Filmas: "Mintis apie tave" / "Idėja apie tave" / "The Idea of You"

 

Sveiki,

Karštomis ir šviesiomis vasaros naktimis norisi iš kino ko nors nepretenzingo, ko nors, kas labai seniai matyta, todėl, tiesą sakant, nepamenu, kada žiūrėjau kokią nors gerą arba bent jau vidutinišką romantinę komediją. Aišku, šis žanras pastaruoju metu sumenkęs kiekybės prasme, kadangi mažai bematau tokių filmų, subalansuotų kaip tikroms nusivylusioms namų šeimininkėms, kurios be perstogės žiūri romantines komedijas ir geria braukdamos ašaras atšaldytą Chardonay. Nutariau pasižiūrėti vieną naujausių tokių „sukirpimo“ filmų pavadinimu „Mintis apie tave“, o kai kur verčiama „Idėja apie tave“ (angl. The Idea of You) (2024), kuriame nusifilmavo vėl produktyviai pradėjusi dirbti Anne Hathaway ir naujosios kartos pamiltas aktorius Nicholas Glitzine. Pastarąjį labai puikiai prisimenu iš LGBT romantinės komedijos „Raudona, balta ir karališka mėlyna“.

Filmas pasakoja man asmeniškai jau kažkur neseniai matytą panašią romantinę istoriją apie amžiaus skirtumą. Prisiminiau! Ogi „Nieko asmeniška“ (2023) su aktore Jennifer Lawrence, tik pastarasis filmas buvo nepalyginai šmaikštesnis ir įdomesnis už „Mintis apie tave“.

„Mintis apie tave“ turi kiek niūresnį ir rimtesnį toną, jame ne tiek komedijos niuansų, kiek romantinių bruožų. 40 metų Solene netikėtai per dukros išvyką su draugais susipažįsta su 24 metų paauglių pop muzikos dievaičiu, kuris jai parodo nemenką dėmesį. Atvykęs į Solenės darbovietę, t. y. meno galeriją, nuperka visus meno kūrinius ir pakviečia ją pietų. Galiausiai viskas rutuliojasi pagal numatomą scenarijų, nes vieniša motina, kol septyniolikmetė dukra stovykloje, leidžiasi į nuotykį su daug jaunesniu vyruku. Kelionėje išbandomas ne tik seksas, bet ir tam tikri barjerai – dainininko draugeliai pasirodo nepaprastai išpuikę ir nebrandūs, kas ir būdinga 20 metų išpuikėliams, bet netrukus ir su žiniasklaidos dėmesiu bei spaudimu.

Iš tikrųjų ši romantinė komedija labai klišinė ir tiesmuka, nors ir kalba apie amžiaus stereotipus, visuomenės smerkimą, tačiau kas kam rūpi, kas su kuo draugauja ir mezga romantinius santykius? Žiūrėdamas prisiminiau dainininkę Cher, kuri artėja prie 80-ies, o viešumoje pozuoja ir deklaruoja romantinius santykius anūko amžiaus vyru. Ir visi grožisi ir leipsta, nors esama, aišku, visko. Manau, pati filmo problematika šiuo metu jau šiek tiek išblėsusi ir nusenusi, bet kitą vertus, tai, kas visuomenėje atrodo kaip revoliucija ir be galo drąsu ir žavu, asmeniniuose gyvenimuose galbūt verda visai kitokios dramos. Filme bandoma atskleisti tą asmeninę romaus, menkam kam žinomos meno galerijos vadovės ir pop žvaigždės dramą, „pritempiama“ iki pasiaukojimo dėl mokyklinio amžiaus dukters, todėl šiai meilei neleista toliau tęstis. Viskas labai gražu, idealu, bet visą filmą vis tiek kirbėjo mintis, kad jiedu vienas kitam netinka (matyt, čia mano toks žiūrovo stereotipas, atėjęs iš gyvenimiško įsitikinimo).

Kai kurios scenos atrodo šiek tiek nepatogios dėl to paties amžiaus skirtumo, tačiau visai mielai galima sužiūrėti. Visgi juosta tipiška, scenos komponuojamos nuspėjamai, o flirtas ir probleminis laukas aiškus nuo pradžių iki galo. Labai man gaila perspektyviosios „Oskaro“ laureatės Anne Hathaway, kuri šiame filme, nors motyvuotai vaidina 40 šiek tiek abejojančią ir prislėgtą veikėją, man ji pasirodė vietomis medinė, priešingai nei Nicholas Glitzine, kuriam leidžiama šėlioti, žaižaruoti, būti donžuanu, viliotoju ir dainuoti scenoje – žodžiu, tarsi filmo scenarijus parašytas būtent jo aktoriniams niuansams atsiskleisti. Tai vienas nuobodesnių Hathaway vaidmenų, kuriuos yra tekę matyti, ir tik vienoje scenoje, kada ji prie stalo labai nesiardydama iš giluminės pajautos papasakoja vaikėzui savo skyrybų dramą, tvardydama ašaras, tada net nesuabejojau: taip, ji puiki draminė aktorė, „įkritusi“ ne į tą filmą. O šiaip filmas jaunatviškas, lengvas, visur jaučiamas romantinės komedijos pritempinėjimas, tad filmas gana drungnas.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 6.3

 

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Viceprezidentė" / "Veep" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki,

Dairydamasis, kas šią vasarą vakarais ar popietėmis galėtų mane pralinksminti ir atbaidyti nuo niūrių minčių, nė nedvejodamas pagalvojau apie kokį nors dar nematytą ir smagų amerikietišką komedijos serialą. Tiesą sakant, rinkausi iš „Filadelfijoje visada saulėta“ ir „Viceprezidentė“ (angl. Veep) pirmųjų sezono. „Filadelfijoje visada saulėta“ jau Amerikoje tapęs kultiniu, tačiau po pirmosios serijos peržiūros supratau, kad lėkštoki situacijų siužetai šįkart ne man, tad nusprendžiau tęsti kur kas labiau „suveržtą“ komediją apie tariamą JAV viceprezidentę Selina Mejer.

Serialą sudaro 7 sezonai, o premjera įvyko 2012 metais. „Viceprezidentę“ išleido puikių serialų kalvė HBO, kuri retai nuvilia savo produkcija, na, o prie režisūros dirbo Armando Iannucci, žinomas kaip komedijos žanrą išmanantis serialų ir kino filmų kūrėjas. „Viceprezidentę“ transliavo iki pat 2019 metų pandeminio laikotarpio. Tiesa, pirmasis sezonas, kurį sužiūrėjau, yra trumpesnis, viso labo 8 serijos, tačiau to pakanka suprasti serialo humorą, ritmą, sumanymą ir atmosferą.

Pagrindinio vaidmens atlikėja yra Julia Louis-Dreyfus, kuri plačiau visiems žinoma iš taip pat kultinio amerikietiško serialo „Seinfeld“ (1989-1998), pastarasis vaidmuo garantavo ir pagrindinį vaidmenį seriale „Viceprezidentė“. Aktorė išties pasirodo puikiai jau pirmajame sezone ir per ateinančius kūrybinius Selinos vaidmens kūrimo laikus ji susižers ne vieną „Emmy“ ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimą kaip geriausia komedijos serialų aktorė. Ne ką mažiau filme juokingi ir viceprezidentės pakalikai Garis (aktr. Tony Hale), Eimi (aktr. Anna Chlumsky) bei Denas (akrt. Reid Scott).

Nesiplėsiu ir detaliai neanalizuosiu kiekvieno ryškesnio veikėjo charakteristikos, tik aptarsiu bendrą pirmojo sezono įspūdį.

O įspūdis... Jog žiūri iš esmės rimtesnę komediją, kurioje kaip kokiuose „Simpsonuose“ atsispindi amerikietiška politinė kasdienybė, liapsusai, skandalai. Ne visada juos gali susieti su tikrove, tačiau tikras amerikietis, kuris kasdien ar bent jau iš dalies seka savo šalies gyvenimą, manau, serialą žiūrėtų su daug labiau tikrovę atliepiančiomis situacijomis, pamatytų tai, ko lietuvis galbūt nesusietų. Visgi nereikia būti amerikiečiu, kad žiūrėtum „Viceprezidentę“, užtenka ir mūsų politikų kalbų ir grimasų, kurie daugiau ar mažiau panašūs į Selinos Mejer gyvenimą.

Serialas nuo pat pirmosios serijos panardina į viceprezidentės būstinę, o veiksmas išskirtinai sukasi apie Selinos darbo komandą, jos rinkiminę kampaniją, darbą su žmonėmis ir viešosiomis kalbomis. Didžiausias Selinos darbas yra išlaikyti savo įvaizdį ir reitingus, deja, kaip matome, dažnai netgi komandos pagalba ne visada sugeba tai padaryti. Smagu, kad serialas viceprezidentės nevaizduoja visiškai atbukusios kvailelės, kuri nesupranta savo statuso ir politinių manevrų. Seriale tikrai blyksteli ir Selinos gerų sprendimų, kuriuos įdomu žiūrovui stebėti ir vertinti iš pilietinės perspektyvos.

Patiko man ir pasirinktas intensyvus ritmas, kuris, pavyzdžiui, skiriasi nuo personažės Lesli iš serialo „Parkai ir poilsis“ perspektyvos, kuriame irgi einama per vietos savivaldybės reikalus ir viešosios nuomonės išsaugojimą. „Viceprezidentė“ nepaprastai „plepus“ filmas, kuriame dialogai pratrūksta kriokliu ir ne visada pavyko pagauti tą politizuotą leksiką ir pokalbių nuotrupas, mat, dažnai seriale nepaaiškinama, apie ką kalbama ir kokiai konferencijai Selina ruošiasi, tačiau serijai einant išaiškėja visa situacija, tad būkite kantrūs. Tiesą sakant, tas „plepumas“, kuris kuria dinamiško politinio reakcijų ir sprendimų burbulą, man nė kiek nemaišė. Šio sezono vinis – Selinos nėštumas ir bandymai nuo visuomenės tai nuslėpti. Jau vien ko verta toji serija, kai Selina darosi nėštumo testą mokyklos vaikų tualete, kurioje ji kaip viceprezidentė turi pabūti ir „pasireklamuoti“ su vaikais. Man asmeniškai toji serija geriausia šiame sezone.

Šiaip vargina mane tie politiniai serialai, tad „Kortų namelio“ taip ir neįstengiau pažiūrėti daugiau nei dvi serijas, o ir politizuoti, dažnai „Oskarus“ raškantys filmai apie kokios nors aferos atskleidimą irgi sekina, todėl labai atsargiai renkuosi. Visgi „Viceprezidentė“ nėra prastas pasirinkimas, nes komedija apgalvota iš politinės perspektyvos, puiki pagrindinė aktorė ir taiklūs politizuoti juokeliai, žmogiškai suprantamos situacijos ir galimi nešvankūs užkulisiai. Tiesa, nežinau, ar sugrįšiu prie antrojo sezono, kol kas pasitenkinu šituo.  

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vėlyvas vakaras" / "Late Night"

Sveiki,

Kaip pasiilgau komedijų! Tiesiog gero juoko ir tonuso kine, kai galima be priežasties juoktis. Kuo toliau gyvenu, tuo labiau pradedu vertinti šį žanrą kaip gydomojo poveikio turintį kiną. Aišku, reiktų truputį susirūpinti turiniu, kad nesuplokštėtum kaip plekšnė, tačiau tai nutinka gana retai, nes komedija retas svečias. Paskutinįkart tikriausiai gerą komediją mačiau suomių filmą „Aurora“ (2019) Scanoramos festivalyje. Panašius gerus ir pozityvius jausmus sukėlė filmas „Vėlyvas vakaras“ (angl. Late Night) (2019), kurioje pasakojama apie TV šou vedėjos televizinės karjeros saulėlydį...

Iš tikrųjų siužetiškai filmas nėra įmantrus, jis remiasi klasikine Holivudine proporcija: populiarioje įmonėje įsidarbina kompetencijų neturinti darbuotoja, kuri dėl savo vidinės charizmos ir netakto pridaro iš pradžių sau bėdos, o vėliau išsprendžia visas problemas. Taip, filmas turi viską, ką turi visos „Bjauriojo ančiuko“, bjaurios asistentės istorijos. Kitą vertus, filmas labai priminė kultinę knygos ekranizaciją „Ir velnias dėvi Pradą“ (2006), kuriame Meryl Streep atliko gana analogišką Emmos Thompson vaidmenį – šiurkščios, savimi susirūpinusios ir su kitais prastais besielgiančios galingos moters tipažą. Antra vertus, Karetinos vaidmenį atlikusi E. Thompson kur kas atviresnė ir gyvesnė, kadangi ji siužetiškai gniuždoma, išaiškėja jos meilės romanai, jos netgi šiek tiek gaila...

Auksiniam gaubliui už šį vaidmenį nominuota Emma Thompson yra vienas iš tų rodiklių, kada gana vidutiniškoje ir kiek pabodusioje „ofisinio“ stiliaus komedijoje veikėjas gali „pražysti“ gyviau: kiek charizmatiškai perspaustas, tačiau būtent dėl to šarmingumo ir įdomus žiūrovui. Jau nekalbėsiu apie pozityvų filmo tonusą, apie tų juokelių efektingumą, nes šįkart esu dėl komedijos bado savo gyvenime itin šališkas, tačiau, kiek kalbėjau su pažįstamais, jiems ši komedija irgi žiūrėjosi gana neblogai. Žinoma, ne šedevras, bet tikrai ne prasčiausias reikalas kine.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela