Filmas turi ir Q. Tarantinui būdingos „smurtinės bulvarinės elegancijos“, bet visumoje čionai veikia įvairūs Holivudo „pagerintų“ filmo elementai. Ar tai filmas, kuris turi paslėptas idėjas ir filosofines mintis? Tikrai ne. Ar tai filmas, kurį reikia sunkiai gvildenti ir eiti googlintis? Toli gražu. Viskas elementu, bet padaryta labai kokybiškai, įtraukiai dėl scenarijaus ir stilingo realizavimo. Daugelį dalykų visgi lengvai įspėsite, ypač katino vaidmenį ir paskirtį, kuris mums, namiškiams žiūrovams nuo sofos, labai patiko. Sakyčiau, gal ne to tikėjausi iš režisieriaus, norėjosi sudėtingiau, autentiškiau, bet, dievaži, tai geras ir kokybiškas nuotykių ir įtampos Holivudo variantas, kurį sveika pažiūrėti dažniau.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 7.1

 

Maištinga Siela

Filmas: "Oušeno 8" / "Oušeno aštuntukas" / "Ocean's Eight"

Sveiki,

Prisipažinsiu, kad nesu matęs nė vienos „vyriškosios“ Oušeno serijos dalių. Kažkaip nepasiteikė proga, o sako, čia toks pasimėgavimas, toks šedevrinis filmas, tad pamaniau, jeigu patiks šiemet pasirodžiusi „moteriškoji“ versija „Oušeno aštuntukas“ (angl. Ocean‘s Eight) (2018), kuriame sukviestos vaidinti Holivudinis moterų aktorių elitas.

Dinamiškame ir smagiame pasakojime su komedijos elementais visgi kur kas įdomiau žiūrėti negu kokią nors „Rožinę panterą“. Čia iš esmės viskas pagal planą, ne tik kriminalinis juvelyrinio suplanavimo kruopštumas, bet ir pats filmas „spaudžia“ mygtukus taip, kad nepasiduoda jokiam chaosui, jokiam logikos trūkumui. Gerai, kruopštumas ir tikslumas yra puiku, tačiau tas, kas iš filmo tikisi bent menkos provokacijos, jos negaus. Pavogti vėrinį ryžtasi aštuonios talentingos savo srities žinovės, bet visas filmas yra orientuotas į numanomą jų apiplėšimo sėkmę, taigi, atsikartoja visų ankstesniųjų dalių sėkmės formulė, tad bet kokie netikėtumai, improvizacija yra tiesiog šiame filme neįmanomi dalykai. Galbūt dėl jau atpažįstamo braižo istorija nepateisino kai kurių žiūrovų lūkesčių ir jie, sakyčiau, yra iš dalies teisūs.

Filmas „lengvas“, neprailgsta dėl kelių labai svarbių dalykų – aktorių amplua, dinamiškumo ir komedijinės atmosferos. Buvau pamiršęs, kaip pasiilgau Sandros Bullock... Ir kitų aktorių! Smagiausios filmo akimirkos visgi yra orientuotos į pramoginį rebusą, kaip apeiti įstatymus ir apsaugos barjerus, aistringai siekiant savojo tikslo. Žiūrovas beregint patiki, kad reikia sirgti ir palaikyti ne sistemą, bet būtent tas „blogiukes“. Išbalansuotas vertybinis moralinis kodeksas filme net negalioja ir su amoralumu mažai kas čia bendra, nes viskas vyksta šiek tiek netikroviškoje erdvėje, kur labiau galioja ne realybės dėsniai, bet komiksiko žanro logika. Ir dar tas prieskonis, kai moterys gali išspardyti vyrams šiknas, tikriausiai, jau tapo klasikiniu feminisniu kino prieskoniu, be kurio neapsieina retas Holivudinis gaminys.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dalaso klubas" / "Dallas Buyers Club"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino juostą „Dalaso klubas“ (angl. Dallas Buyers Club) (2013), kuris pagarsėjo kaip puikiai įvertintas kino kritikų ir žiūrovų, pastarieji ypač negailėjo liaupsių antro plano aktoriui Jared Leto ir pirmo plano vaidmens kūrėjui Matthew McConaughey – abu šie vyrukai, atlikę itin spalvingus vaidmenis šiemet pelnė daugybę prestižinių variantų, tarp jų ir „Oskaro“ statulėlę.

Net įsižiojau, kai pamačiau, jog šį filmą režisavo Jean-Marc Vallee – neprognozuojamas režisierius, kuriam pagaliau pavyko nusigauti iki „Oskaro“. Mačiau jo visus nuostabiausius filmus, kuriuos pamėgo „Kino pavasario“ festivalio repertuaras: „Jaunoji Viktorija“, „C.R.A.Z.Y“ ir man labiausiai patikęs, sakyčiau, šedevras – „Cafe de Flore“.

 

Matthew McConaughey yra išties puikus aktorius, tą įsitikinau iš paskutiniųjų dviejų metų, kada vis pasitaikydavo vienas kitas filmas su juo – „Laiškanešys“, „Mudas“ ir kt. Tai vienas iš tų aktorių, kurie nėra vaikščiojantys modeliai, spinduliuojantys seksualumą, tačiau turintys nepaprastai platų ir įdomų aktorinį amplua diapozoną. Jis šįkart suvaidino AIDS sergantį kaubojų, kuris į Ameriką nelegaliai atvežė ir ėmė platinti vaistus nuo šios baisios ligos.

Liga suartina jo personažą su homoseksualų kultūros atstovais ir prasideda nauja kova už būvį. Visą filmą suintensyvina dar ir tai, jog tai biografinė drama ir daugiau ar mažiau visi įvykiai yra realaus gyvenimo. Aišku, stebina laikotarpis, LGBT drąsa rodytis viešosiose erdvėse, įdomi devinto dešimtmečio atkurta atmosfera, grimas, kostiumai ir atradimas – Jared Leto, kuris suvaidino AIDS sergantį transeksualą, ypatingai baugino abiejų aktorių fiziniai duomenys – liesi ir išdžiūvę, šiam vaidmeniui netekę labai daug svorio, o tai leido dar labiau patikėti jų personažais.

Šiaip filmo medžiaga daugiau ar mažiau įdomi kaip istorinis klodas ir kaip asmenybės kulto įprasminimas kine, o tokių mes turime ne vieną ir ne tris. Apskritai LGBT (t. y. Gėjų, Lesbiečių ir t. t.) tematika sukurti filmai ne pirmą kartą patenka po didinamuoju stiklu – „Milkas“ (2008), kurio niekaip anuomet negalėjau pažiūrėti, nes pasirodė mirtinai nuobodus, „Kuprotas kalnas“ (2005) taip pat buvo nuskandavęs plačiai per pasaulį, „Transamerika“ ir kt. Aišku tokie filmai daugiau kuriami nepriklausomo kino užkambariuose, tačiau tarp jų atsiranda ne ką prastesnių juostų už „Dalaso klubą“. 

Nepasakyčiau, kad šis filmas šedevras, tačiau tikrai vienas geresnių „Oskarų“ terpėje, įdomesnis nei prieš tai matytas W. Allen‘o „Džesmina“. Tas, kas nemėgsta gėjų, transeksualų ir t. t., patarčiau, priešingai nei kiti, kaip tik pažiūrėti. Netuščias filmas su puikiu siužetu ir aktoriais.

P. S. Nors filmas nepasieks populiariųjų kino ekranų, bet jį galėsite išvysti šiemet, visai greit startuosiančiame „Kino festivalyje“. Apie filmą pastarųjų puslapyje ČIA.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela