Filmas: "Sapnų scenarijus" / "Dream Scenario"

 

Labas,

 

Man visada buvo keista, kaip kai kurie žmonės neprisimena savo sapnų. Aš, pavyzdžiui, taip mėgstu sapnuoti, kad dažnai pabudęs nusiviliu tikrove, nes sapno gyvenimas rodosi įdomesnis už tikrąjį gyvenimą. Apie sapnus prirašyta daug knygų, tam sukurtas ištisas mokslas. Kinui taip pat sapnų tema nėra svetima. Štai naujausias filmas „Sapnų scenarijus“ (angl. Dream Scenario) (2023), kurį režisavo Kristoffer Borgli. Kol kas man nežinomas režisierius, kuris turi sukūręs neblogai įvertintų filmų.

 

Filme pasakojama profesoriaus Polo neįprasta situacija. Vieną dieną jam visi pradeda sakyti, jog jį sapnavo. Polas sapnuose dažniausiai pasirodo netikėtose situacijose ir stebi sapnuotoją. Galiausiai šioji masinė žinia pasklinda po internetą ir žmonės ima burtis, atpažindami Polą pagal išvaizdą. Iš pradžių keistumą ir net šiokį tokį juoką kėlusi situacija pamažu Polo gyvenimą apsunkina, nes žmonėms pradeda nepatikti tai, ką jis ima daryti sapne. Baisiausia, kad pats Polas nežino, ką jis veikia tuose sapnuose, todėl pradeda tyrinėti pavienius atvejus ir net atkurti tam tikras situacijas, kol galiausiai prarandamas realumo jausmas. Polas ima save vertinti pagal tai, ką žmonės pasakoja jį išdarinėjus sapnuose, su tuo tapatintis ir netgi keisti savo elgseną.

 

Scenarijus pavykęs tuo, kad jis labai originalus. Juk filmas, nors ir labai rimto tono, vis tiek primena parodiją. Parodijuojamas ne tik sapnų sureikšminimas, kiek profesoriaus, kuris šiaip turi loginį mąstymą ir išsilavinimą, įsitraukimas į visą šią absurdišką situaciją. Juk yra sakoma, kad neverta ginčytis su kvailiu, nes jis tave apkvailins ir nusitemps į dugną. Panašiai pradeda skęsti ir Polas, infantiliai įsitraukęs į sapnų aiškinimąsi. O kas lieka žiūrovui? Stebėti, kokią staigmeną pateiks kintanti situacija. Manau, režisieriui labiausiai pavyko išgauti tą keistumą per paradoksalią situaciją, priversti galvoti, o kaip aš pats daryčiau, jeigu vieną dieną atsidurčiau panašioje situacijoje. Kaip žinomumas tampa nepakeliama našta, kuri suardo gyvenimą.

 

Kitą vertus, tenka pripažinti, nors filmas ir originalus, visumoje nesužavėjo. Būta tokių nuspėjamų ir „tuščių“ scenų, kaip antai Polo susitikimas su jauna mergina, kuri sapnuoja, jog jiedu mylisi – toji siužetinė linija nelabai kur įdomiai veikėją nuvedė. Pabaigoje filmo pristatomos novatoriškos sapnų apyrankės, kurios padeda keliauti į kitų žmonių sapnus, kitaip sakant, įsibrauti į intymiausius žmogaus pasąmonės užkaborius. Filmas sako, kas tada nutinka, kai pažeidžiami paskutiniai žmogaus privatumo principai, kad net sapne gali būti stebimas ir vertinimas kitų. Iš principo, filmas lyg ir bando pranašauti, jog panašiai gali ateityje ir nutikti, bet ar tada nebus įdomiau gyventi sapniškoje erdvėje, kurią lengviau transformuoti ir kur vyksta nemokami nuotykiai, nei šiame fiziniame gyvenime? Tikriausiai, kad ne, nes sapnus valdžia spės irgi apmokestinti.

 

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pokerio princesė" / "Molly's Game"

Sveiki,

Pasiilgstu amerikietiškai gero sukalto biografinio kino, nuo kurio, tiesą sakant, paskutiniuosius metus buvau labai pavargęs. Po itin politizuotų „Valstybės paslaptis“, „Viso pasaulio pinigai“ ir kitų juostų, kurie atstovauja vienam ir tam pačiam „Oskarų“ nominacijų klanui, bėgau nuo šio perteklinio kino į europietišką kiną arba jau visišką holivudinę banalybę, todėl vakar nustebau, kai patyriau gana didelį malonumą vėlei žiūrėdamas panašaus masto juostą „Pokerio princesė“ (angl. Molly‘s Game) (2017), kurioje pasakojama biografinė realiai egzistuojančios azartinių žaidimų vunderkindės organizatorės gyvenimo istorija.

Nežinau, kiek galima tikėti šia istorija kaip labai įkvepiančia ir pamokančia, o tuo labiau kaip realią istoriją, nes tarp tų visų siužetinių vingių, man atrodo, kad pagrindinė realioji veikėja gyvenime turėjo patirti tikrą pragarą – bemiegės narkotikų ir įtampos paveiktos naktys, o štai aktorė Jessica Chastain atrodo tiesiog pritrenkiamai spindinti, tarytum lėlė, todėl tą aferistinį seksualumą, kokį mėgsta paskutiniu metu amerikietiški filmai, kažin, ar realiame gyvenime buvo taip lengva spinduliuoti... Visgi filmas sukaltas išties puikiai. Pradedant nuo J. Chastain, kuri, manau, sukūrė vieną geriausių savo vaidmenų karjeroje, baigiant tais smagiais, neįtikėtinais biografiniais štrichais, kurie lyg komikso pasaulyje atskleidžia mums iliuziją, jog galime regėti (ne)legalius turtuolių lošimus, kuriems vienintelis smagumas tiesiog būti tarp žmonių arba sugriauti kitų žmonių likimus.

Be aštrių ir kriminalinio prieskonio šleifą velkančios istorijos, daug įdomiau audrina pagrindinės veikėjos charakterio savybės, kurios stiprios kaip Molotovo kokteilis, sproginėja ir žaižaruoja šiaip jau nelabai moteriškomis savybėmis kaip ambicingumas, fizinė ištvermė, protinis apsukrumas. Jos komplikuoti santykiai su tėvu ir nutraukta sportinė Olimpinė karjera rodo pačią šios istorijos esmę – praradę vieną tikslą, neturėtume ištižti ir palūžti, o susikurti kitą terpę ir atrasti dar neatrastas gyvenimo galimybes realizacijai. Tik, žinoma, nereikia elgtis taip neadekvačiai ir neperžengti įstatymų, kaip tai padarė Molė, sako filmo potekstės. Nors moralas gan paprastas, tačiau nepaisant tamsiųjų Molės gyvenimo niuansų, ji iš šūdų duobės išplaukia (bent jau filme) kaip tikra didvyrė, kuria nori nenori vis tiek lieki abstulbintas ir sužavėtas, todėl šio filmo paveikumas išties veikiantis, o moters gyvenimo vingiai gali jautresniam žiūrovui dar ne kartą suktis galvoje prieš užmiegant darganą rugsėjo pabaigos naktį.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela    

Filmas: "Dabar tikrai jau šikna" / "This is the End"

Sveiki,

Kartais taip norisi kokio nors nepaprastai gero juoko užtaiso, kad plyšte plyštų žandai ir taip vis nieko gero komedijų fronte. Šįkart nusprendžiau pažiūrėti amerikiečių komediją „Dabar tikrai jau šikna“ (angl. This is the End) (2013), kurią pakankamai gerai įvertino tiek žiūrovai, tiek kino kritikai.

Na, derėtų pastebėti, kad dar neturėjome tokio drąsaus filmo pavadinimo vertimo, kuris iškart atkreipia dėmesį, na, kažkaip šikna, vis dar labai neviešintinas žodis, bet vartojamas gana dažnai buityje, ką padarysi, reklama žino, kaip atkreipti dėmesį. Bet dabar ne apie tai... Šiaip komercinės komedijos paskutiniu metu pateikia vis daugiau ir daugiau staigmenų. Panašiai galėčiau pasakyti ir apie filmą „Dabar tikrai jau šikna“, kuri pirmosiomis minutėmis pasirodė tipinę NESĄMONĘ, kurios neįmanoma žiūrėti, nes supranti, kad leidi laiką nei įdomiai, nei turiningai. Visgi filmą gelbsti ambicingas ir įdomus filmo siužetas – apokalipsė, Biblijiniai motyvai, Emma Watson, lakstanti su kirviu, dainininkė Rihanna krentanti į lavos duobę... Tikra apokalipsė. Filme esama ir nešvankybių, kurios puikiai dera prie parodijuojančios Holivudo žvaigždžių aplinkos, mat, filme visos „žvaigždės“ vaidina save pačius, tik aišku, fiktyvius.

Neprasta filmo idėja, grafika ir siužetas man priminė kitą apokalipsinę „dangaus ir pragaro“ susimaišymą žemėje komediją – „Dogma“ (1999), kuri taip pat turėjo pasikvietusi devynias galybes garsių Holivudo aktorių. Apie vaidybą nieko nepasakysiu, nes nėra ko komentuoti, o juokelių filme būta irgi pačių įvairiausių. Jeigu neužmigsite per pirmą pusvalandį, tai kitą valandą tikrai turėtumėte praleisti gana nuotaikingai ir įdomiai. Ilgai spėliojau, kuo gi filmas pasibaigs – ar paaiškės, kad jie buvo apsirūkę ir viską tik įsivaizdavo, ar iš tikrųjų jie išgyvena apokalipsę? Tas kirbėjimas buvo vienas galingiausių akumuliatorių. Tiesa, tokio tipažo komedijos, kurioje nuolat rūkoma, vartojami narkotikai, labai lengvai lenda į galvą, kad iš tikrųjų tai daryti smagu ir netgi vakarėliuose tai įprasta ir nieko čia blogo, o ir nuotykių visokių nutinka, tačiau tokia programa žiūrovams paleista ne itin naudinga, sakyčiau, tad reiktų atsargiai žvelgti į suromantizuotas ir subanalintas narkotikų pasilinksminimų vaizdinius, nes pastebėjau, kad filmuose tai jau tapo tikra norma.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džuno" / "Juno"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Džuno“ (Juno) (2007 m.). Taigi kritikų labai aukštai ir gerai įvertinta drama apie nėščią paauglę, kuri susiduria su jaunos motinos sunkumais. Ji nutaria, kad yra per jauna vaiką auginti su savo šeima ir susitaria, kad vaikelį išnešios porai, kuri negali susilaukti vaikų. Filmas buvo vienas iš „Oskaro“ favoritų laimėti statulėlę kaip geriausias metų filmas, tiesa, „Oskarą“ jis gavo kaip geriausias scenarijus, tačiau truputį nesuprantu už ką šis filmas taip liaupsinamas ir ginamas. Visai neseniai „Obuolys“ paskelbė, kad ši drama buvo pati populiariausia amerikietiško nepriklausomo kino juosta per pastaruosius šešerius metus. Irgi klausiu – už ką? 

Filmas man pasirodė vidutinis. Jame idėjos iki kaulo smegenų persismelkusios – būk atsargus, kai, nepilnameti, eksperimentuoji seksualiniame gyvenime. Taip, filmas man pasirodė labiau jau ne meninio lygio, bet kiek didaktinio pobūdžio ir skirtas ne tiek tėvams, kurių paauglės pareiškia esančios nėščios, bet kiek patiems paaugliams. Nežinau, filme man kažko labai pritrūko, nors ir nebuvo nuobodu žiūrėti, nes puikioji jaunosios kartos aktorė Ellen Page iš tokių filmų kaip „Saldainiukas“, „Pikokas“, „Pradžia“ yra apsigimusi būti aktorinės meistrystės talentu, išlaikė visas įtampos vadžias, tačiau kažkuo filmas man kvepia banalumu ir dirbtinumu. Tos reakcijos, problemos priėmimas ir visa kita, atrodo, kad filmas būtų kurtas Holivude, o nepriklausomo kino industrijoje. Iš tiesų be E. Page vaidybos ir pačios tematikos keblumo šiame filme mažai ką ir teįžiūrėjau. Aš asmeniškai, kaip iš „Oskarui“ nominuoto lyderio tikėjausi kur kas daugiau, kažko, kas iš tikrųjų emocionaliai sudrebintų ir sutrupintų, o dabar drama ir dar su humoro priemaišomis liko vidutinio kuino vietoje. Šiaip filmas neblogas, verta pamatyti, kai jau nieko aplinkui nėra žiūrimo, tačiau, mano galva, yra ir vertesnių dramų.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com