Filmas: "Kaliniai" / "Prisoners"

Sveiki,

Kanadiečių režisierius Denis Villeneuve man puikiai pažįstamas iš tokių filmų kaip „Moteris, kuri dainuoja“ (2010) bei „Atvykimas“ (2016), tad net nežinau, kas ilgą laiką mane stabdė pažiūrėti puikiai įvertintą kriminalinę dramą „Kaliniai“ (angl. Prisoners) (2013). Tiesą sakant, man režisierius kur kas labiau patiko, kai jis dirbo su prancūziška rinka, pavyzdžiui, jo šokiruojantis filmas „Moteris, kuri dainuoja“ net po daugelio metų rezonuoja savo egzotiška kompozicija ir sudėtingu siužetu. Iš esmės visko, ko besiimtų šis režisierius daugiau ar mažiau verčia suklusti, tad ateityje tikrai norėsiu pamatyti jo filmą „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“, nors, pavyzdžiui, „Sicario“ manęs absoliučiai nesudomino, kad antrąją dalį net nebesivarginau žiūrėti...

Kalbant apie „Kalinius“ – tai išties įtraukianti įtempto siužeto drama apie pagrobtus vaikus ir keršto bei tiesos ištroškusį tėvą. Slogi atmosfera, slogios emocijos, gilios traumos – visa tai mėgsta dažniausiai tikrieji kino gurmanai, kuriems kinas nėra vien tik pramoga. Puikiai išvystytas scenarijus turėjo visus šansus kito režisieriaus rankose tapti eiliniu kriminaliniu trileriu, tačiau jis sugebėjo visą medžiagą pakylėti iki vidinės veikėjų tragedijos, atskleisti vidinį rezonansą, todėl bet kokiu atveju filmas puikus, kad ir trunkantis beveik pustrečios valandos.

Pagrindinius vaidmenis sukuria puikiai žinomi Holivudo aktoriai Hugh Jackman bei Jake Gyllenhaal, kurie retai pasirodo kokiose nors visiško pigaus absurdo filmuose. Drąsiai galiu teigti, kad filmas „Kaliniai“ iš esmės yra tas didysis kinas, dėl ko verta traukti į kino sales, nors galima įžvelgti tam tikrų dėsningų ir nuspėjamų filme aplinkybių, kai kada perdėto didvyriškumo tonacijos aukojantis, darant tam tikrus veiksmus, tačiau finalas, kuris atperka savo neteisingumu iš tikrųjų paliudija kino galią, kai iš esmės nepataikaujama žiūrovui su happy end pabaigomis, o iš tikrųjų, kaip gyvenime ir būna – prisišikai į kelnes, tai ir dvokia per tris metrus.

Visgi filmas šį bei tą priminė. Toks savotiškas kelių gerų filmų miksas, kaip antai amerikietiška versija „Paslaptis jų akyse“, kriminalinį seną gerą filmą „Septyni“. Svarbiausia, kodėl filmas pavyko, manau, yra pasirinkta teisinga tonacija, kad nusikaltimas tai nėra nuotykis, kurį reikia patirti, kad sujaudintum ir iš dalies pateisintum žiūrovo lūkesčius, o patirtį tą slegiantį atpirkimo, atsakomybės ir iš dalies beprotybės potyrį.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šventasis Vincentas" / "St. Vincent"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai apie filmą „Šventasis Vincentas“ (angl. St. Vincent) (2014). Tai pirmasis ilgametražis Theodore Melfi filmas ir jau jam pavyko iškart pasikviesti tokias žvaigždes kaip Naomi Watts, Bill Murray bei Melissa McCarthy. Tokius filmas esu linkęs vadinti „rimtomis komedijomis“, kur kartais prasimuša tiesiog angažuotas socialinis humoras, kai iš byrančios idilės ir skausmo belieka tiesiog gerai pasijuokti.

Režisierius šiam filmui pats parašė scenarijų, būtent geras scenarijus ir nebloga režisūra turi labai didelį indėlį apskritai į gero ir skoningo kino industriją. Patiko labai išvystytas siužetas, charakteriai, nors, aišku, būta ir absoliučiai komedijos šablonų, vaizduojant senuko ir vaikelio santykių periferijas, tačiau visgi filmas daugiau linksta į rimtąjį kiną ir rimtąjį humorą. Bill Murray buvo tiesiog geras, net sakyčiau, kažkuo panašus į „Pasiklydę vertime“ laikus – liūdnas, bet kartu ir kažkuo juokingas vyrukas-personažas, kuris įbridęs į skolas laukia tiesiog stebuklo ir jo sulaukia... Naomi Watts tikriausiai po „Princesės Dianos“ vaidmens galėjo tiesiog psichologiškai pailsėti, nes jos vaidmuo nereikalavo itin didelių pastangų, bet kartu jis buvo įdomus apskritai netipinis šios aktorės karjeroje. Komikė Melissa McCarthy buvo tikriausiai mažiausiai juokinga, bet jos uždavinys ir nebuvo linksminti publikos – ji į skyrybas įnikusi motina.

Džiugino kai kurios detalės – balta persų katė, nuolat sukiužusi tvora, medis, žoliapjovė... Ir net nežinau, kažkaip absoliučiai buvau gerai nusiteikęs šiam filmui, kad niekas manęs nesuerzino, netgi, sakyčiau, nuspėjama ir pernelyg banali filmo pabaiga – mokinys pristato šių dienų šventąjį t. y. savo kaimyną, suteikdamas girtuokliui ir viskuo nusivylusiam seniui kompensaciją už abejingos visuomenės metus. Apskritai puiku buvo sutikti šiuos aktorius, filmo scenarijus, šmaikštumas išsiveržia iš įprastinių Holivudinių rėmų, gal toli nepabėga nuo Holivudo tradicijos, tačiau nuo to filmas prastesniu netampa.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela