Filmas: "Jūsų Vincentas" / "Loving Vincent"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Jau labai seniai planavau pažiūrėti animaciniu šedevru laikomą filmą „Jūsų Vincentas“ (angl. Loving Vincent) (2017), kurį galėjote išvysti ne tik per „Kino pavasarį“, bet ir televiziją. Animacinis filmas apie vieną garsiausių visų laikų tapytoją Vincentą van Gogą. Pernai matytas vaidybinis biografinis filmas „Prie amžinybės vartų“ (2018) iš tikrųjų sužavėjo savo kitoniška ir tapybiško filmo tekstūra, leido žavėtis aktoriumi Willem Dafoe atliekamu van Gogo vaidmeniu. Šis animacinis filmas tarsi pratęsė vaidybinį filmą, pasakotojas kalba jau po van Gogo mirties: kas nutiko toliau, kaip klostėsi van Gogo reputacija?

 

Neišvengsiu tų reklaminių antraščių, nes jos šįkart nepaprastai svarbios: filmas nutapytas daugiau nei 100 dailininkų van Gogo paveikslų stiliaus maniera. Tai iš tikrųjų įspūdingas darbas, kurio, kaip teigiama, istorijoje dar nebuvo. Neįsivaizduoju, kaip tokį filmą kūrė ir kiek reikėjo resursų, manau, viskam papasakoti reiktų atskiro dokumentinio filmo... Visgi šis animacinis filmas gana greitai įtraukė, nors maniau, kad pasimesiu tų spalvų ir tapymo stebėsenoje, tačiau greitai pati istorija įtraukė į pasakojimą, kad nepajutau žiūrįs tapytą animaciją. Priešingai – detektyvinė linija leido tarsi įsijausti į „Midsomerio žmogžudysčių“ bylą ir patikėti, kad veikėjai iš tikrųjų gyvi. Retai kada suaugusiems skirti filmai taip gyvai ir natūraliai atsiveria, nors raiškos priemonės ir būdai itin dekoratyvūs ir dirbtini.

 

Esminis filme keliamas klausimas: ar galėjo van Gogas pats nusišauti į pilvą? Jeigu į pilvą, tai kodėl ne į galvą? Jeigu jis jautėsi gerai ir sveikas, kodėl nusprendė nusižudyti? Ilgą laiką kentęs patyčias, niekinamas vaikų, globojamas jo menu susižavėjusiu daktaru, manding, filmas naujomis detektyvinėmis spalvomis bando iš naujo sudominti van Gogo asmenybe, jį iš naujo mistifikuoti. Jeigu „Prie amžinybės vartų“ mes regėjome kiek kuoktelėjusį, regėjimų ir misterijų ištiktą van Gogą, kuris iš savo beprotybės ir sėmėsi kūrybinės energijos, tai šiame filme mes jį matome kaip nusikaltėlį ir auką vienu metu. Tiriamaisiais pokalbiais grįstas pasakojimas – tai paminklas van Gogo tapybos vizionieriškumui, postmodernistinio meno pradžios įprasminimui. Tai filmas, kuris turi dvasią, kuris atranda pusiausvyrą tarp tikrovės ir dekoratyvios imitacijos – taip, kaip atrado ir van Gogas.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.8

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pokerio princesė" / "Molly's Game"

Sveiki,

Pasiilgstu amerikietiškai gero sukalto biografinio kino, nuo kurio, tiesą sakant, paskutiniuosius metus buvau labai pavargęs. Po itin politizuotų „Valstybės paslaptis“, „Viso pasaulio pinigai“ ir kitų juostų, kurie atstovauja vienam ir tam pačiam „Oskarų“ nominacijų klanui, bėgau nuo šio perteklinio kino į europietišką kiną arba jau visišką holivudinę banalybę, todėl vakar nustebau, kai patyriau gana didelį malonumą vėlei žiūrėdamas panašaus masto juostą „Pokerio princesė“ (angl. Molly‘s Game) (2017), kurioje pasakojama biografinė realiai egzistuojančios azartinių žaidimų vunderkindės organizatorės gyvenimo istorija.

Nežinau, kiek galima tikėti šia istorija kaip labai įkvepiančia ir pamokančia, o tuo labiau kaip realią istoriją, nes tarp tų visų siužetinių vingių, man atrodo, kad pagrindinė realioji veikėja gyvenime turėjo patirti tikrą pragarą – bemiegės narkotikų ir įtampos paveiktos naktys, o štai aktorė Jessica Chastain atrodo tiesiog pritrenkiamai spindinti, tarytum lėlė, todėl tą aferistinį seksualumą, kokį mėgsta paskutiniu metu amerikietiški filmai, kažin, ar realiame gyvenime buvo taip lengva spinduliuoti... Visgi filmas sukaltas išties puikiai. Pradedant nuo J. Chastain, kuri, manau, sukūrė vieną geriausių savo vaidmenų karjeroje, baigiant tais smagiais, neįtikėtinais biografiniais štrichais, kurie lyg komikso pasaulyje atskleidžia mums iliuziją, jog galime regėti (ne)legalius turtuolių lošimus, kuriems vienintelis smagumas tiesiog būti tarp žmonių arba sugriauti kitų žmonių likimus.

Be aštrių ir kriminalinio prieskonio šleifą velkančios istorijos, daug įdomiau audrina pagrindinės veikėjos charakterio savybės, kurios stiprios kaip Molotovo kokteilis, sproginėja ir žaižaruoja šiaip jau nelabai moteriškomis savybėmis kaip ambicingumas, fizinė ištvermė, protinis apsukrumas. Jos komplikuoti santykiai su tėvu ir nutraukta sportinė Olimpinė karjera rodo pačią šios istorijos esmę – praradę vieną tikslą, neturėtume ištižti ir palūžti, o susikurti kitą terpę ir atrasti dar neatrastas gyvenimo galimybes realizacijai. Tik, žinoma, nereikia elgtis taip neadekvačiai ir neperžengti įstatymų, kaip tai padarė Molė, sako filmo potekstės. Nors moralas gan paprastas, tačiau nepaisant tamsiųjų Molės gyvenimo niuansų, ji iš šūdų duobės išplaukia (bent jau filme) kaip tikra didvyrė, kuria nori nenori vis tiek lieki abstulbintas ir sužavėtas, todėl šio filmo paveikumas išties veikiantis, o moters gyvenimo vingiai gali jautresniam žiūrovui dar ne kartą suktis galvoje prieš užmiegant darganą rugsėjo pabaigos naktį.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela    

Filmas: "Golgota" / "Calvary"

Sveiki,

Kino pavasaryje pristatyta airių juodojo humoro drama „Golgta“ (angl. Calvary) (2014) tikriausiai gali įsirašyti kaip dar vienas filmas apie pedofiliją, tačiau priešingai nei kažkada aštriai pasižymėjęs „Abejonė“ (Doubt) šįkart viskas perteikta kaip šiaurietiška Tarantino versija – per aplinkui apie pedofilijos paliktas žymes.

Priešingai nei „Abejonėje“, čia net nerasime konkretaus pedofilo, tačiau žaizdų ir traumų, kurias reikia nuplauti krauju – netrūksta. Kaip galima per humorą apie pedofiliją? Ogi dar ir kaip! Kunigui per išpažintį pagrasinta, kad jis po savaitės mirs už kito kunigo nuodėmę. Pats faktas, kad nekaltas kunigas turi mirti už kitą kunigą, kurio niekada nepažinojo, yra absurdiškas, tačiau jį galima pagrįsti nebent traumų padiktuoto ir psichiškai suluošinto žmogaus atoveiksmiu. Taigi per septynias dienas kunigas bendrauja su airių mažo miestelio vyrukais ir bando išsiaiškinti, kuris čia iš tų vyrukų galimai jam grasino ir nejučia ruošiasi mirčiai, bandydamas atpirkti ano kunigo nuodėmes ir taip apvalyti pasaulį, tačiau pamažu viskas vyksta tarantišniškai suręstu farsu, giliu absurdo vaizdavimu: kam iš vis reikia to kunigo pilnų nuodėmių miestelyje, kuriame dvasininkas nieko nesiskiria nuo duobkasio?

Juodojo humoro, savito ir netgi gurmaniško tikrai netrūksta, humoro, kuris pajuokia dvasininkijos luomą, kai kurias klišes ir dogmas, tačiau giliai išlaiko tas pačias nesuvaidintas dvasinio luomo nešamas vertybes: išsipasakojimą, atvirumą, apmąstymą... Filmas, pasitelkęs Biblijos simboliką, kuria šiuolaikinė kaltės ir atpirkimo istoriją, nepamiršdamas įpinti daug airiškos kultūros atributų: alaus barai, šiaurietiška jūra, žalios pievos, vietinių bendravimo kodas. Ir visa tai žavi, nes sukuria vizualiai simpatišką kultūrinį pasaulį, kuriame išryškėja apskritai dvasininkijos vieta pasaulyje. Daug subtilių kontrastų sukuria, sakyčiau, tobulai parašyti dialogai, kurie primena lengvą intelektualinį flirtą, per kurį išgaunama specifinis filmo intelektualumo ir humoro lygmuo.

Iš esmės filmas geras, gurmaniškas ir vertas ne tik juoko, bet ir susimąstymų. Šekspyriška filmo pabaiga gal pernelyg lengvabūdiška, bet kitą vertus galima kaip nors pasiknaisioti ir pabandyti įspėti, kodėl kunigas leidosi į pavojų, o Kristus kažkada nukryžiuojamas.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai" / "Miss Peregrine's Home for Peculiar Children"

Sveiki,

Kultinis amerikiečių režisierius Tim Burton, sukūręs ne vieną filmą hitą-žudiką, šįkart vėl grįžta prie savo mėgstamo literatūrinės pasakos su siaubo elementais žanro „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“ (angl. Miss Peregrine‘s Home of Peculiar Children) (2016). Prisipažinsiu, kad man šis režisierius sunkiai įtinka. Man sunku pamėgti jo kūrinius, nes akivaizdu, kad tai kičas su tam tikrais manieringais elementais. Gal ir visai nieko, sakyčiau, juk „Mano gyvenimo žuvis“, kuri absoliučiai panašaus braižo ir pasakojimo pobūdžiu kaip ir naujausias darbas, rodos, susižiūrėjo pakankamai gerai, bet negali būti viskas tas pats ir dėl to gerai. Norisi visgi išvysti T. Burton įdomesnį, evoliucionuojantį, eksperimentuojantį, kokį mačiau jį filme „Didelės akys“.

Grįžtant prie paties filmo, galiu pasakyti, kad filmo pradžia pasirodė ypatingai nuobodi, neefektinga ir tiesiog be įdomesnių provokacijų: viskas daugiau ar mažiau matyta. Gal čia šiek tiek kaltas ir pats scenarijus, o gal ir knyga nėra tokia gera, kurią, beje, turime išsivertę į lietuvių kalbą. Apskritai sakant, filmo „gerumas“ prasideda tik jau įpusėjus juostai arba, geriau sakant, kai pusė salės žiūrovų metę popkornus į šiukšlių dėžes išeina iš salės. Filmas iš esmės prastokas, nes istorija rutuliojasi nuobodžiai, vienas įdomesnis dalykas – ypatingų vaikų gebėjimai, tačiau tų vaikų ne tiek ir daug, kad pajėgtų pritrenkti žiūrovą savo fantazija. 

Pagrindinį vaidmenį sukuria „Berniukas dryžuota pižama“ vaikinukas Asa Butterfield, kuris apskritai nemoka vaidinti. Tikrai, visa jo veido mimika, gestai tiesiog pribloškiamai „pro šalį“, neįtikinantys ir tiesiog, galvoju, netgi turėtų būti gėda pačiam režisieriui, kuris nepareikalavo daugiau iš vaikino, nes daryti tokį falšyvinį personažą sąmoningai yra tiesus šūvis sau į koją. Apskritai be kelių įdomesnių literatūrinių personažų dar vienas geresnis daykas yra efektingosios Evos Green pasirodymas. Ji jau yra dirbusi su šiuo režisieriumi, todėl žino su valgoma druska. Ji išties atrodo bauginančiai įtaigi – jauniesiems aktoriams yra ko pasimokyti, bet kalbant apie pačios Peregrinės personažą, darosi nuobodoka, o jos biografija ir likimas menkai ką besujaudina. 

Apibendrinant galiu pasakyti, kad tai tikriausiai vienas silpniausių Tim Burtin filmų, keli stiprūs pliusai neįtraukė į pasakojimą, kad akivaizdūs brokai tiesiog sunaikina bet kokias žiūrovų simpatijas.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDB: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šventasis Vincentas" / "St. Vincent"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai apie filmą „Šventasis Vincentas“ (angl. St. Vincent) (2014). Tai pirmasis ilgametražis Theodore Melfi filmas ir jau jam pavyko iškart pasikviesti tokias žvaigždes kaip Naomi Watts, Bill Murray bei Melissa McCarthy. Tokius filmas esu linkęs vadinti „rimtomis komedijomis“, kur kartais prasimuša tiesiog angažuotas socialinis humoras, kai iš byrančios idilės ir skausmo belieka tiesiog gerai pasijuokti.

Režisierius šiam filmui pats parašė scenarijų, būtent geras scenarijus ir nebloga režisūra turi labai didelį indėlį apskritai į gero ir skoningo kino industriją. Patiko labai išvystytas siužetas, charakteriai, nors, aišku, būta ir absoliučiai komedijos šablonų, vaizduojant senuko ir vaikelio santykių periferijas, tačiau visgi filmas daugiau linksta į rimtąjį kiną ir rimtąjį humorą. Bill Murray buvo tiesiog geras, net sakyčiau, kažkuo panašus į „Pasiklydę vertime“ laikus – liūdnas, bet kartu ir kažkuo juokingas vyrukas-personažas, kuris įbridęs į skolas laukia tiesiog stebuklo ir jo sulaukia... Naomi Watts tikriausiai po „Princesės Dianos“ vaidmens galėjo tiesiog psichologiškai pailsėti, nes jos vaidmuo nereikalavo itin didelių pastangų, bet kartu jis buvo įdomus apskritai netipinis šios aktorės karjeroje. Komikė Melissa McCarthy buvo tikriausiai mažiausiai juokinga, bet jos uždavinys ir nebuvo linksminti publikos – ji į skyrybas įnikusi motina.

Džiugino kai kurios detalės – balta persų katė, nuolat sukiužusi tvora, medis, žoliapjovė... Ir net nežinau, kažkaip absoliučiai buvau gerai nusiteikęs šiam filmui, kad niekas manęs nesuerzino, netgi, sakyčiau, nuspėjama ir pernelyg banali filmo pabaiga – mokinys pristato šių dienų šventąjį t. y. savo kaimyną, suteikdamas girtuokliui ir viskuo nusivylusiam seniui kompensaciją už abejingos visuomenės metus. Apskritai puiku buvo sutikti šiuos aktorius, filmo scenarijus, šmaikštumas išsiveržia iš įprastinių Holivudinių rėmų, gal toli nepabėga nuo Holivudo tradicijos, tačiau nuo to filmas prastesniu netampa.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela